Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Stasiui Skersiui,

2017 m. birželio 26 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. G., A. J. ir A. M. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl vidutinio darbo užmokesčio dalies už uždelsimo laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai J. G., A. J. ir A. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi skundu į teismą, nurodydami, jog pasibaigus tarnybos santykiams Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) ir perkeliant juos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos žinion, su jais nebuvo visiškai atsiskaityta, kadangi neišmokėta jiems priklausančio darbo užmokesčio dalis.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas nenustato atsiskaitymo su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu tvarkos, todėl remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Pabrėžia, jog vadovaujantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojama teismine praktika, delspinigių sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali būti taikoma tol, kol darbuotoją ir darbdavį sieja darbo santykiai, o po darbo santykių pasibaigimo darbdaviui neįvykdžius Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 141 straipsnio 1 dalyje bei 206 straipsnyje nustatytų prievolių, gali būti taikoma DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta sankcija. Pareiškėjams nebuvo išmokėta tik dalis jiems priklausančio darbo užmokesčio, todėl už uždelstą atsiskaityti laiką darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis. Pažymi, kad ši sankcija yra tęstinė ir apima visą uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laiką. Teigia, kad Klaipėdos AVPK su J. G. uždelsė atsiskaityti 27 mėn., su A. J. – 28 mėn., o su A. M. – 26 mėn. ir prašo priteisti iš atsakovo Klaipėdos apskrities VPK neišmokėto darbo užmokesčio dalį už visą uždelstą atsisakyti laikotarpį:

J. G. 3038,58 Eur:A. J. 4184,04 Eur;A. M.2908,10 Eur.

Pareiškėjai J. G. ir A. J. palaiko skundą pareikštų reikalavimų apimtimi, o A. M. palaiko skundą ta apimtimi, kuria patikslino teismo posėdžio metu.

Klaipėdos AVPK akcentuoja, kad pareiškėjams nebuvo laiku išmokėta tik nežymi jų darbo užmokesčio dalis, jog su jais tarnybos santykiai nutraukti dėl to, kad pareiškėjai toliau tęsia valstybės tarnybą kitoje valstybės įstaigoje, todėl formalus DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos taikymas teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų taikymo požiūriu būtų nepateisinamas, nes sankcijos dydis ženkliai viršytų laiku neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Atsakovo nuomone nagrinėjamoje administracinėje byloje taikytina DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta sankcija atitiktu teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus jeigu sankcijos dydis būtu lygus pavėluotai išmokėto darbo užmokesčio dydžiui, todėl vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis prašo teismo: 1) pareiškėjo J. G. naudai priteisti 123.67 Eur; 2) pareiškėjo A. J. naudai priteisti 164.21 Eur; 3) pareiškėjo A. M. naudai priteisti 122.91 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už laiką, per kurį buvo uždelsta pilnai atsiskaityti su atleidžiamu statutiniu valstybės tarnautoju.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad 2017 m. kovo 24 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI-500-583/2017, kurioje pareiškėjai J. G., A. J. bei A. M. kreipėsi skundu dėl priemokos priteisimo, atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui nepagrįstai atsisakius tęsti priemokos mokėjimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalis numato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusio teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 kovo 24 d. sprendime nustatytos faktinės aplinkybės laikytinos įrodytos ir pakartotinai nebus įrodinėjamos.

2017 m. kovo 24 d. sprendime Klaipėdos apygardos administracinis teismas konstatavo, jog Klaipėdos AVPK viršininkas 2014 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 30-TE-44 „Dėl priemokų skyrimo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams“ nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. birželio 30 d. Klaipėdos AVPK pareigūnams, tame tarpe ir pareiškėjams, skyrė pinginę priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbo mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės (toliau ir – Priemoka), tačiau nuo 2014 m. balandžio 1 d. (A. M. atveju nuo 2014 m. balandžio 28 d.) nepagrįstai nutraukė šios priemokos mokėjimą. Teismas iš Klaipėdos AVPK pareiškėjui J. G. priteisė 123.67 Eur., A. J. priteisė 164.21 Eur, A. M. priteisė 122.91 Eur. neišmokėtos priemokos dalį. Minėtoje administracinėje byloje pareiškėjai taip pat prašė iš atsakovo priteisti ir delspinigius už ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį, tačiau teismas šioje apimtyje atsisakė tenkinti pareiškėjų reikalavimą, kadangi ginčo nagrinėjimo metu J. G., A. J. ir A. M. su atsakovu nebesiejo tarnybos santykiai. Nagrinėjamoje administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Klaipėdos AVPK 2017 m. gegužės 8 d. įvykdė Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eI-500-583/2017m.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 24 d. sprendime taip pat nustatė, jog Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 30-TE-1548 „Dėl viršilos A. J. perkėlimo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos žinion“ pareiškėjo A. J. tarnybos santykiai Klaipėdos apskrities VPK nutrūko 2015 m. sausio 7 d., Klaipėdos AVPK viršininko 2016 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 30-TE-200 „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų perkėlimo Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos žinion“ pareiškėjo A. M. tarnybos santykiai Klaipėdos apskrities VPK nutrūko 2016 m. kovo 9 d., Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 30-TE-166 „Dėl (duomenys neskelbtini) perkėlimo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos žinion“ pareiškėjo J. G. tarnybos santykiai nutrūko 2015 m. vasario 10 d. Pareiškėjų teigimu atsakovas tarnybos santykių pasibaigimo dieną privalėjo su jais pilnai atsiskaityti išmokėdamas darbo užmokestį, įskaitant ir priedą. Su pareiškėjais pilnai atsiskaityta tik 2017 m. gegužės 8 d.

Pareiškėjai, vadovaudamiesi DK 141 straipsnio 3 dalimi prašo iš Klaipėdos AVPK priteisti vidutinio darbo užmokesčio dalį už uždelsimo laikotarpį, kuriuo nebuvo sumokėta darbo užmokesčio dalis. DK 141 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo teismai yra suformavę praktiką, pagal kurią pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas pasekmes atsiranda, kai yra nustatomos šios sąlygos: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-662-1366/2014). Kaip jau ir anksčiau minėta, Klaipėdos apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2017 m. kovo 24 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-500-583/2017, konstatavo, jog Klaipėdos AVPK nepagrįstai neišmokėjo priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės ir priteisė iš atsakovo pareiškėjams sumokėti jiems priklausančią priemoką. Įvertinus tai konstatuojama, kad yra abi sąlygos - darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną ir dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, kurios lemia, kad taikytinos LR DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką – taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis. Darbdavys mokėti šią išmoką įstatymo yra įpareigotas už visą uždelsimo atsiskaityti laiką, neatsižvelgiant į tai, jog buvo kilęs šalių ginčas dėl išmokos ar jos dalies mokėjimo pagrįstumo. Šios pareigos neeliminuoja ir tokia situacija, kai atleidžiamas iš darbo darbuotojas yra skolingas darbdaviui. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (žr. pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-662-1366/2014). Vadovaujantis šia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teismine praktika taipogi galima konstatuoti ir tai, kad atsakovo nurodoma aplinkybė jog praeityje tarp proceso šalių buvo kilęs teisminis ginčas dėl priemokos mokėjimo pagrįstumo, neturi įtakos DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos sankcijos taikymui ir jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tokiu atveju darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis. Šiuo atveju pareiškėjai ir prašo priteisti neišmokėtos darbo užmokesčio dalies vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, kuris truko nuo tarnybos santykių pabaigos šioje biudžetinėje įstaigoje iki visiško atsiskaitymo.

Vis dėlto pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012 ir kt.).

Įvertinus tai, kad pareiškėjams neišmokėta tik dalis darbo užmokesčio ir ji sudarė nežymią darbo užmokesčio dalį, įvertinus tai, kad ši darbo užmokesčio dalis buvo terminuotai nustatyta priemoka ir neišmokėta tik už dalį laikotarpio, įvertinus tai, kad pareiškėjų tarnybos santykiai pasibaigė biudžetinėje įstaigoje Klaipėdos apskrities VPK, tačiau tarnybos santykiai nenutrūko ir tęsiasi kitoje statutinėje biudžetinėje įstaigoje, finansuojamoje iš valstybės biudžeto, visos neišmokėtos darbo užmokesčio dalies vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimas būtų neproporcingas padarytam pažeidimui, reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp padaryto teisės pažeidimo ir sankcijos darbdaviui. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis bendraisiais teisės principais (proporcingumo, teisingumo ir protingumo), visa apimtimi vidutinio neišmokėtos darbo užmokesčio dalies atlyginimo priteisimas už visą laikotarpį nuo pareiškėjų tarnybos santykių pasibaigimo Klaipėdos AVPK iki pilno atsiskaitymo, nebūtų teisinga ir proporcinga sankcija darbdaviui. Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas sumažinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatytą sankciją – priteistino vidutinio neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už uždelsto atsiskaityti laikotarpį dalį, sumažinant ją ir priteisinat kiekvienam iš pareiškėjų po 400 Eur (neatskaičius mokesčių) už uždelstą atsiskaityti laiką. Būtent tokia teisminė praktika analogiško pobūdžio bylose yra formuojama LVAT (žr.: 2014 m. lapkričio 25 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1366/2014) ir pirmosios instancijos teismas vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalimi šia praktika vadovaujasi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjų J. G., A. J. ir A. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui J. G. iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti 400,00 Eur vidutinio darbo užmokesčio dalį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjui A. J. iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti 400.00 Eur vidutinio darbo užmokesčio dalį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjui A. M. iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti 400.00 Eur vidutinio darbo užmokesčio dalį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą..

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.