Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-04-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-111-360/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-01-13Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-04-20Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-20
Bylos Nr.
1A-111-360/2017
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-00983-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Regina Bertašienė, Savinijus Katauskas
Nuteistasis
V. P., ir T
Civilinis ieškovas
VšĮ „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Julija Manakas
Kategorijos

Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-111-360/2017

Teisėja R. Stonkuvienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00983-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1.; 1.2.14.1.2.3.; 2.4.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Bertašienės ir Daliaus Jocio,

sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,dalyvaujant prokurorei Virginijai Tilvikienei,gynėjai advokatei Julijai Manako – Galminei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. (V. P.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2016 m. liepos 13 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta subendrinta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės 2016 m. liepos 13 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtos subendrintos 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos sumažintos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytos bausmės iš dalies atliktos pagal 2015 m. sausio 26 d., 2015 m. rugsėjo 16 d., 2015 m. gruodžio 29 d., 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendžius.

Nuosprendžiu iš V. P. ir T. Š. solidariai priteista 300 Eur civiliniam ieškovui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiu nuteistas ir T. Š., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad su T. Š. įsibrovę į saugomą teritoriją pagrobė svetimą turtą, t. y.: 2014 m. birželio 20 d. apie 6.00 val. V. P. ir T. Š., veikdami bendrininkų grupėje, perlipdami per tvorą, įsibrovė į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), iš kur bendrais veiksmais pagrobė keturvietę baidarę 687,27 Eur (2373 Lt) vertės, priklausančią VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. P. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti, pašalinti teismo padarytas spragas, išnagrinėti visus įrodymus ir skirti švelnesnę bausmę. Nurodo, kad bausmė per griežta, netinkamai įvertinta jo asmenybė, nusikaltimo pobūdis, nusikaltimo paskatos. Teismas turėjo išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, įrodymus, nepaisant prisipažinimo. Remtasi tik neigiamai charakterizuojančiais duomenimis, nekreiptas dėmesys, jog jis nusikalto jauno amžiaus, nepasidomėta, koks jo elgesys pataisos namuose, nors šiuo metu jis pavyzdingai atlieka bausmę, pasikeitė požiūris į gyvenimą, vertybes, teigiamai žiūri į darbą, yra įtrauktas į pataisos namų aplinkos tvarkymo sąrašą, dalyvauja socialinėse programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, administracijos atsiliepimai apie jį geri. Apeliantas pažymi, jog yra darbštus, tvarkingas, o tai rodo jo didelį norą gyventi dorai, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, pasitaisė, griežtesnė bausmė žmogaus nepataiso, įkalinimo įstaigos yra perpildytos, bausmės atliekamos nežmoniškom, antisanitarinėmis, žmogaus teises pažeidžiančiomis sąlygomis. Todėl nereikia skirti griežtų bausmių, vadovautis žmogiškumu.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis V. P. nesutinka su paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta.

Tačiau kolegija neturi pagrindo manyti, jog apeliantas nubaustas per griežtai.

Nors V. P. yra jauno amžiaus, tačiau tyčinį, apysunkį, savanaudišką nusikaltimą padarė jau turėdamas teistumą, laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu. Toks jo elgesys tik parodė, kad tinkamų išvadų dėl ankstesnio nusikalstamo elgesio jis nebuvo padaręs, švelnesnės rūšies bausmės teigiamo poveikio jam neturėjo, todėl apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai V. P. apibūdino kaip linkusį nusikalsti. Priešingai nei teigia nuteistasis apeliaciniame skunde, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, jauną amžių, jo prisipažinimą kaltu, tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas, tarp jų ir nuteistojo padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes. Be to, kadangi apeliantas kaltę pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta trečdaliu. Skirdamas V. P. bausmę, kuri vos viršija minimalų šios bausmės rūšies terminą, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Be to, kaip matyti, esminę ir didžiausią įtaką galutinei bausmei turėjo ankstesniais nuosprendžiais V. P. skirtos ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintos bausmės, prie kurių buvo pridėta dalis nauju nuosprendžiu skirtos bausmės.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog pataisos namuose elgiasi gerai, dalyvauja socialinėse programose, yra padaręs tinkamas išvadas ir nori dorai gyventi. Šie apelianto argumentai nesudaro pagrindo švelninti skirtą bausmę, kita vertus, atlikęs bausmę ir išėjęs iš pataisos įstaigos, V. P. turės galimybę savo elgesiu įrodyti, jog pasikeitė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikyti bausmę aiškiai per griežta ir ją keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Klaipėdos apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai iš V. P. priteistina 42,50 Eur valstybės garantuojamos teisinė pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Tokios išlaidos nepriteistinos. Teismų praktikoje jau ne kartą atkreiptas dėmesys (taip pat ir Klaipėdos apygardos teismo, nagrinėjusio bylas apeliacine tvarka), jog BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo pusių dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, kaip jau minėta anksčiau, laikosi ir kasacinės instancijos teismas. Todėl teisėjų kolegija mano, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą V. P. apeliaciniame procese nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Savinijus KatauskasTeisėjai Regina BertašienėDalius Jocys