- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-04
- Bylos Nr.
- e2A-1261-580/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00529-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rosita Patackienė, Donata Kravčenkienė, Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Topra group“
- Ieškovas
- E. M.
- Kategorijos
- 2.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.8.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1Apeliacinis procesas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Rositos Patackienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Topra group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovui UAB „Topra Group“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo UAB „Topra Group“ priešieškinį ieškovui E. M. dėl tarpininkavimo sutarties pakeitimo ir pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas E. M. prašė priteisti iš atsakovo UAB „Topra Group“ 35 000 Eur skolą už tarpininkavimo paslaugas, 120,05 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teismo dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad:
1.1. atsakovas kreipėsi į ieškovą, siekdamas įsigyti žemės sklypą. Ieškovas rado sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas 1) ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas 2). Atsakovas buvo patenkintas žemės sklypų lokacija. Šalys sudarė 2021-06-05 tarpininkavimo sutartį;
1.2. Tarpininkavimo sutarties 1.3 punktu sutarė, kad atsakovui sudarius sandorį per Tarpininkavimo sutarties 4.1 punkte nurodytą terminą bus laikoma, kad sandoris sudarytas su ieškovo pagalba ir ieškovas turi teisę gauti pagal Tarpininkavimo sutarties 2.1 punktą apskaičiuotą atlyginimą;
1.3. atsakovas ir J. T., atstovaudamas M. G. T., pasirašė 2021-06-05 preliminariąją žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis). Pasirašius Preliminariąją sutartį, prasidėjo derybos dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties teksto. Derybose dalyvavo atsakovas bei ieškovas. Atsakovas norėjo prieš pasirašant žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, gauti įgaliojimą, dar neapmokėjus pilnos sumos už žemės sklypus, kad būtų galima atlikti įvairius darbus. Ieškovui padedant, po 7 mėn. derybų 2021-09-02 atsakovas ir M. G. T. pasirašė Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Pirkimo-pardavimo sutartis);
1.4. pasirašęs Pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas pradėjo žemės lyginimo ir statybos darbus. 2021-12-14 įgaliojimu M. G. T. suteikė atsakovui teisę atlikti statybos darbus, pilnai neapmokėjus už žemės sklypą. 2022-04-20 atsakovas pilnai sumokėjo už žemės sklypus bankiniu pavedimu. 2022-04-28 atsakovas pasirašė žemės sklypų perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo pardavėja perdavė atsakovui Žemės sklypą 1 ir Žemės sklypą 2;
1.5. Tarpininkavimo sutarties 2.1 punktu atsakovas įsipareigojo ne vėliau nei per 9 mėn. nuo faktinio kainos sumokėjimo savininkui, užtikrinti tarpininkui atlyginimą (sėkmės mokestį). Tarpininkavimo sutarties 2.1.1 punkte ieškovui nustatytas 40 000 Eur atlygis už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. 2022-05-31 atsakovas sumokėjo 5 000 Eur, likusios 35 000 Eur sumos iki 2023-01-20 neapmokėjo;
1.6. 2022-04-20 laiške atsakovas nurodė, kad negali pilnai atsiskaityti dėl finansinės padėties, patvirtino, kad yra skolingas ieškovui, nurodė, kad žemės sklypo paskirties pakeitimas yra antraeilis dalykas. Ieškovas 2023-01-05 kreipėsi su priminimu dėl skolos apmokėjimo. 2023-01-05 atsakovas nurodė, kad nesutinka apmokėti likusios sumos, nes sklypų paskirtis nebuvo pakeista, tarpininkavimo paslauga nebuvo atlikta tinkamai. Ieškovas apie tokią atsakovo keliamą sąlygą sužinojo tik gavęs atsakymą;
1.7. atsakovas žemės sklypuose laiko savo sunkiąją techniką, lengvuosius automobilius bei kitas transporto priemones, statybų medžiagas ir kitus reikalingus jo komercinei veiklai reikalingus daiktus. Aikštelė aptverta bei apdrausta, ją saugo UAB „Baltijos saugos grupė“. Žemės sklypai yra reikalingi ieškovo komercinei veiklai vykdyti. Atsakovas pradėjo kelti Tarpininkavimo sutarties pasirašymo metu neegzistavusias sąlygas ir sutarties vykdymą pradėjo sieti su žemės sklypų paskirties pakeitimu. Tarpininkavimo sutarties 1.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo paslauga laikoma atlikta tinkamai, kai atsakovas įsigyja žemės sklypus;
1.8. pasirašydamos Tarpininkavimo sutartį šalys vykdė derybas dėl sąlygų. Tarpininkavimo sutarties 2.1 punktą atsakovas pakoregavo savo ranka, uždėjo parašą. Tarpininkavimo sutarties įvykdymo momentas susietas su ieškovo galutiniu atsiskaitymu su pardavėja. Ši atsakovo valia išreikšta ir 2022-04-20 el. laiške. Sudarydamas Tarpininkavimo sutartį atsakovas nebuvo užsiminęs apie jos įvykdymo siejimą su žemės sklypų paskirties pakeitimu. Atsakovo valia, buvusi Tarpininkavimo sutarties sąlygų derybų metu, pasikeitė susidūrus su finansiniais sunkumais. Įmokėjęs 20 000 Eur atsakovas iš karto vykdyti statybos darbus. Tai rodo, kad atsakovui reikėjo šių sklypų ir jis juos iš karto pradėjo naudoti. Atsakovui sklypai buvo reikalingi jo komercinei veiklai nepriklausomai nuo jų paskirties;
1.9. 2021-09-02 Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad žemės sklypai patenka į kelių apsaugos zoną. Atsakovui turėjo būti aišku, kad jų paskirties keitimas nebūtinai bus paprastas procesas ir nebūtinai sklypų paskirtį pavyks pakeisti. Tačiau jis vis vien įsigijo žemės sklypus. Atsakovas yra juridinis asmuo, veiklą vykdo jau 10 m. ir 9 mėn., todėl negali būti laikomas silpnesne Tarpininkavimo sutarties šalimi;
1.10. skolininkas apmokėti už tarpininkavimo paslaugas turėjo iki 2023-01-20, tačiau to nepadarė. Ieškovui atsirado teisė reikalauti palūkanų priteisimo už laiku neįvykdytą prievolę. Iki kreipimosi į teismą dienos (2023-02-14) palūkanos sudaro 120,05 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas UAB „Topra Group“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:
2.1. atsakovas ketino įsigyti žemės sklypą netoli magistralinio kelio A2, jungiančio Vilnių ir Panevėžį, kuriame būtų galima statyti automobilių stovėjimo aikštelę bei negyvenamąjį pastatą, o žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis kitos paskirties – komercinės paskirties objektų teritorijos. Atsakovo vadovas apie tai pasakė A. K., kuris atsakovą supažindino su ieškovu, prisistačiusiu žemės sklypų pardavėjų atstovu. Ieškovas atsakovui pažymėjo, kad žemės sklypų naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, tačiau nurodė, kad žemės sklypų naudojimo paskirties pakeitimo procedūra yra galima bei būtų operatyvi;
2.2. atsakovas prašė ieškovo parengti kreipimąsi į AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ su prašymu pateikti informaciją, ar galima statyti automobilių stovėjimo aikštelę, autoserviso patalpas bei pakeisti žemės sklypų naudojimo paskirtį į kitos paskirties – komercinės paskirties objektų teritorijos, paskirtį. Atsakovo ir ieškovo bendravimas vyko per A. K., kuris atsakovui perteikdavo iš ieškovo gautą informaciją dėl žemės sklypų įsigijimo, jų paskirties keitimo aspektų. A. K. atsakovo vadovui 2021-03-29 el. laiške nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelės bei autoserviso patalpų statyba nedraudžiama. A. K. 2021-04-21 el. laišku pateikė AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ 2021-04-21 atsakymą kuriame pažymėta, kad direkcija nepritaria automobilių stovėjimo aikštelės su autoserviso patalpomis statybai. Ieškovas 2021-04-21 el. laišku aiškino, kad atsakymu leidžiama statyti automobilių stovėjimo aikštelę ir atitinkamus statinius, o dėl žemės sklypų paskirties keitimo reikia kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių. Ieškovas patikino, jog minėtų statinių statyba galima pakeitus žemės sklypų paskirtį. Ieškovas 2021-05-19 el. laišku A. K. pateikė AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ 2021-05-19 papildomą atsakymą, kuriuo nepritarta automobilių stovėjimo aikštelės su autoserviso patalpomis statybai. Atsižvelgdamas į ieškovo patikinimą, kad žemės sklypų naudojimo paskirties pakeitimo procedūra yra galima, atsakovas sutiko, kad ieškovas padėtų atsakovui įsigyti žemės sklypus bei sudarė ieškovo pasiūlytą Tarpininkavimo sutartį;
2.3. ieškovas pradėjo derinti su įgaliotu atstovu J. T. žemės sklypų pardavimo sąlygas, sudarė 2021-06-05 Preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas 2021-07-02 pakartotinai ieškovo klausė, ar sudarius Pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas galės pradėti žemės sklypų paskirties keitimo veiksmus. Ieškovas nurodė, kad dėl žemės sklypų vystymo ir tvarkymo atsakovui nekils problemų. Ieškovas, žinodamas atsakovo siekį įsigyti žemės sklypus tik dėl to, kad pakeitus žemės sklypų naudojimo paskirtį juose būtų statoma automobilių stovėjimo aikštelė bei negyvenamasis pastatas, atsakovui nurodydavo, kad žemės sklypų paskirties keitimo, vystymo ir tvarkymo procesas nesukels sunkumų;
2.4. atsakovas 2023-01-05 nurodė, kad 35 000 Eur sumos apmokėti nesutinka, kadangi žemės sklypų naudojimo paskirtis nepakeista, ieškovas netinkamai atliko paslaugas bei ragino prisidėti prie žemės sklypų naudojimo paskirties keitimo proceso. Atsakovas 2023-01-20 el. laišku nesutiko sumokėti 35 000 Eur, kadangi mokestis (40 000 Eur) būtų mokamas tik tuomet, jei bus pakeista žemės sklypų naudojimo paskirtis. Tarpininkavimo sutarties sudarymas buvo sąlygotas tikslo, jog žemės sklypų naudojimo paskirtis būtų pakeista į komercinės paskirties objektų teritorijos paskirtį. Tinkamas Tarpininkavimo sutarties įvykdymas yra tik įvykdžius dvi sąlygas – atsakovas įsigyja žemės sklypus ir žemės sklypų naudojimo paskirtis yra pakeista;
2.5. aiškinant sutartį privaloma atsižvelgti į šalių bendravimą, atsakovo išreikštus ketinimus dėl žemės sklypų pirkimo sąlygų. Esminis atsakovo ketinimas, sudarant Sutartį buvo tai, kad ieškovas padėtų įsigyti žemės sklypus, kuriuose būtų galima vysti komercinę veiklą (žemės sklypų paskirtis būtų kitos paskirties – komercinės paskirties objektų teritorijos). Ieškovas atsakovui užtikrino, kad žemės sklypuose komercinę veiklą bus galima vykdyti, paskirties keitimas bus operatyvus bei ekonomiškas. Ieškovui nuo 2021 m. kovo mėn. buvo žinomas atsakovo tikslas;
2.6. ieškovo paruoštą Tarpininkavimo sutartį pasirašymui 2021-12-08 atsakovui pateikė A. K.. Su sutartimi atsakovas susipažino tik kai jos atspausdinta versija buvo pateikta atsakovui, anksčiau Tarpininkavimo sutarties turinys nebuvo žinomas, galimybės derinti Sutarties sąlygų neturėjo. Todėl Tarpininkavimo sutarties sąlygos yra aiškintinos atsakovo naudai;
2.7. ieškovas, kaip tarpininkas, atstovavo ir žemės sklypų pardavėją M. G. T. bei jos atstovą J. T.. Neatmestina, kad ieškovas veikė M. G. T. interesais. Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro teisininkei G. G. ieškovas 2021-09-02, nurodydamas kad pardavėjas atvyks apie 15 val. iš esmės atstovavo ne atsakovo interesus dėl žemės sklypų įsigijimo, o žemės sklypų pardavėją;
2.8. siekdamas pakeisti žemės sklypų naudojimo paskirtį, atsakovas ne kartą kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, tačiau prašymai buvo atmesti. Viso Žemės sklypo 1 paskirties keitimas yra negalimas, nebent Žemės sklypas 1 būtų padalytas ir būtų galima keisti dalies paskirtį, o Žemės sklypo 2 paskirties keitimas nėra galimas, kadangi Žemės sklypas 2 patenka į TK (inžinerinės infrastruktūros koridoriaus) teritoriją, kuri yra neužstatoma teritorija, skirta susisiekimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams. Šios aplinkybės neatitinka atsakovo lūkesčių ir valios, išreikštos ieškovui ir A. K. bei sudarant Sutartį ir įsigyjant žemės sklypus;
2.9. kad šalys buvo sutarę dėl ieškovo pagalbos atliekant žemės sklypų keitimo paskirties veiksmus, patvirtina Tarpininkavimo sutarties 2.1.1 punkte nurodyta tarpininkavimo paslaugų kaina. 40 000 Eur suma, laikant ją ieškovo atlygiu už tarpininkavimo paslaugas, yra nepagrįstai didelė ir neatspindinti rinkoje taikomų atlygio už tarpininkavimą dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio įkainių. Žemės sklypai įsigyti už 160 000 Eur, atlygis sudaro 25 proc. kainos. Brokerių paslaugos už tarpininkavimą yra 2–5 proc. nuo sandorio vertės. Ieškovo atlygis sudarytų ne daugiau kaip 8 000 Eur. 5 000 Eur suma už tarpininkavimą atitinka rinkoje taikomus įkainius bei sudaro 3,1 proc. Jeigu atsakovas būtų turėjęs tikslą tik įsigyti žemės sklypus, nebūtų sutikęs mokėti 5 kartus didesnę sumą. Atsižvelgdamas į ieškovo paslaugų kompleksiškumą (tarpininkavimo paslaugos įsigyjant ir pagalba dėl paskirties keitimo), sutiko mokėti ieškovui 40 000 Eur sumos atlygį, kai žemės sklypų paskirtis bus pakeista;
Šalies argumentai
2.10. ieškovas teigia, kad žemės sklypuose atsakovas pradėjo atlikinėti statybos darbus, tačiau kol paskirtis nėra pakeista, atsakovas statybos darbų neatlieka. Žemės sklypai aptverti, kadangi juose laikomos sunkiasvorės transporto priemonės bei kita technika, trinkelės, kurios bus naudojamos, klojant žemės sklypų dangą, jei žemės sklypų paskirtis bus pakeista. Ieškinio priede Nr. 9 pateiktose nuotraukose matomi pastatai atsakovui nepriklauso ir yra pastatyti kitiems asmenis priklausančiame žemės sklype.
3. Atsakovas „UAB Topra Group“ priešieškiniu prašė:
3.1. pakeisti (modifikuoti) 2021-06-05 sudarytos Tarpininkavimo sutarties 2.1 bei 2.1.1 punktus ir papildyti 2021-06-05 Tarpininkavimo sutartį punktu ir išdėstyti:
3.1.1. Tarpininkavimo sutarties 2.1 punktą „Pirkėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 9 (devynis) mėnesius nuo faktinio Sandorio kainos sumokėjimo Savininkui (ar su juo susijusiam asmeniui) užtikrinti Tarpininkui atlyginimą (sėkmės mokestį) pagal šią Sutartį. Atlygis už tarpininkavimo paslaugas bus mokamas Pirkėjo įvykdžius galutinį atsiskaitymą su Pardavėju.“ pakeisti į „Pirkėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 9 (devynis) mėnesius nuo faktinio Sandorio kainos sumokėjimo Savininkui (ar su juo susijusiam asmeniui) užtikrinti Tarpininkui atlyginimą, nurodytą šios Sutarties 2.1.1. punkte. Atlygis už tarpininkavimo paslaugas bus mokamas Pirkėjo įvykdžius galutinį atsiskaitymą su Pardavėju.“;
3.1.2. Tarpininkavimo sutarties 2.1.1 punktą „Atlygis už sandorio sudarymą, kurį Pirkėjas sumokės Tarpininkui yra 40 000 Eur (keturiasdešimt tūkstančių eurų ir 00 centų)“ pakeisti į „Atlygis už sandorio sudarymą, kurį Pirkėjas sumokės Tarpininkui yra 5 000 Eur (penki tūkstančių eurų).“;
3.1.3. Tarpininkavimo sutartį papildyti 2.1.2. punktu, nustatančiu, kad „Pirkėjas ir Tarpininkas susitaria, kad tuo atveju, jeigu Pirkėjas pats ar su trečiųjų asmenų (įskaitant ir Tarpininko) pagalba per 36 (trisdešimt šešis) mėnesius nuo šios Sutarties sudarymo dienos atliks visus veiksmus dėl Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 4103/0300:821, ir Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 4103/0300:8160, esančių adresu Bukiškio k., Vilniaus r. sav. pagrindinės naudojimo paskirties keitimo iš Žemės ūkio į kitos paskirties – komercinės paskirties objektų teritorijos paskirtį, Pirkėjas ne vėliau kaip per 30 dienų po pastarųjų žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties keitimo į kitos paskirties – komercinės paskirties objektų teritorijos paskirtį fakto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre vienu mokėjimu sumoka Tarpininkui sėkmės mokestį pagal Sutartį, kuris sudaro 35 000 Eur (trisdešimt penki tūkstančiai eurų). Pirkėjas ir Tarpininkas susitaria, kad tuo atveju, jeigu per šiame Sutarties punkte nurodytą terminą minėtų žemės sklypų paskirtis dėl bet kokių aplinkybių pakeista nebus, Pirkėjas neprivalo mokėti šiame Sutarties punkte nurodytos 35 000 Eur sėkmės mokesčio sumos Tarpininkui.“;
3.2. arba pripažinti 2021-06-05 Tarpininkavimo sutarties 2.1.1 punktą „Atlygis už sandorio sudarymą, kurį Pirkėjas sumokės Tarpininkui yra 40 000 Eur (keturiasdešimt tūkstančių eurų ir 00 centų).“ negaliojančiu.
Atsiliepimas
4. Atsakovas „UAB Topra Group“ nurodė, kad:
4.1. atsakovas Tarpininkavimo sutartį sudarė su tikslu, kad jam būtų sudaryta galimybė įsigyti žemės sklypus mažesne negu rinkos kaina. Ieškovui neatlikus jokių veiksmų, kurie galėtų objektyviai pagrįsti Tarpininkavimo sutarties 2.1.1 punkte nurodyto 40 000 Eur atlygio proporcingumą, konstatuotina, kad šis punktas nepagrįstai suteikia perdėtą pranašumą ieškovui, kas sudaro pagrindą remiantis CK 6.228 straipsnio 1 dalimi pripažinti Tarpininkavimo sutarties 2.1.1 punktą negaliojančiu;
4.2. pripažinus Tarpininkavimo sutarties 2.1.1 punktą negaliojančiu, atsiradusi spraga dėl mokėtino atlygio dydžio už suteiktas paslaugas, užpildytina, taikant rinkoje esančius kriterijus dėl atlygio už tarpininkavimo paslaugas, įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Atsakovas sumokėjo 5 000 Eur, kas yra proporcingas bei objektyviai pagrįstas atlygis. Tarpininkavimo sutartis pripažintina įvykdyta ir pasibaigusi;
4.3. atsakovas neteisingai suvokė bei suklydo dėl Tarpininkavimo sutarties 2.1.1 punkto, kadangi atsakovo išreikšta valia buvo sąlygota ne tik žemės sklypų įsigijimo, bet ir žadėto operatyvaus bei ekonomiško žemės sklypų naudojimo paskirties keitimo. Iš šalių bendravimo matoma, kad esminis atsakovo ketinimas buvo tai, kad ieškovas padėtų atsakovui įsigyti žemės sklypus, kurie turi atitikti vieną sąlygą – juose būtų galima vysti komercinę veiklą. Atsakovas, ieškovui žadant operatyvų ir ekonomišką žemės sklypų naudojimo paskirties pakeitimo procesą, neteisingai suvokė bei suklydo dėl nurodyto 40 000 Eur atlygio. Atsakovas buvo įsitikinęs, kad visa suma mokama, kai bus įgyvendintas operatyvus bei ekonomiškas žemės sklypų naudojimo paskirties pakeitimas;
4.4. žemės sklypų naudojimo paskirties keitimo procesas neįmanomas. Atsakovas kreipėsi į projektuotoją G. G., kad būtų inicijuotas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies bendrojo plano koregavimas. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymu AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ 2023-09-05 rašte nurodė, kad žemės sklypuose pakeitus žemės sklypų teritorijos naudojimo tipą galėtų būti statomi tik su transporto priemonių priežiūra ir keleivių aptarnavimu susiję pastatai (kavinė, degalinė, automobilių plovykla, tualetas (sąrašas baigtinis)), kitų pastatų statyba draudžiama. Atsižvelgiant į intensyvią aplinkinių teritorijų plėtrą ir sparčiai didėjančius transporto priemonių srautus, turi būti palikta vietos (neužstatant teritorijos) įvairiems kelio sankryžos plėtros būdams. Vilniaus rajono savivaldybės administracija G. G. nurodė, kad negali tenkinti pasiūlymo dėl bendrojo plano koregavimo, kadangi jis prieštarauja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio reikalavimams bei aukštesnio teritorijų planavimo lygmens Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiajam planui, patvirtintam Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014-12-17 sprendimu Nr. T3-571 (TPDR Nr. T00075779), pagal kurio sprendinius nurodyta teritorija patenka į indeksu „I1“ pažymėtą kraštovaizdžio tvarkymo zoną – susisiekimo grupę;
4.5. jei atsakovas Tarpininkavimo sutarties sudarymo metu būtų suvokęs, kad žemės sklypų naudojimo paskirties procesas nėra galimas, nebūtų sudaręs Tarpininkavimo sutarties su 40 000 Eur atlygiu, dėl ko Tarpininkavimo sutarties 2.1.1 punktas pripažintinas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu;
4.6. ieškovo nesąžiningi veiksmai, pateikiant klaidingą informaciją dėl galimybės operatyviai ir ekonomiškai pakeisti žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį, bei nepakankamas bendradarbiavimas dėl Tarpininkavimo sutarties sąlygų derinimo ir jų vykdymo sąlygojo, kad atsakovas, ketindamas įgyvendinti savo valią įsigijus žemės sklypus pakeisti pagrindinę jų naudojimo paskirtį dėl komercinės veiklos vykdymo žemės sklypuose, buvo tyčia ieškovo apgautas dėl Tarpininkavimo sutarties 2.1.1 punkte nurodyto 40 000 Eur atlygio. Jeigu ieškovas būtų pateikęs sąžiningą informaciją, atsakovas nebūtų sutikęs mokėti ieškovui 40 000 Eur atlygio. Tarpininkavimo sutarties 2.1.1 punktas paneigia protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus bei pripažintinas negaliojančiu dėl ieškovo apgaulės.
Šalies argumentai
5. Ieškovas prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad:
5.1. atsakovo atstovas T. P. kreipėsi į ieškovą, siekdamas įsigyti žemės sklypą / sklypus šalia magistralinio kelio A2. Ieškovas, atlikęs paiešką Vilniaus rajone, rado sklypus. Žemės sklypų pardavimo skelbimai nebuvo patalpinti internete. Šie žemės sklypai atitiko atsakovo lūkesčius, todėl atsakovas nusprendė juos įsigyti. Prieš pasirašant Preliminariąją sutartį, atsakovas paprašė ieškovo parengti kreipimąsi į AB „Lietuvos automobilių kelių direkciją“. Nuo 2021-04-21 gauto atsakymo atsakovui turėjo būti aišku, kad žemės sklypo paskirties pakeisti į komercinę gali nepavykti. Tačiau atsakovas nusprendė įsigyti žemės sklypus;
5.2. Tarpininkavimo sutarties pasirašymo procedūroje dalyvavo šalių bendras draugas A. K., kuris ieškovo pasirašytą Tarpininkavimo sutarties originalą pristatė atsakovui. Tarpininkavimo sutarties sąlygose nėra kalbama apie žemės sklypų paskirties keitimą, prievolė padėti pakeisti žemės sklypų paskirtį neegzistavo. Atsakovas, žinodamas, kad paskirties keitimo procedūra nepatenka į apimtį, taisydamas Tarpininkavimo sutarties punktą, apibrėžiantį atsiskaitymo tvarką, sąmoningai neįrašė sąlygų apie žemės sklypų paskirties keitimo procedūras. Pasirašius Preliminariąją sutartį, ieškovas dalyvavo derybose dėl Pirkimo-pardavimo sutarties teksto, stengėsi gauti geresnes sąlygas atsakovui, padėjo atlikti sutarties sąlygų korekciją. Tik ieškovo aktyviais derybiniais veiksmais pavyko įgyvendinti esminį atsakovo norą – gauti įgaliojimą tvarkyti žemės sklypus bei įvesti juose komunikacijas, pilnai neatsiskaičius su pardavėja. Net 85,5 proc. pardavimo kainos sumokėjimo, ieškovo pastangų dėka, pavyko atidėti 7 mėn. terminui;
5.3. įvykus galutiniam atsiskaitymui su pardavėja, ieškovas pateikė užklausą atsakovui dėl atsiskaitymo už tarpininkavimo paslaugas. Atsakovas 2022-04-20 el. laišku iš esmės pagrindė Tarpininkavimo sutartyje nustatytą atsiskaitymo tvarką, kadangi nesiejo atsiskaitymo momento su paskirties keitimu. Dalinį 5 000 Eur apmokėjimą atsakovas atliko 2022-05-31. Atsakovas žemės sklypų paskirties keitimo klausimą iškėlė tik tada, kai jo prasta finansinė padėtis nepagerėjo ir suėjo apmokėjimo už tarpininkavimo paslaugas terminui. Žemės sklypai yra išlyginti, ant grunto matomos provėžos, tai rodo, jog žemės sklypuose esanti technika yra naudojama, o sklypas atitinka stovėjimo aikštelės paskirtį ir Tarpininkavimo sutartis atitiko jų tikrąją valią bei ketinimus. Atsakovas sėkmingai naudoja žemės sklypus;
5.4. ieškovas įsipareigojimus pagal Tarpininkavimo sutartį įvykdė tinkamai, paslaugą atliko individualiai, atsižvelgdamas į atsakovo poreikius, žemės sklypo lokaciją, sudarė Preliminariąją sutartį ir prisidėjo prie atsakovo iškeltas sąlygas atitinkančios Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Jei ne ieškovas, atsakovas nebūtų įsigijęs žemės sklypų, nes apie juos nebūtų žinojęs. 2023-09-25 teismo posėdžio metu liudytojas J. T. nurodė, kad pradinė žemės sklypų kaina buvo 175 000 Eur. Tad atsakovas su ieškovo pagalba įgijo žemės sklypus už 15 000 Eur žemesnę nei rinkos kainą;
5.5. atsakovas modifikavo Tarpininkavimo sutartyje įtvirtintą atsiskaitymo tvarką, t. y. pademonstravo, jog puikiai suvokia kokią sumą ir kada reikės sumokėti už atliktas paslaugas. Kadangi šalys nesiejo viena kitos prievolių įvykdymo su žemės sklypų paskirties pakeitimu – atsakovas neįrašė šios sąlygos. Atsakovas bando sumenkinti atliktų tarpininkavimo paslaugų svarbą žemės sklypų įsigijimui ir nepagrįstai nustatinėja naują įkainį už atliktas tarpininkavimo paslaugas;
5.6. ignoruodamas 2021-04-21 AB „Lietuvos automobilių kelių direkcijos“ atsakymą, atsakovas turėjo veiksmų planą, kaip pakeis žemės sklypų paskirtį, dėl to samdė architektus. Dėl to, visą riziką dėl žemės sklypų paskirties pakeitimo prisiėmė pats. Nepavykus pakeisti paskirties – bando visą naštą perkelti ieškovui, taip mažindamas savo patirtus nuostolius dėl atliktų veiksmų. Toks elgesys prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Nėra pagrindo laikyti, kad atsakovas suklydo. Lūkesčius pakeisti žemės sklypų paskirtį turėjo panaikinti 2021-04-21 AB „Lietuvos automobilių kelių direkcijos“ atsakymas. Atsakovas teismo posėdžio metu neneigė, kad šalia žemės sklypų įsigijo dar vieną žemės ūkio paskirties sklypą. Todėl teiginiai, kad nebūtų pirkęs žemės sklypų, jei būtų žinojęs, kad nepavyks pakeisti paskirties, vertintini kritiškai;
5.7. ieškovas ir J. T. nėra draugai, jie yra pažįstami asmenys, nes ankščiau žaisdavo futbolą. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovas atstovavo ir kitų asmenų teises. Ieškovas, siekdamas užtikrinti sklandų notarinės sutarties pasirašymą bei norėdamas taupyti atsakovo laiką, paprašė atspausdinti sutartį pardavėjai. Atsakovo teiginiai dėl ieškovo apgaulės laikytini nepagrįstais;
5.8. kyla abejonių dėl negalėjimo pakeisti žemės sklypų paskirties. Atsakovas galimai bylos nagrinėjimo metu vengia atlikti paskirties keitimo procedūrą, o baigus nagrinėti bylą teisme, paskirtis galimai bus pakeista.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovui E. M. iš atsakovo UAB „Topra Group“ 35 000 Eur skolos, 120,05 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už teismo priteistą sumą (35 120,05 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023-03-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovui iš atsakovo 10 432 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo UAB „Topra Group“ valstybei 19,92 Eur pašto išlaidų. Teismas nurodė, kad:
6.1. nėra duomenų, kad sudarant Tarpininkavimo sutartį ieškovas darė atsakovui spaudimą dėl sutarties sąlygų, kad nebuvo galimybės atsakovui derėtis dėl sąlygos dėl ieškovo įsipareigojimo atlikti žemės sklypų paskirties pakeitimą įrašymo į Tarpininkavimo sutartį, dėl atlyginimo dydžio. Atsakovo atstovas buvo susipažinęs su Tarpininkavimo sutarties 2.1.1 punktu. Atlygio dalį (5 000 Eur) atsakovo vadovas ieškovui sumokėjo 2022-05-31, ieškovui nesumokėta dalis už paslaugas sudaro 35 000 Eur. Kaip matyti iš 2022-04-20 atsakovo vadovo ir ieškovo susirašinėjimo, atsakovas žadėjo su ieškovu visiškai atsiskaityti. Nors atlygio dydis yra pakankamai didelis, tačiau atsakovas Tarpininkavimo sutartį tokiomis sąlygomis sudarė savo valia;
Atsiliepimas
6.2. atsakovas yra juridinis asmuo, užsiimantis verslu statybų srityje. Kaip nurodė atsakovo vadovas, jis vadovauja 3 įmonėms, yra sudaręs ne vieną statybos rangos sutartį, tai paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovo vadovas buvo ieškovo suklaidintas, apgautas neteisingai suvokė bei suklydo dėl Tarpininkavimo sutartyje nurodyto atlygio dydžio;
6.3. atsakovas nepateikė įrodymų, įrodančių, kad Tarpininkavimo sutartimi ieškovas įsipareigojo atlikti atsakovo įsigyjamų žemės sklypų paskirties pakeitimą, kad dėl tokio įpareigojimo nevykdymo atsakovas reiškė ieškovui pretenzijas, ragino įpareigojimą vykdyti ir pan. Aplinkybes, kad Tarpininkavimo sutartimi ieškovas įsipareigojo atlikti žemės sklypų paskirties keitimą, paneigia ir ieškovo, atsakovo vadovo ir liudytojo A. K. el. susirašinėjimo iki Tarpininkavimo sutarties sudarymo ir po sudarymo turinys;
6.4. atsakovo vadovas, prieš sudarant visas sutartis, apžiūrėjo žemės sklypus, susipažino su jų dokumentais, žemės sklypai jam tiko. Ieškovo teiginiai šalių el. susirašinėjime apie sklypų paskirties pakeitimą negali būti vertinami kaip ieškovo Tarpininkavimo sutartimi prisiimti įsipareigojimai pakeisti žemės sklypų paskirtį. Po notarinės sutarties sudarymo atsakovas kreipėsi į architektą dėl paskirties pakeitimo, bet ne į ieškovą. Tai tik patvirtina, kad ieškovas įsipareigojimų dėl žemės sklypų paskirties pakeitimo neturėjo;
Šalies argumentai
6.5. atsakovas su priešieškiniu dėl Tarpininkavimo sutarties sąlygų modifikavimo į teismą kreipėsi tik tada, kai buvo pradėtas bylos nagrinėjimas pagal dėl skolos už tarpininkavimo paslaugas priteisimo. Tarpininkavimo sutarties 4.1 punktas nustatė, kad sutartis įsigalioja šalims ją pasirašius. Sutartis galioja 18 mėnesių nuo jos pasirašymo. Atsakovo pasirinktas teisių gynimo būdas nėra tinkamas, nes Tarpininkavimo sutartis, kurią atsakovas prašo modifikuoti, yra pasibaigusi, priešieškiniu prašomų pakeisti Tarpininkavimo sutarties sąlygų keitimas nesukeltų šalims jokių teisinių pasekmių;
6.6. šalims susitarus dėl esminių Tarpininkavimo sutarties sąlygų, tai įtvirtinus rašytinėje sutartyje, sutartis privalo būti vykdoma pagal joje nustatytas (sutartas) sąlygas, todėl ieškinys dėl skolos priteisimo tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistina 35 000 Eur skolos;
6.7. kadangi atsakovas su ieškovu pilnai neatsiskaitė, iš atsakovo priteistina 120,05 Eur palūkanų už laiku neįvykdytą prievolę. Iš atsakovo ieškovui priteistina 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už teismo priteistiną sumą (35 120,05 Eur);
6.8. ieškovo prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Kadangi ieškinys tenkintas, iš atsakovo ieškovui priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Atsakovas UAB „Topra Group“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, tenkinti priešieškinį bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad:
7.1. nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantas buvo susipažinęs su Tarpininkavimo sutartimi, suvokė įsipareigojimų esmę bei riziką, o sutartis atitiko tikrąją šalių valią. Ieškovo paruoštą Tarpininkavimo sutartį pasirašymui 2021-12-08 atsakovui pateikė A. K., tik tada apeliantas su ja susipažino. Atsakovo galimybė atlikti sutarties korekcijas buvo ribotos. 2023-09-20 vykusio teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad jis rengė sutartį ir prašė A. K. ją pristatyti apeliantui. Tai, kad atsakovas uždėjo įrašą prie Tarpininkavimo sutarties 2.1.1 punkto, negali būti interpretuojama, kad vyko derybos dėl sutarties teksto. A. K. parodymai pagrindžia, jog atsakovas neturėjo galimybės derinti sutarties nuostatų, o ieškovas, nepateikdamas atskiro sutarties egzemplioriaus, neturėjo intencijų vesti derybas dėl sutarties nuostatų. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad sutarties nuostatos buvo derinamos su apeliantu el. laiškais;
7.2. teismas neatsižvelgė, kokiu tikslu atsakovas ketino įsigyti žemės sklypus. Ketinimas, sudarant Tarpininkavimo sutartį buvo, kad ieškovas padėtų įsigyti žemės sklypus, kuriuose būtų galima vysti komercinę veiklą. Ieškovas užtikrino, kad bus galima vykdyti komercinę veiklą. Ieškovo apgaulingi veiksmai pasireiškė atsakovo suklaidinimu dėl galimybės operatyviai ir ekonomiškai pakeisti žemės sklypų paskirtį. Ieškovui nuo 2021 m. kovo mėn. buvo žinomas apelianto tikslas įsigyti žemės sklypus, turint tikslą pakeisti jų komercinę paskirtį;
7.3. ieškovas, kaip tarpininkas, atstovavo ne tik apelianto interesus dėl žemės sklypų įsigijimo, bet ir žemės sklypų pardavėją. Ieškovas buvo suinteresuotas ne surasti apelianto poreikius atitinkančius žemės sklypus, o, pateikiant klaidinančią informaciją apie žemės sklypų paskirties keitimo galimybes, įtikinti apeliantą įsigyti būtent šiuos žemės sklypus. J. T. ir A. K. nurodė, kad iki pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo jam buvo žinoma, kad apeliantas žemės sklypuose ketina įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, kad žemės sklypai reikalingi verslo vykdymui. Ieškovas savo veiksmais sukėlė interesų konfliktą, atstovaudamas tiek apeliantą, tiek pardavėją. Ieškovas, žinodamas aplinkybes dėl apelianto siekio žemės sklypuose vykdyti komercinę veiklą, siekė apgauti apeliantą;
7.4. teismas nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, kad apelianto vadovas T. P. yra sudaręs ne vieną statybos rangos sutartį ir tai esą paneigia, jog jis buvo suklaidintas ir apgautas. T. P. 2023-09-20 teismo posėdžio metu pažymėjo, kad iki Tarpininkavimo sutarties sudarymo nebuvo sudaręs tokio tipo sutarčių, pasitikėjo ieškovu. Ieškovas 2021-04-21 el. laišku nurodė, kad AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ savo atsakymu leidžia žemės sklypuose statyti automobilių stovėjimo aikštelę ir atitinkamus statinius, o dėl žemės sklypų paskirties keitimo reikia kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių. Ieškovo patikinimas dėl galimybės pakeisti žemės sklypų naudojimo paskirtį, sąlygojo apsisprendimą dėl žemės sklypų įsigijimo;
7.5. iš vėlesnių AB „Lietuvos automobilių kelių direkcijos“ bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštų matoma, kad operatyvi ir ekonomiška žemės sklypų naudojimo paskirties keitimo procedūra neįmanoma. Negalima vertinti, kad apeliantas iki Tarpininkavimo sutarties sudarymo turėjo suvokti, kad žemės sklypuose, net ir pakeitus jų naudojimo paskirtį, nebus galima įrengti automobilių stovėjimo aikštelės su autoserviso patalpomis. Ši informacija atsakovui tapo žinoma tik 2023 m. pradžioje. Gavus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2023-09-11 atsakymą bei AB „Lietuvos automobilių kelių direkcijos“ 2023-09-05 raštą, apeliantui tapo žinoma, kad žemės sklypų paskirties keitimas negalimas, o žemės sklypuose nebūtų galima apelianto planuotų statinių statyba;
7.6. Žemės sklypų įsigijimas buvo sąlygotas ieškovo klaidinimo, apgaulės, faktinės situacijos aplinkybių iškraipymo. Teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl ginčo situacijos aplinkybių bei klaidingai vertinto liudytojų A. K. bei J. T. parodymus, dėl ko sprendimas yra naikintinas;
7.7. teismas klaidingai interpretuoja apelianto 2022-04-20 el. laiško turinį, neva įrodantį apelianto vadovo pasižadėjimą visiškai atsiskaityti su ieškovu. Atsakovas el. laiške atsiskaitymo su ieškovu momentą siejo ne su bloga savo finansine padėtimi, bet su žemės sklypų paskirties keitimu;
7.8. teismas nevertino aplinkybių apie tikrąją žemės sklypų rinkos kainą jų įsigijimo metu. Žemės sklypų įsigijimo metu žemės sklypų rinkos vertė (79 300 Eur) buvo daugiau nei 2 kartus mažesnė už bendrą žemės sklypų įsigijimo kainą (160 000 Eur). Ieškovas nesiėmė priemonių, kad atsakovas įsigytų žemės sklypus už mažesnę negu liudytojo J. T. nurodomą rinkos kainą. Derybos dėl Pirkimo-pardavimo sutarties truko neilgą laiką laikotarpį (1–2 savaites), todėl 40 000 Eur atlygio suma už ieškovo veiksmus nėra objektyviai pagrįsta bei proporcinga. Apeliantas 2022-12-07 be trečiųjų asmenų pagalbos įsigijo žemės sklypą už 32 000 Eur kainą, kuris ribojasi su ginčo žemės sklypais bei jo paskirtis yra tapati – žemės ūkio. 0,01 ha įsigijimo kaina sudaro 290,91 Eur. Jeigu ieškovas būtų atstovavęs apeliantą, žemės sklypų kaina būtų buvusi bent 20 000 Eur mažesnė. Apeliantas iš sudarytos Sutarties negavo finansinės naudos, kas galėtų pateisinti 40 000 Eur mokėjimą;
7.9. teismas nevertino, kad 40 000 Eur atlygio suma yra net 5 kartus didesnė negu rinkoje taikytina suma už tarpininkavimo paslaugas. Nebuvo įvertintos objektyvios aplinkybės dėl nepagrįstai didelio atlygio. Tai sąlygoja, kad Tarpininkavimo sutarties 2.1.1 punktas nepagrįstai suteikia pranašumą ieškovui, kas atitinkamai sudaro pagrindą pripažinti Tarpininkavimo sutarties 2.1.1 punktą negaliojančiu. Teismas nevertino, jog 2022-50-31 apeliantas sumokėjo 5 000 Eur ir tai atitinka kainą, kurią nekilnojamojo turto tarpininkavimo srityje yra įprasta mokėti tarpininkui. 5 000 Eur atlygis ieškovui už atliktus veiksmus, teikiant tarpininkavimo paslaugas dėl žemės sklypų įsigijimo, yra proporcingas. Kadangi ieškovas nepateikė tikslios informacijos apie konkrečių ieškovo 2024-02-14 pateiktų tarpininkavimo sutarčių (ne)įvykdymą bei vertinant, kad šiose sutartyse, ieškovo, kaip tarpininko dėl nekilnojamojo turto objektų pirkimo ar pardavimo, atlygis svyruoja nuo 2 400 Eur iki 160 000 Eur, ieškovo atžvilgiu yra taikytina contra spoliatorem prezumpcija;
7.10. apelianto pasirinktas teisių ir teisėtų interesų gynimo būdas (siūlymas bei atitinkamai prašymas modifikuoti Sutartį), vien dėl to, jog buvo inicijuotas bylos nagrinėjimo metu, nelaikytinas netinkamu ar nesavalaikiu. Pasiūlyme apeliantas pabrėžia, kad Tarpininkavimo sutarties 2.1 bei 2.1.1 punktai neatitinka šalių valios bei tikrųjų ketinimų ir yra nesąžiningi. Iki Pasiūlyme nurodyto termino (iki 2023-11-10) ieškovas nepateikė savo pozicijos dėl Pasiūlymo. Apelianto prašymas pakeisti (modifikuoti) Tarpininkavimo sutartį pagal Pasiūlyme nurodytas sąlygas nereiškia, kad apeliantas siekia nemokėti 35 000 Eur sumos – ši suma laikytina sėkmės mokesčiu. Sėkmės mokesčio sumokėjimas ieškovui yra sąlygotas vienintelės aplinkybės – žemės sklypų paskirties keitimo. Tarpininkavimo sutarties punktas, jeigu juo būtų modifikuota (papildyta) sutartis, neatsižvelgiant į Tarpininkavimo sutarties 4.1 punkte nurodytą terminą, galiotų iki 2024-06-05;
7.11. vien už ieškinio bei atsiliepimo į priešieškinį parengimą iš apelianto priteista 9 680 Eur suma už advokato teisinę pagalbą yra nepagrįstai didelė ir turėjo būti sumažinta. Jeigu ieškovas byloje patyrė kitų teisinės pagalbos išlaidų, negu nurodyta PVM sąskaitose faktūrose, jų nedetalizuodamas ir neišskirdamas, remiantis CPK 93 straipsniu bei CPK 98 straipsniu, neteko galimybės prašyti teismo tokias menamas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš apelianto.
8. Ieškovas E. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovo naudai jo patirtas 3 267 Eur atstovavimo išlaidas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad:
8.1. žemės sklypai atitiko atsakovo lūkesčius, valstybinių institucijų atsakymų ignoravimas atskleidžia, kad žemės sklypai apeliantui buvo reikalingi nepriklausomai nuo jų paskirties arba, kad atsakovas turėjo planą pakeisti žemės sklypų paskirtį. Pasirašydamos Tarpininkavimo sutartį šalys vykdė derybas dėl sąlygų. Tarpininkavimo sutarties korekcija atskleidžia, kad atsakovas suprato jos turinį ir žinojo savo turimą teisę modifikuoti sutartį, o kitos sutarties sąlygos tenkino;
8.2. T. P. buvo atsakovo direktorius, UAB „Topros technika“ akcininkas, asmuo, vykdantis komercinę veiklą, todėl sutarčių sudarymas negalėjo būti naujas dalykas. Socialinio tinkle „Linkedin“ T. P. skelbiami duomenys apie save atskleidžia, kad jis 2005-2007 m. Pepperdine universitete studijavo tarptautinį verslą, verslo teisės ir etikos kursus. T. P. nebuvo neinformuotas ar nepatyręs, o tokį imituoja, kad pavyktų išvengti Tarpininkavimo sutarties vykdymo;
8.3. T. P. žadėjo apmokėti skolą už tarpininkavimo paslaugas, nepakeitęs žemės sklypų paskirties. Apeliantas atliko Tarpininkavimo sutarties sąlygų derinimą, koregavo Tarpininkavimo sutarties 2.1 punktą. Sutarties turinys jos pasirašymo ir vykdymo metu atitiko apelianto valią. T. P. atliktas Tarpininkavimo sutarties sąlygų pakeitimas laikomas derybomis. Atsakovas nereiškė daugiau reikalavimų dėl sąlygų, neinformavo ieškovo apie poreikį modifikuoti. Žemės sklypų paskirties pakeitimo apeliantas nesiejo su Tarpininkavimo sutartimi. Apie negalėjimą pakeisti žemės sklypų paskirties, atsakovui galėjo būti žinoma dar iki Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo;
8.4. atsakovas niekada nesikreipė į ieškovą, prašydamas padėti pakeisti žemės sklypų paskirtį, visus darbus mėgino atlikti pats. Tarpininkavimo sutartį ieškovas įvykdė tinkamai. Tarpininkui užmokestis turėjo būti mokamas už žemės sklypų suradimą ir padėjimą juos įsigyti. Ieškovas neįtikinėjo atsakovo įsigyti žemės sklypų. Ieškovas pasiteiravo, ar atsakovas pirks žemės sklypus, kadangi buvo žinoma, jog žemės sklypų paskirties keitimas yra komplikuotas. Atsakovas šalia žemės sklypų, įsigijo dar vieną žemės ūkio paskirties sklypą. Apeliantas žemės sklypus naudoja kaip stovėjimo aikštelę, juose laiko statybines medžiagas, veiklai reikalingą techniką, priekabas, metalinius konteinerius bei lengvuosius automobilius. Tai rodo, kad Sutartis atitiko šalių tikrąją valią bei ketinimus;
8.5. jei ieškovas būtų atstovavęs kitiems asmenims, nebūtų siūlęs apeliantui apsispręsti dėl žemės sklypų įsigijimo, o būtų įtikinėjęs jį įsigyti sklypus. Ieškovas siekė surasti atsakovo interesus atitinkančius žemės sklypus bei juos rado. Jei ieškovas būtų atstovavęs pardavėją, būtų gavęs mokestį už tarpininkavimo paslaugas. Ieškovas nėra gavęs atlygio iš pardavėjos. Liudydamas J. T. nurodė, kad neprašė ieškovo surasti pirkėjų, paaiškino, kad ieškovas tarpininkavo apeliantui, o derybos vyko per ieškovą, pirkėjo nebuvo matęs;
8.6. apeliantas buvo susipažinęs su žemės sklypais bei jų paskirtimi, iki Pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo buvo gavęs neigiamus atsakymus. Apeliantui patyrus pirmąsias nesėkmes keičiant žemės sklypų paskirtį, jis dar nebuvo pilnai atsiskaitęs su pardavėja, todėl galėjo nutraukti Pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau to nedarė, nes žemės sklypai buvo reikalingi net ir nepakeitus paskirties. Tai rodo, kad apeliantui buvo svarbi ne žemės sklypų paskirtis, o jų vieta. Atsakovas klaidingai interpretuoja ieškovo el. laiškus, siekdamas imituoti suklaidinimą. Apeliantas laiške neužsimena apie netinkamai atliktas tarpininkavimo paslaugas, per didelę užmokesčio sumą ar pan. Priešingai, planuoja pilnai atsiskaityti su ieškovu. Apelianto finansinė padėtis 2022 m. buvo prasta, nes patyrė 57 037 Eur nuostolio;
8.7. juridiniam asmeniui taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, nei fiziniam asmeniui. Tarpininkavimo sutartis yra standartinių sąlygų, lengvai skaitoma ir aiški. Iki pareikalavimo apmokėti skolą, apeliantas nebuvo reiškęs pretenzijų. Tarpininkavimo sutartyje nustatytas atlygio už tarpininkavimo paslaugas dydis atitiko apelianto valią. Ieškovas tarpininkavimo paslaugą atliko individualiai, apie Žemės sklypus nebuvo skelbiama skelbimų portaluose. Pagal Konsultaciją žemės sklypų kaina per 2 metų ir 5 mėnesių laikotarpį išaugo 56 500 Eur. Pardavęs žemės sklypus, atsakovas šiandien uždirbtų 116 200 Eur. Atsakovo elgesys patvirtina, kad asmuo suprato Sutarties sąlygas, todėl nėra pagrindo modifikuoti sutarties;
8.8. apeliantas įsigijo žemės sklypus už žemesnę nei rinkos kainą ir ieškovo dėka gavo įgaliojimą tvarkyti sklypus už juos neatsiskaitęs. Konsultacijoje pateiktas žemės sklypų vertinimas pademonstruoja, kad jų kaina laikotarpiu nuo 2021-07-16 iki 2023-12-12 išaugo nuo 219 700 Eur iki 276 200 Eur. Žemės sklypų vertės augimas atskleidžia, jų augančią paklausą bei išskirtinumą iš kitų žemės sklypų. Liudytojo J. T. kainos įvertinimas yra subjektyvus, todėl nelaikytinas rinkos kainą atspindinčiu įvertinimu. Suprasdama tikrąją žemės sklypų kainą atsakovas dėl kainos nereiškė pretenzijų. Jei ne ieškovo aktyvūs veiksmai atsakovas apie šiuos žemės sklypus nebūtų sužinojęs. Atsakovas tik siekia sumenkinti tarpininko atliktus darbus. Šalia apelianto žemės sklypų yra planuojamos prekybos centro „Lidl“ statybos. Tai patvirtina, kad žemės sklypų lokacija yra itin palanki bei jų rinkos kaina intensyviai auga;
8.9. siekdamas sumažinti sulygtą tarpininkavimo kainą, kai ieškovas įvykdė savo įsipareigojimus, apeliantas elgiasi nesąžiningai. Kiekvienas tarpininkas individualiai nustato įkainio dydį. Neaišku, kaip apeliantas skaičiavo ieškovo atliktą darbą bei nustatė 5 000 Eur atlygį. Sutarties modifikavimu nesiekiama teisėtų tikslų, bandoma išvengti prievolės įvykdymo. Atsakovui nesusitvarkant su finansiniais sunkumais, buvo nuspręsta nemokėti atlygio tarpininkui. Negalima laikyti, kad sutartis ieškovui suteikė perdėtą pranašumą. Tarpininkavimo sutartis nėra vartojimo sutartis, abi šalys yra verslininkai. Niekada neegzistavo ir negalėjo egzistuoti esminė sutarties šalių nelygybė ir nėra pagrindo Tarpininkavimo sutarties 2.1.1 punkto modifikuoti atsakovo prašomomis sąlygomis;
8.10. nuo Sutarties pasirašymo momento atsakovas nesikreipė į ieškovą pagalbos pakeisti žemės sklypų paskirtį, o noras modifikuoti Tarpininkavimo sutartį atsirado tik 2023-10-11, nors byla iškelta 2023-02-15. Apeliantas, papildomai derėdamasis dėl sąlygų, siekia imituoti Tarpininkavimo sutarties sudarymo metu buvusią šalių valią. Modifikuojamos Tarpininkavimo sutarties sąlygos galiotų tik iki 2024-06-05. Manytina, kad byla dar nebus išnagrinėta iki 2024-06-05. Ieškovui būtų neįmanoma įgyvendinti primestų sąlygų – padėti pakeisti žemės sklypų paskirtį. Modifikuoti Tarpininkavimo sutarties 2.1.2 punktą 36 mėnesių terminui atsakovas nutarė todėl, kad surado galimybę pakeisti žemės sklypų paskirtį. Šį įsitikinimą padidina šalimais statomas prekybos centras „Lidl“ bei apelianto papildomo žemės ūkio paskirties sklypo įsigijimas. Modifikuojama sutartis yra išimtinai naudinga apeliantui, nėra siekiama sąžiningų tikslų, o norima tik išvengti pilno atlygio;
8.11. ieškovas buvo tik įpareigotas pateikti tarpininkavimo sutartis, daugiau duomenų teismas nereikalavo. Ieškovas pateikė visas tarpininkavimo sutartis su kitais asmenimis laikotarpiu nuo 2019 iki 2023 m. Ieškovo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo būtinas, posėdyje jis nedalyvavo. Apelianto prašomi pateikti atsakymai nebuvo žinomi jo atstovui. Apeliantas neprašė skelbti pertraukos ir iškviesti ieškovą arba tarpininkavimo sutarčių šalis paliudyti tik apeliantui rūpimas aplinkybes, priešingai, norėjo pereiti prie baigiamųjų kalbų. Apeliacinio skundo motyvai dėl contra spoliatorem taikymo yra nepagrįsti;
Atsiliepimas
8.12. 2022-02-02 sąskaitoje nurodyta už atsiliepimo į priešieškinį parengimą. Ši sąskaita pateikta už dviejų savo turiniu skirtingų atsiliepimų į priešieškinį ir į patikslintą priešieškinį parengimą, tačiau dėl advokato rašymo apsirikimo, tekste vartojama vienaskaita. Dėl rašymo apsirikimo būtų neteisinga, kad nukentėtų ieškovas, kuriam nebūtų atlygintos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtintos maksimalaus priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio bei turi būti priteisiamos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
10. Apeliacijos objektas – teismo sprendimas, kuriuo įvertintas šalių susitarimo dėl tarpininkavimo mokesčio, parduodant nekilnojamąjį turtą, dydžio atitikimo susitariančių šalių valiai bei teisiniam reguliavimui.
Dėl faktinių aplinkybių
11. Ieškovas ir atsakovas 2021-06-05 pasirašė Tarpininkavimo sutartį. Sutarties 1.3 punktu susitarė, kad pirkėjui sudarius sandorį per sutarties 4.1 punkte nurodytą terminą, bus laikoma, kad sandoris sudarytas su tarpininko pagalba, tarpininkavimo paslaugos suteiktos tinkamai, o tarpininkas turi teisę gauti pagal sutarties 2.1 punktą apskaičiuotą atlyginimą. Sutarties 1.4 punktu susitarė, kad tarpininkas neteiks pirkėjui jokių konsultacinio pobūdžio ar kitokių profesinių ar intelektinių žinių reikalaujančių paslaugų ar rekomendacijų (bendrovės vertinimo, derybų, konsultacijų, kitų patarimų ir pan.). Pagal sutarties 2.1 punktą pirkėjas įsipareigoja ne vėliau nei per 9 mėnesius nuo kainos sumokėjimo užtikrinti tarpininkui atlyginimą (sėkmės mokestį) pagal šią sutartį. Pagal sutarties 2.1.1 punktą atlygis už sandorio sudarymą yra 40 000 Eur. Sutarties 2.4 punkte nurodyta, kad pirkėjas besąlygiškai patvirtina, kad tarpininko atlyginimo dydis atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus bei komerciškai, ekonomiškai ir teisiškai pagrįstas. Įrašą, kad „Atlygis už tarpininkavimo paslaugas bus mokamas Pirkėjo, įvykdžius galutinį atsiskaitymą su pardavėju“ įrašė ranka atsakovo vadovas T. P.. Sutarties teksto apačioje E. M. pasirašė, kad 2022-05-31 gavo 5 000 Eur.
12. Atsakovo vadovas T. P. ir pardavėjas J. T., atstovaudamas M. G. T., 2021-06-07 pasirašė Preliminariąją žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartį, dėl pardavėjui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pardavimo už 160 000 Eur. Šalys įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį iki 2021-08-15.
13. 2021-09-02 sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis, kuria pirkėjui už 160 000 Eur parduoti du žemės ūkio paskirties žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) Atsakovui 2022-04-20 galutinai atsiskaičius su pardavėju (2022-04-20 sumokėjus už 140 000 Eur), 2022-04-28 Žemės sklypų perdavimo-priėmimo aktu jam nuosavybės teise perduoti du žemės ūkio paskirties žemės sklypai. M. G. T. (įgaliotojas) iki 2022-04-28 Žemės sklypų perdavimo-priėmimo akto patvirtinimo – 2021-12-14 išdavė UAB „Topra Group“ įgaliojimą.
14. Nuo 2022-04-28 VĮ Registrų centre įregistruota atsakovo UAB „Topra Group“ nuosavybės teise į žemės ūkio paskirties 0,1500 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,3300 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas: 2021-09-02 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 9578, 2022-04-28 Perdavimo-priėmimo aktas Nr. 3540).
15. Jau pareiškus ieškinį dėl tarpininko atlyginimo priteisimo teisme, atsakovas 2023-10-11 registruota pašto siunta ir elektroniniu paštu išsiuntė ieškovui pasiūlymą dėl Tarpininkavimo sutarties pakeitimo. Pasiūlymu siūloma ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Pasiūlymo išsiuntimo dienos pateikti savo poziciją dėl Tarpininkavimo sutarties 2.1 bei 2.1.1 punktų keitimo ir Tarpininkavimo sutarties papildymo 2.1.2 punktu Pasiūlyme nurodytomis sąlygomis.
Dėl priešieškinio pagrįstumo
16. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu buvo atmestas atsakovo priešieškinis, kuriuo atsakovas ginčijo ir prašė, teismo sprendimu modifikuojant sutartį, pakeisti faktinį ieškinio pagrindą sudarančius Tarpininkavimo sutarties 2.1 ir 2.1.1 punktus bei pridėti papildomą sutarties punktą, kuriais būtų pakeistas tarpininko atlyginimo dydis ir atsiskaitymo tvarka bei tarpininkui mokėtina suma priklausytų nuo to, ar bus pakeista Žemės sklypų paskirtis. Alternatyviu priešieškinio reikalavimu prašė panaikinti Tarpininkavimo sutarties 2.1.1 punktą, kuriuo nustatytas 40 000 Eur tarpininko atlyginimo dydis. Priešieškiniu atsakovas įrodinėjo, jog Tarpininkavimo sutarties 2.1 ir 2.1.1 punktai neatitinka tikrosios šalių valios, kadangi nebuvo išskirta, jog dalis tarpininko atlyginimo (35 000 Eur) laikytina sėkmės mokesčiu, kuris mokėtinas tik per atitinkamą laikotarpį pakeitus Žemės sklypų naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į komercinės paskirties objektų. Teisiniu priešieškinio pagrindu nurodyta: Tarpininkavimo sutarties 2.1.1 punktu nepagrįstai atsakovui suteikiamas perdėtas pranašumas (CK 6.228 straipsnis; Tarpininkavimo sutarties 2.1.1 punktas negalioja dėl atsakovo suklydimo (CK 1.90 straipsnis); negalioja dėl ieškovo taikytos apgaulės (CK 1.91 straipsnis).
17. Priešieškiniu prašydamas teismo sprendimu, taikant CK 6.223 straipsnio 3 dalį, pakeisti Tarpininkavimo sutarties punktus, atsakovas rėmėsi CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis bei pažymėjo, kad Tarpininkavimo sutarties 2.1 bei 2.1.1 punktuose nurodyta tarpininkavimo, įsigyjant Žemės sklypus, paslaugų kaina (40 000 Eur) neatitinka tikrosios šalių valios ir yra nesąžininga; 40 000 Eur tarpininko atlyginimas neatitinka rinkoje taikytinam nekilnojamojo turto brokerio komisinių (tarpininkavimo mokesčio) dydžiui.
Dėl Tarpininkavimo sutarties pasibaigimo
18. Pirmosios instancijos teismas atsakovo reikalavimą dėl Tarpininkavimo sutarties modifikavimo atmetė, remdamasis tuo, kad Tarpininkavimo sutartis yra pasibaigusi, nes pasibaigė sutarties 4.1 punkte numatytas sutarties galiojimo terminas – 18 mėn. nuo sutarties pasirašymo, dėl ko sutarties pakeitimas negali sukelti teisinių pasekmių.
19. Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka ir pažymi, kad tiek 2023-10-11 Pasiūlymo teikimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu siūlomas Tarpininkavimo sutarties papildymas 2.1.2 punktu buvo ir tebėra galiojantis, Tarpininkavimo sutarties modifikavimas pagal Pasiūlyme nurodytas sąlygas sukeltų teisines pasekmes, kadangi Tarpininkavimo sutarties punktas, jeigu juo būtų papildyta Tarpininkavimo sutartis, neatsižvelgiant į Tarpininkavimo sutarties 4.1 punkte nurodytą terminą, galiotų iki 2024-06-05.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tarpininkavimo sutartis jau yra pasibaigusi, dėl ko negali būti keičiama teismo sprendimu, nėra teisinga. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atsižvelgiant į tai, jog iš sutarties atsiranda prievolės, sutarties galiojimo pabaiga siejama su prievolės pabaiga. CK 6.189 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad sutartyje ar įstatymuose gali būti nustatyta, jog sutarties galiojimo termino pabaiga reiškia ir šalių prievolių pagal sutartį pabaigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2012).
21. Ieškovas savo prievolę pagal Tarpininkavimo sutartį įvykdė, dėl ko kitai šaliai tenka pareiga atsiskaityti už paslaugą. Nors Tarpininkavimo sutarties galiojimo terminas, kuris buvo nustatytas Tarpininkavimo sutarties 4.1 punkte, yra suėjęs, tačiau atsakovo prievolės nėra pasibaigusios. Šioje civilinėje byloje yra nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo pareigos įvykdyti prievolę atsiskaityti pagal Tarpininkavimo sutartį, ieškovas šia sutartimi ir konkrečiai Tarpininkavimo sutarties 2.1, 2.1.1 punktu grindžia reiškiamą reikalavimą. Konstatavus, kad Tarpininkavimo sutartis yra pasibaigusi, nebūtų pagrindo įpareigoti atsakovą vykdyti Tarpininkavimo sutartimi prisiimtas prievoles, taigi nebūtų ir pagrindo tenkinti ieškinio. Toks sutarties aiškinimas akivaizdžiai neatitiktų nei realios padėties, nei susitarusių šalių valios. Nėra pagrindo vertinti, jog Tarpininkavimo sutarties šalys susitarė, kad tuo atveju, jei atsakovas per 18 mėn. neįvykdys įsipareigojimo pagal Tarpininkavimo sutarties 2.1 punktą ir neatsiskaitys su ieškovu, jo prievolė bus pasibaigusi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad klausimas dėl Tarpininkavimo sutarties pakeitimo turi būti nagrinėjamas iš esmės, vertinant priešieškinio reikalavimo pakeisti Tarpininkavimo sutartį argumentus.
Dėl Tarpininkavimo sutarties pakeitimo
22. Prašydamas pakeisti Tarpininkavimo sutartį, atsakovas remiasi CK 6.233 straipsniu bei, vykdydamas šioje teisės normoje nustatytą procedūrą, yra ieškovui išsiuntęs 2023-10-11 pasiūlymą dėl sutarties pakeitimo. CK 6.223 straipsnio 2 dalis nustato, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Atsakovas neįrodinėja esminio sutarties pažeidimo, sutartyje nėra numatytos sutarties pakeitimo sąlygos, taigi, turi būti vertinama, ar byloje yra įrodytas kitas įstatymų nustatytas atvejis, kuris sudaro pagrindą teismo sprendimu pakeisti sutartį.
23. CK 6.233 straipsnio reglamentavimu yra nustatyta sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo išlyga. Kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, šios sąlygos gali būti pakeistos teismo sprendimu. Sutarties pakeitimas teismo sprendimu vertinamas kaip išimtinė priemonė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009 pažymėta, kad tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Tačiau vienos iš šalių inicijuotas sutarties pakeitimas teismo sprendimu, nepaisant kitos šalies interesų, savaime prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principams (CK 1.2, 6.156 straipsniai). Dėl to siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą.
24. Atsakovas priešieškiniu nurodo, kad Tarpininkavimo sutartis CK 6.233 straipsnio tvarka turi būti pakeista dėl sutarties neatitikimo susitariančių šalių valiai ir nesąžiningo tarpininko atlygio dydžio. Nors atsakovas reiškia reikalavimą dėl Tarpininkavimo sutarties pakeitimo, tačiau remiasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir apeliuoja į tai, kad priešieškinyje nurodytos sutarties sąlygos neatitinka tikrosios šalių valios. Atsakovas procesiniuose dokumentuose pažymi, kad aiškinant sutartis vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 5 dalimi, turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.
25. CK 6.193 straipsnis nustato, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Priešieškiniu neigdamas pažodinį Tarpininkavimo sutarties tekstą, atsakovas teigia, jog šis tekstas neatitinka šalių valios. Ieškovas su tokia atsakovo pozicija nesutiko ir teikė argumentus, kad neturėjo įsipareigojimo pakeisti Žemės sklypų naudojimo paskirties, todėl jo atlygis nebuvo susijęs su šios sąlygos įvykdymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017 nurodyta, kad aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai.
26. Iš Tarpininkavimo sutarties 2 punkto, kuriame nustatytas tarpininkui mokėtinas atlygis ir mokėjimo sąlygos, yra aiškiai matyti, kad šalys susitarė, jog tarpininko atlygis už sandorio sudarymą yra 40 000 Eur. Jokių papildomų tarpininko veiksmų ar įsipareigojimų, susijusių su Žemės sklypų paskirties pakeitimu, išskyrus sandorio sudarymą nėra nustatyta. Tarpininkavimo sutarties 2.3 punkte įtraukta papildoma nuostata, kuria išreiškiamas šalių požiūris į tarpininko atlyginimo dydį, pabrėžiant, kad pirkėjas, kaip profesionalus ir patyręs verslininkas, perleidęs ne vieno verslo kontrolę, besąlygiškai patvirtina, kad pirkėjui galima pateikti informacija turi itin didelę komercinę vertę ir yra labai reikšminga sandorio sudarymui bei galimybei gauti kuo mažesnę sandorio kainą, todėl pirkėjas laiko informacijos pateikimą apie daiktus visiškai pakankamais ir vieninteliais tarpininkavimo veiksmais jo atlyginimui pagal sutartį gauti (su sąlyga, kad sandoris bus sudarytas). Tarpininkavimo sutarties 2.4 punkte nurodyta, kad pirkėjas besąlygiškai patvirtina, kad tarpininko atlyginimo dydis atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus bei komerciškai, ekonomiškai ir teisiškai pagrįstas.
27. Įvertinus rašytinį Tarpininkavimo sutarties tekstą, matyti, kad atsakovo ginčijami sutarties punktai yra aiškūs, apibrėžta paslaugos apimtis, nustatyta, už kokias paslaugas nustatytas 40 000 Eur atlygis, atlygio nustatymo kriterijai bei šalių požiūris yra papildomai aptarti, pažymėta, kad tokio dydžio atlygis atitinka civilinių teisinių santykių principus, įvertinta atsakovo vadovo patirtis ir galimumas priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Be to, svarbu ir tai, kad atsakovo vadovas yra padaręs sutarties pakeitimus su atlygio mokėjimo sąlygomis susijusioje sutarties dalyje. Tuo remiantis vertinama, kad aiškinant Tarpininkavimo sutartį turi būti vadovaujamasi rašytinės sutarties tekstu.
28. Greta išdėstyto, teisėjų kolegija pažymi, kad sutarčių aiškinimo taisyklių taikymas nėra priemonė, kuria gali būti grindžiamas sutarties keitimas teismo sprendimu pagal CK 6.223 straipsnį. Tuo atveju, jei sutarties aiškinimu, sutarties sąlygoms galėtų būti suteikta nauja, kita nei pažodinis tekstas, reikšmė, sutarties keitimas nebūtų reikalingas, pakaktų sąžiningo ir pagrįsto sutarties išaiškinimo.
29. Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl Tarpininkavimo sutarties nesąžiningumo, vertintinos, taikant CK 6.228 straipsnį. CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė šaliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Kasacinis teismas savo praktikoje pažymi, jog laikoma, kad atsisakoma sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį. Esant esminei šalių teisių ir pareigų neatitikčiai, būtų nesąžininga ir neprotinga reikalauti vykdyti sutartį, tokiu atveju šalis, kuri būtų nukentėjusioji, turi teisę pareikšti kitai šaliai, kad atsisako vykdyti tokią sutartį ar tam tikros jos sąlygos, tai jos galima atsisakyti vienašališkai, nesikreipiant į teismą. CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia teisę nukentėjusiai šaliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas, taigi nukentėjusi šalis turi pasirinkimą: pirma, ji gali iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos; antra, ji gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010).
30. Esminė šalių nelygybė gali būti konstatuojama, esant CK 6.228 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nei viena iš šių aplinkybių nenustatytina. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas nenurodė, kad šalių nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties egzistavo sutarties sudarymo metu. Sutiktina ir su tuo, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas turėjo pranašumą verslo ar derybų srityje, ar kad ieškovas nesąžiningai pasinaudojo atsakovu dėl atsakovo silpnesnės ekonominės padėties ar kitų aplinkybių, kad atsakovas neturėjo galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų. Atsakovas sutartį sudarė savo valia, tuo prisiimdamas riziką, aiškiai suvokdamas įsipareigojimų esmę. Teismas pagrįstai atsižvelgė, jog atsakovas yra juridinis asmuo, užsiimantis verslu statybų srityje, atsakovo vadovas patvirtino, kad tarpininko atlyginimo dydis atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus bei komerciškai, ekonomiškai ir teisiškai pagrįstas.
31. Apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad ieškovas Tarpininkavimo sutartį pasirašė tinkamai nesusipažinęs, nėra reikšmingi, kadangi atsakovas yra verslininkas, kuris turi didesnę rūpestingumo ir atidumo pareigą, taip pat ir sudarant sutartis. Byloje nustatyta, kad Tarpininkavimo sutartis buvo sudaroma derybų būdu. Atsakovas nurodo, to neginčija ieškovas, kad atsakovo vadovui 2021-12-08 pateiktas ieškovo parengtas sutarties tekstas, sutartį pateikė bendras pažįstamas A. K.. Atsakovo padarytos pataisos dėl atlygio mokėjimo sąlygų patvirtina, kad atsakovas susipažino su sutartimi, atsakovo vadovui nebuvo draudžiama daryti sutarties pakeitimų, taip pat jis nebuvo verčiamas sutartį pasirašyti skubiai. Žemės sklypų įsigijimo procesas vyko jau nuo 2021-03-30 ar dar anksčiau (atsakovas pripažįsta 2021 m. kovo mėn.), Preliminarioji sutartis sudaryta 2021-06-05, t. y. ne anksčiau kaip po 2 mėn. nuo derybų pradžios, nėra duomenų, kad atsakovui buvo poreikis dėl kokių nors objektyvių priežasčių skubiai sudaryti Tarpininkavimo sutartį. Sutartį pasirašymui pateikęs A. K. buvo atsakovo pažįstamas, jis jokio spaudimo dėl sutarties sąlygų ar skubaus pasirašymo atsakovo vadovui T. P. nedarė. Taigi, užimdamas įmonės vadovo pareigas, būdamas išsilavinusiu, didelę patirtį versle turinčiu verslininku atsakovo vadovas T. P. turėjo visas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Apelianto argumentai, kad jis neturėjo galimybės derėtis dėl Tarpininkavimo sutarties sąlygų yra niekuo nepagrįsti. Atsakovas nei ieškovui, nei A. K. nei žodžiu, nei raštu nenurodė, kad dėl tarpininko atlyginimo buvo susitarta kitu būdu, t. y. kad 35 000 Eur atlygio dalis bus mokama tik pakeitus Žemės sklypų naudojimo paskirtį.
32. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas turėjo ketinimą Žemės sklypus įsigyti komercinės veiklos vykdymui ir tai buvo žinoma ieškovui. 2021-03-29 T. P. susirašinėjo su A. K. dėl paklausimo Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl komercinės veiklos Žemės sklypuose galimybės, 2021-04-21 atsakovo atstovui buvo persiųstas Lietuvos automobilių kelių direkcijos atsakymas, byloje pateiktas 2021-04-21 ieškovo, A. K. ir T. P. susirašinėjimas dėl galimybės vykdyti komercinę veiklą. Šie faktai aiškiai parodo, kad atsakovas ieškovui iki Tarpininkavimo sutarties ir Preliminariosios sutarties sudarymo išdėstė poreikį vykdyti komercinę veiklą Žemės sklypuose. Tuo pačiu patvirtinamas ir faktas, kad atsakovo vadovui nuo 2021-04-21 buvo akivaizdžiai žinoma, jog Žemės sklypuose komercinė veikla yra apribota.
33. Atsakovo aiškinimas, jog jis Tarpininkavimo sutartį sudarė, būdamas klaidingai ieškovo patikintas dėl operatyvaus ir ekonomiško Žemės sklypų paskirties pakeitimo, viena vertus, nėra įrodytas, kita vertus, žinodamas žemės sklypų paskirties keitimo eigą ir reikalingus administracinius sprendimus, atsakovas neturėjo pagrindo tikėti ieškovo patikinimais. Kaip matyti iš 2021-03-29 laiško, T. P. pateiktas paklausimo Lietuvos automobilių kelių direkcijai projektas, pažymėta „laukiu atsakymo“, A. K. 2021-03-29 laiške svarsto galimą komercinę veiklą, matytų galimu įrengti aikštelę ir autoserviso (ofiso) patalpas. 2021-04-21 el. laišku persiųsdamas direkcijos atsakymą, A. K. pažymi, kad reikia pastudijuoti, pasiaiškinti su E. (galimai ieškovu). 2021-04-21 el. laiškais ieškovas su T. P. svarsto, kokia galimybė pakeisti paskirtį, kokia veikla galima pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos raštą, ieškovo pastaba, kad yra leidžiama statyti automobilių stovėjimo aikštelę bei tam tikrus statinius, atitinka Lietuvos automobilių kelių direkcijos raštą, kuriame išdėstyta, kad magistralinio kelio apsaugos zonoje galima statyti degalinę, kavinę, automobilių stovėjimo aikštelę ir tualetą. 2021-05-19 el. laišku A. K. ieškovas rašo, kad atsakovas turi apsispręsti, ar jis perka. Iš aptartų įrodymų nėra galima daryti išvadą, kad E. M. yra atsakovo vadovui nurodęs, kad Žemės sklypų paskirties pakeitimas į komercinę paskirtį, leidžiant įrengti autoservisą bus operatyvus ir ekonomiškas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo vadovas, elgdamasis rūpestingai, konsultacijos dėl galimumo pakeisti žemės naudojimo paskirtį turėjo kreiptis į tokius dokumentus tvarkančius asmenis arba administracinius sprendimus priimančią instituciją. Nėra duomenų, kad ieškovas turėtų kompetenciją atlikti tokius darbus ar teikti konsultacijas dėl darbų atlikimo. Taigi, nekompetentingo asmens patikinimas nesudaro galimybės tuo remiantis verslininko elgesį vertinti kaip tinkamą.
34. Byloje taip pat nėra įrodyta, kad šalių nelygybė dėl tarpusavio prievolių atitikties buvo jau sudarant Tarpininkavimo sutartį. Nėra duomenų, kad atsakovo padėtis sandorio sudarymo metu būtų kuo nors apsunkinta, kad jam būtų kilęs neatidėliotinas poreikis įsigyti Žemės sklypus, neįsigijus grėstų nemokumas ar atsakovas bent jau turėtų finansinių sunkumų. Pastebėtinas prieštaravimas, kad atsakovas neginčija Pirkimo-pardavimo sutarties, nereiškė ir dabar nereiškia reikalavimų pardavėjai, neinicijuoja Žemės sklypų pardavimo, juose laiko turtą, kas rodo, jog atsakovas priėmė ieškovo prievolės įvykdymą ir naudojasi su tarpininko paslauga įgytu turtu. Atsakovas ginčija ne Žemės sklypų įsigijimo sandorį, o tik jam padėjusio įgyti Žemės sklypus tarpininko atlyginimo dydį.
35. Atsakovo įrodinėjama esminė sutarties šalių nelygybė yra tik per didelis tarpininko atlyginimas už suteiktą paslaugą. Atsakovo vertinimu, nekilnojamojo turto brokerių paslaugos už tarpininkavimą sudaro 2-5 proc. nuo sandorio vertės, o Tarpininkavimo sutartyje numatyta 40 000 Eur suma sudaro net 25 proc. nuo sandorio vertės. Atsakovo argumentai dėl rinkoje nusistovėjusios nekilnojamojo turto tarpininkų paslaugų kainos šioje byloje neturi reikšmės. Tarpininkų atlyginimo dydį atsakovas galėjo ir turėjo išsiaiškinti Tarpininkavimo sutarties sudarymo metu. Kaip minėta, Tarpininkavimo sutartyje yra aiškiai apibrėžta, kodėl nustatomas toks tarpininko atlyginimo dydis, ir už kokias paslaugas yra nustatomas, atskirai pažymėta, jog toks atlyginimo dydis yra sąžiningas, o atsakovo vadovas geba priimti pagrįstą sprendimą. Tarpininkavimo sutarties 2.1 punkte atlyginimas yra įvardintas ir kaip sėkmės mokestis, tačiau sutartas 40 000 Eur atlyginimas kaip sėkmės mokestis nėra susietas su Žemės sklypų paskirties pakeitimu. Tarpininkavimo sutarties 2.3 punkte pažymėta, kad informacijos apie daiktus pateikimas yra pripažįstamas pakankamais ir vieninteliais tarpininko veiksmais. Apelianto aiškinimas, kad atlyginimu laikytina jau sumokėta 5 000 Eur suma, o kita atlyginimo dalis yra sėkmės mokestis, nėra pagrįstas, kadangi neatitinka sutartimi nustatytų įsipareigojimų. Šalys aiškiai išreiškė valią dėl tarpininko atlyginimo dydžio bei paslaugos apimties, tai sutarties keitimas atlyginimo dydžio dalyje pažeistų sutarčių laisvės principą.
36. Sutiktina su ieškovu, kad nagrinėjamu atveju, paslaugų teikimas truko ilgą laiką. Šalių santykiai prasidėjo 2021 m. kovo mėn., o priėmimo-perdavimo aktas sudarytas tik 2022-04-28. Žemės sklypų pardavimas buvo apsunkintas poreikiu išsiaiškinti žemės naudojimo apribojimus, iki galutinio atsiskaitymo atsakovui 2021-12-14 buvo išduotas pardavėjo įgaliojimas. Be to, apie Žemės sklypų pardavimą nebuvo skelbiama viešai. Liudytojas J. T. patvirtino, kad dėl pardavimo bendravo su E. M., su juo derino pardavimo sąlygas, sutiko dėl įgaliojimo atsakovui davimo, 1-2 savaites vyko derybos dėl kainos mokėjimo atidėjimo. Taigi, Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorio sudarymas nevertintinas kaip tipinis sandoris, kuriam tarpininko atlyginimas teismo sprendimu galėtų būti apskaičiuojamas pagal internete skelbiamus tarpininko atlyginimo dydžio procentus, tuo teismo sprendimu paneigiant susitariančių šalių valią.
37. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad jo atžvilgiu turi būti taikoma contra spoliatorem doktrina, laikant, kad ieškovas selektyviai teikė iš jo reikalautus įrodymus. Teismo reikalavimu ieškovas 2024-02-14 pateikė tarpininkavimo sutartis, kurios ieškovo sudarytos su kitais, byloje nedalyvaujančiais asmenimis. Atsakovo nurodyti nepateikti duomenys, ar sutartys pradėtos vykdyti, ar jos įvykdytos, nėra būtini duomenys. Sutartys yra sudarytos, sutarčių vykdymo aplinkybių ir galimų neįvykdymo priežasčių tyrimas nėra šios bylos dalykas.
38. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas, remdamasis 2023-12-21 konsultacine išvada, teigia, jog pardavimo metu Žemės sklypų vertė buvo ne 160 000 Eur, o 219 000 Eur. Pažymi, kad 2023-12-12 Žemės sklypų vertė buvo 276 200 Eur. Ieškovo vertinimu, Žemės sklypus ieškovo pagalba atsakovas įgijo už mažesnę, nei rinkos kainą, o nuo įsigijimo jų vertė dar labiau išaugo. Ieškovo pateikta 2023-12-21 konsultacinė išvada nėra nuginčyta, o Žemės sklypų vertės aplinkybė yra svarbi, nustatant kitos sandorio šalies gautą naudą, kas yra svarbu taikant CK 6.228 straipsnį.
39. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, kad jau sudarant Tarpininkavimo sutartį ar sutarties vykdymo eigoje būtų galima konstatuoti didelę šalių prievolių neatitiktį, kad ieškovas atsakovo sąskaita įgijo neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o atsakovas negautų nieko arba atsakovo nauda būtų neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole. Nenustatyta, kad atsakovas įrodė, jog byloje yra pagrindas teismo sprendimu pakeisti Tarpininkavimo sutartį.
Dėl sandorio negaliojimo dėl suklydimo
40. Priešieškiniu atsakovas įrodinėjo, kad sudarydamas Tarpininkavimo sutartį neteisingai suvokė bei suklydo dėl Tarpininkavimo sutarties 2.1.1 punkto, kadangi atsakovo išreikšta valia sudarant Tarpininkavimo sutartį buvo sąlygota ne tik Žemės sklypų įsigijimo, bet ir ieškovo žadėto operatyvaus bei ekonomiško Žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties keitimo iš žemės ūkio į kitos paskirties į komercinės paskirties objektų teritorijos paskirtį.
41. CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 1.90 straipsnio 4 dalimi, suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams.
42. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo vadovas buvo ieškovo suklaidintas, apgautas, neteisingai suvokė bei suklydo dėl Sutartyje nurodyto atlygio už tarpininkavimą dydžio.
43. Anksčiau šioje nutartyje teismas padarė išvadą, kad nėra įrodytas faktas, jog ieškovas, nors ir žinodamas atsakovo poreikius komercinės paskirties Žemės sklypų įsigijimui, atsakovui žadėjo ekonomišku ir operatyviu būdu pakeisti Žemės sklypų paskirtį. Teismas pritaria atsakovo argumentams, kad atsakovas nereikalavo, jog atsakovas imtųsi Žemės sklypų paskirties pakeitimo veiksmų, o net ir neįvykus paskirties pakeitimo aplinkybei, žadėjo atsiskaityti ir sumokėti tarpininko atlyginimą. Šiuos argumentus pagrindžia atsakovo vadovo 2022-04-20 laiškas, kuriuo pastarasis ieškovui aiškina bendrovės problemas, kad dėl sklypo paskirties nepakeitimo negavo banko kredito, paaiškina, kad savivaldybėje prikibo dėl zonos, dėl ko turėjo beveik pusę surinktos sumos sumokėti už sklypą. Laiške pažymi, kad jei pasiseks paskirtį pakeisti, įkeis bankui ir atsiskaitys. Laiške nėra jokių pretenzijų ieškovui dėl netinkamo parduoto turto, reikalavimų imtis veiksmų dėl naudojimo paskirties pakeitimo, nėra pateiktas priešieškinyje nurodytas aiškinimas dėl sėkmės mokesčio (35 000 Eur) išskyrimo iš bendros mokėtinos sumos. Ieškovui dar 2021-05-31 buvo sumokėti 5 000 Eur, taigi laikydamas, kad nepakeitus naudojimo paskirties susitarta tik dėl 5 000 Eur atlyginimo, atsakovas turėtų 2022-04-20 laiške nurodyti, kad su ieškovu yra atsiskaitęs. Taip pat teismas šioje nutartyje atkreipė dėmesį, kad, nors ir teigdamas, kad yra įsigijęs netinkamą turtą, atsakovas nereiškia reikalavimų dėl Pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo. Taip pat šioje nutartyje buvo aiškiai aptarta, kad nustatydami Tarpininkavimo sutartyje tarpininko atlyginimą, ieškovas ir atsakovas išsamiai aptarė paslaugos apimtį ir kainą, įvertino reikšmingas aplinkybes.
44. Pastebėtina tai, kad CK 1.90 straipsnio 5 dalis nurodo, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Atsakovo pozicija sudarant Tarpininkavimo sutartį bei po Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo rodo, jog jis nesiejo tarpininko atlyginimo dydžio su ieškovo pareiga imtis veiksmų pakeisti Žemės sklypų naudojimo paskirtį. Tai, kad atsakovui nepavyksta pakeisti naudojimo paskirties, yra aplinkybė, dėl kurios riziką prisiėmė pats atsakovas, kurio vėlesni veiksmai patvirtina, kad jis pats teikė prašymus dėl administracinių sprendimų ryšium su Žemės sklypų paskirties pakeitimu priėmimo. Apibendrinant daroma išvada, kad nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu.
Dėl sandorio negaliojimo dėl apgaulės
45. Priešieškiniu atsakovas įrodinėjo, kad sudarant Tarpininkavimo sutartį ieškovo apgaulingi veiksmai pasireiškė atsakovo suklaidinimu dėl galimybės operatyviai ir ekonomiškai pakeisti Žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties – komercinės paskirties objektų teritorijos paskirtį, kas sąlygojo, jog atsakovas apskritai įsigijo Žemės sklypus bei ieškovo veiksmai, susiję su Tarpininkavimo sutarties sąlygų nesuderinimu su atsakovu.
46. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį (CK 1.91 straipsnis), byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015). CK 1.91 straipsnio 5 dalyje pažymėta, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.
47. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nebuvo nustatyta tyčinių nesąžiningų ieškovo veiksmų. Apeliantas neįrodė savo teiginių, kad ieškovas atstovavo ir Žemės sklypų pardavėją M. G. T. ir jos atstovą J. T.. Liudytojas J. T. paneigė, kad jis mokėjo ieškovui už tarpininko paslaugas. Svarbu tai, kad 2021-05-19 el. laiške ieškovas ne spaudžia ar įtikinėja atsakovą pirkti Žemės sklypus po to, kai buvo gautas Lietuvos automobilių kelių direkcijos atsakymas, bet siūlo apsispręsti, ar jis planuoja pirkti Žemės sklypus. Kaip jau buvo pažymėta ankstesniame nutarties skyriuje, nėra duomenų, kad atsakovas buvo suklaidintas, o nenustačius tyčinių prieš atsakovo interesus nukreiptų ieškovo veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo apgaulės, sudarant sandorį. Atsakovui neįrodžius CK 1.91 straipsnio pagrindo, jo priešieškinis pagrįstai atmestas.
48. Taigi, nenustačius pagrindo priešieškiniui tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pagrįstai patenkintas ieškinys. Atsakovui pilnai nesumokėjus Tarpininkavimo sutartimi nustatyto tarpininko atlyginimo, yra pagrindas ieškinį tenkinti. Apibendrinant sprendžiamas, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nors teismo sprendimas yra surašytas netinkamai laikantis CPK 270 straipsnio reikalavimų, nes aprašomojoje sprendimo dalyje pateikiama ne šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka, o iš esmės perspausdinami šalių procesiniai dokumentai, motyvuojamojoje sprendimo dalyje įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai pateikiami, neišskiriant priešieškinio pagrindų, bet iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis). Tuo remiantis atsakovo apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Atsakovas apeliacinius skundu ginčija bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teismo sprendimu. Patenkinęs ieškinį ir atmetęs priešieškinį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 752 Eur žyminio mokesčio ir 9 680 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pažymėjo, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2023 metų III ketvirtį sudarė 2 018,20 Eur ir sprendė, kad ieškovo prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių.
50. Apeliaciniu skundu atsakovas pažymi, kad teismas nesivadovavo Rekomendacijomis. Ieškovas 2023-10-16 prašyme nurodė, kad patyrė 4 840 Eur išlaidas už ieškinį, 2024-02-19 prašyme nurodė, kad patyrė 4 840 Eur išlaidas už atsiliepimą į priešieškinį. Bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą sudaro tik dviejų dokumentų parengimas, nedetalizuojant kitų teisinių paslaugų. Suma už advokato teisinę pagalbą yra nepagrįstai didelė ir turėjo būti sumažinta. Ieškovas pažymi, kad civilinės bylos medžiagos apimtis nėra maža, rengiant ieškinį teko išanalizuoti nemažai susirašinėjimų bei kitų dokumentų, vyko 3 teismo posėdžiai, atstovas rengė 2 atsiliepimus: 1) į ieškinį (sujungus bylas tapo priešieškiniu); 2) į patikslintą ieškinį (sujungus bylas tapo patikslintu priešieškiniu), rengė prašymą dėl atsisakymo priimti priešieškinį, kuris buvo tenkintas.
51. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra artimos maksimalioms rekomenduojamoms išlaidoms. Įvertinus tai, kad byloje buvo teikiamas priešieškinis, kuris paskui buvo tikslintas, reikalinga pateikti atsiliepimus, ieškovo atstovas teikė kitus procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose, bei atsižvelgus į tai, kad abi šalys savo teikiamais procesiniais dokumentais ypač išplėtė ginčo nagrinėjimo ribas, sprendžiama, jog ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nemažintinos.
52. Apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 750 Eur žyminį mokestį ir turėjo 2 178 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Ieškovas apeliaciniame procese turėjo 3 267 Eur išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atmetus apeliacinį skundą, atlygintinos ieškovo apeliaciniame procese turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Topra Group“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovo E. M. naudai iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Topra Group“ apeliaciniame procese turėtas 3 267 Eur (trys tūkstančiai du šimtai šešiasdešimt septyni eurai) bylinėjimosi išlaidas.