- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-01
- Bylos Nr.
- 2S-1156-560/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-06055-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- T. R.
- Atsakovas
- V. T.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės T. R. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės T. R. ieškinį atsakovui V. T. dėl skolos priteisimo ir neteisėto valdymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė T. R. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą V. T. atlaisvinti garažą, esantį (duomenys neskelbtini), uždrausti atsakovui naudotis stovėjimo aikštele, priteisti 11 400 Lt skolą bei 5 procentų procesines palūkanas. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir išieškojimą vykdymo procese iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-29 nutartimi ieškovės T. R. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Nurodė, kad šiuo atveju nėra nei vieno pagrindo CPK 626 str. ir 627 str. nustatyta tvarka sustabdyti vykdomąją bylą. Pažymėjo, kad vykdomąją byla sustabdo antstolis, o ne teismas (CPK 626 str. 1 d.). Taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų kreipusis į antstolį, prašydama sustabdyti vykdomąją bylą. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti antstolės patvarkymą ir turto arešto aktą neteisėtu, panaikinti turto arešto dalį, kuria turto saugotoju paskirtas V. T., panaikinti žemės sklypo areštą. Šiuo pagrindu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas ieškovės T. R. skundą atmetė. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog minėta teismo nutartis būtų apskųsta ir ieškovė būtų ėmusi priemonių, kad vykdomoji byla būtų sustabdyta. Taip pat nurodė, kad teismas neturi teisės išeiti už ieškinio ribų (CPK 265 str.). Kadangi ieškinyje atsakovė neprašė ieškinyje aukščiau nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdomosios bylos sustabdymo, manė, kad toks prašymas nėra susijęs su šia byla bei užvilkins bylos nagrinėjimą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė T. R. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-29 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti antstolės I. K. vykdomą išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14079-294/2013 įsiteisėjimo. Nurodo, kad, kaip matyti iš antstolės veiksmų, yra reali grėsmė, jog garažas bus parduotas iš varžytinių bei ieškinio tenkinimo atveju išnyks galimybė įgyvendinti galimai jai naudingą teismo sprendimą, todėl mano, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai sustabdyti vykdymo procesą. Atsižvelgdama į tai, prašo atskirąjį skundą tenkinti.
Atsakovas V. T. atsiliepimo į ieškovės T. R. atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, ieškovės paaiškinimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams (CPK 144 str.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.).
CPK 145 str. 1 d. 11 p. nurodyta viena iš teismo taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo ne tik sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, tačiau ir sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). CPK 625 str. 1 d. numatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, atkreiptinas dėmesys, kad vykdomąją bylą gali sustabdyti vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvada, kad šiuo atveju nėra nei vieno pagrindo CPK 626 str. ir 627 str. nustatyta tvarka sustabdyti vykdomąją bylą. Atskirajame skunde ieškovė T. R. nepateikė nei faktinių, nei teisinių argumentų, paneigiančių šią apylinkės teismo išvadą. Be to, teismas pagrįstai nustatė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas atmetė ieškovės T. R. skundą, kuriuo ieškovė prašė teismo pripažinti antstolės patvarkymą ir turto arešto aktą neteisėtu, panaikinti turto arešto dalį, kuria turto saugotoju paskirtas V. T., bei panaikinti žemės sklypo areštą, tačiau byloje nėra duomenų, jog minėta teismo nutartis būtų apskųsta ir ieškovė ėmėsi priemonių, kad vykdomoji byla būtų sustabdyta.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad ieškovė T. R. apeliacinės instancijos teismui nagrinėjamoje byloje po atskirojo skundo išnagrinėjimo iš esmės, t.y. 2013-06-27, pateikė prašymą, kuriuo nuo pateikto atskirojo skundo atsisakė. Taigi atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo manymu, nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.