Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja G. M. teismo posėdyje 2023 m. lapkričio 8 d. nedalyvavo, savo poziciją pareiškėja išdėstė ankstesnio posėdžio metu. Teismo posėdžio metu 2023-09-26 pareiškėja paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini) rajono vykdomojo komiteto pirmininkas skyrė žemės sklypą jos vyrui V. V. M. garažo statybai. Jos šeima su kitais asmenimis pasistatė pirmus keturis garažus (duomenys neskelbtini). Statybai buvo išduoti visi leidimai, ji net išsaugojo ir į bylą pateikė turėtą statybos leidimą. Pareiškėja nurodė nežinanti, kaip buvo baigti tvarkyti statybos dokumentai, tačiau garažas buvo pastatytas ir visą laiką iki šiol ji naudojasi garažu, niekas jai netrukdė. Ji tik neseniai sužinojo, kad garažui nėra sutvarkyti nuosavybės dokumentai.

Apie civilinės bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimą paskelbta viešai 2023 m. rugsėjo 28 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, šiame pranešime nurodyta teismo posėdžio data, laikas ir vieta. Taip pat nurodyta informacija suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per 14 dienų kreiptis į teismą dėl įtraukimo dalyvauti procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis). Jokių pareiškimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas, galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnis nustato, jog CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018 ir kt.).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Iš civilinėje byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu 1974 m. liepos 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl individualinių garažų statybai, sklypų paskyrimo, (duomenys neskelbtini) miesto gyventojams“, V. M. buvo skirtas 54 kv. m. žemės plotas (duomenys neskelbtini). Buvo išduotas leidimas statyti garažą, paruoštas garažo statybos projektas. Iš byloje pateiktos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad garažui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 17 d. nustatyti kadastro duomenys, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nustatytas žymėjimas plane (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, išduotas 2004 m. kovo 2 d. įrodo, kad po M. V. V. mirties jo turtą (piniginį indėlį) paveldėjo žmona U. (šiuo metu M.) G., a. k. (duomenys neskelbtini).

VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento (duomenys neskelbtini) skyrius priėmė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimą 2023 m. liepos 4 d. atmesti prašymą nekilnojamojo turto registre įregistruoti V. V. M. nuosavybės teises į garažo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento (duomenys neskelbtini) skyrius priėmė nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimą atmesti prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto – garažo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Nagrinėjamu atveju išanalizavus bei įvertinus byloje esančius įrodymus, pareiškėjos nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nei pareiškėja, nei pareiškėjos sutuoktinis V. V. M., miręs (duomenys neskelbtini) nėra garažo savininkas, nėra ir nebuvo įregistravęs nuosavybės teisės į garažą, bet sąžiningai jį įgijo, t. y. sąžiningai pasistatė garažą ((duomenys neskelbtini) miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu 1974 m. liepos 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini), Leidimu statybos darbams vykdyti, išduotu 1975-05-17). Ministrų Tarybos 1974-08-13 nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl individualių lengvųjų automobilių garažų naudojimo sutvarkymo“ pažymėta, kad kai kurie vykdomieji komitetai leido pasistatyti garažus individualiems automobiliams laikyti komunalinių ir žinybinių namų kiemuose, nesuteikdami statytojams žemės sklypų, todėl šių garažų negalima teisiškai įregistruoti. Vykdomieji komitetai įpareigoti suteikti šių garažų statytojams žemės sklypus ir užtikrinti jų teisinį įregistravimą arba įsteigti garažų statybos kooperatyvus ir vietoj neteisėtai pasistatytų garažų leisti pasistatyti kooperatinį garažą.

Nors pareiškėja nepateikė įrodymų, kad garažo statyba buvo užbaigta priėmus naudoti valstybinėje komisijoje, tačiau ji pateikė statybai reikalingą leidimą. Pareiškėjos sutuoktinis ir ji nepertraukiamai valdė šį garažą nuo pat pastatymo iki šiol kaip savo, niekam pretenzijų dėl to nereiškiant. Garažas (boksas) nėra savivaldybės ar valstybės nuosavybė, nėra registruotas kitų asmenų vardu. Pareiškėja, pradėdama valdyti garažą (boksą), buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į šį daiktą. Byloje kitų duomenų, kurie rodytų, kad pareiškėja valdo garažą (boksą) neteisėtai, kad kas nors ginčytų pareiškėjos daikto valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, nėra. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjos pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Apie šios bylos iškėlimą 2023 m. rugsėjo 28 d. buvo paskelbta viešu skelbimu. Nei vienas asmuo nesikreipė, neginčija G. M. valdymo teisėtumo.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla sudaryta tik 2023 metais, nors garažas pastatytas dar (duomenys neskelbtini) metais. Šie veiksmai neparvirtina nuosavybės teisės. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad kas nors kitas patalpą – garažą (su rūsiu) būtų valdęs, naudojęs, kad dėl garažo kas nors būtų reiškęs pretenzijas ar reikalavimus, susijusius su nekilnojamojo daikto valdymu. Taigi byloje nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad V. V. M. sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo garažą valdė iki mirties, o po jo mirties, jo sutuoktinė nepertraukiamai valdo daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų, t. y. žymiai ilgiau nei CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus terminas nekilnojamajam daiktui įgyti pagal įgyjamąją senatį.

Taigi, V. V. M. remdamasis 1974, 1975 metais galiojančiais įstatymais ir leidimais pasistatė ir kartu su sutuoktine G. M. sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savą valdė garažą daugiau kaip dešimt metų. Duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas pareiškėjos valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad kas nors kitas turėtų daugiau teisių į šį garažą. Konstatavus sąlygas, numatytas CK 4.68–4.71 straipsniuose, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. asmuo, sąžiningai, nepertraukiamai ir teisėtai valdęs turtą, įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo įgyjamosios senaties termino, numatyto CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, suėjimo dienos. Garažą, esantį (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini) metais sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė G. M., yra nustatytos visos būtinos sąlygos nustatyti, kad įgyjamosios senaties būdu ji įgijo nuosavybės teisę į garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ši suma iš pareiškėjos nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) m. atvirai ir nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai valdo sutuoktinio V. V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. pastatytą garažą ir įgijo nuosavybės teisę į garažą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.