Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, sekretoriaujant Julijai Taraškevič, dalyvaujant ieškovui V. V., ieškovo atstovui advokatui Romualdui Pėstininkui, atsakovei D. V., atsakovės atstovui advokatui Juliui Petrulioniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. patikslintą ieškinį atsakovei D. V. dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo ir paveldėto turto padalijimo, ir pagal D. V. priešieškinį V. V. dėl iškeldinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad ieškinio reikalavimus palaiko. Priešieškinį teismo prašė atmesti. Pakartotinai nurodė, jog yra pensininkas, jam niekaip nepavyksta susirasti darbo. Patikslino, kad pajamų minimaliems poreikiams patenkinti užtenka, tačiau nepakanka nekilnojamajam turtui įsigyti. Nurodė, jog šiuo metu pinigus leidžia tik maistui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2016-06-16 mirus O. V., jos sūnus ieškovas V. V. ir duktė D. V. pateikė Vilniaus m. 30-ojo notarų biuro notarei R. S. pareiškimus dėl palikimo priėmimo fakto. Notarė užvedė paveldėjimo bylą Nr. 55/2015. O. V. 2006-01-11 testamentu jai nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), paliko savo dukrai atsakovei D. V., o žemės sklypą esantį, SB „Gulbinai“, (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paliko dukrai atsakovei D. V. ir sūnui ieškovui V. V.. Testatorė O. V. testamentu paliktą žemės sklypą iki palikimo atsiradimo dienos dovanojimo sutartimi padovanojo A. K.. Po palikėjos mirties atsakovė, kaip testamentinė įpėdinė, paveldėjo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei kaip įstatyminė įpėdinė paveldėjo pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB, banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat neišmokėtą kompensuojamosios senatvės pensijos 196,65 Eur sumą. Kita ½ dalis minėto testamentu paveldėto turto, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovei D. V. priklauso pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovas V. V. po palikėjos mirties, kaip įstatyminis pirmos eilės įpėdinis, paveldėjo pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB, banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat neišmokėtą kompensuojamosios senatvės pensijos 196,65 Eur sumą. Ieškovo teigimu palikėja O. V. jam teikė išlaikymą turtu, todėl jis teismo prašo pripažinti jo teisę į privalomąją ¼ dalį motinos O. V. palikimo, kurį pagal testamentą paveldėjo D. V.. Pateikė įrodymus, jog yra senatvės pensininkas, neturintis jokio nekilnojamojo turto.

Dėl teisės į privalomąją palikimo dalį

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnyje reglamentuota, jog palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Įstatymo nustatytas išlaikymo reikalingumas neatskleidžia detalaus šios sąvokos turinio. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl išlaikymo reikalingumo kriterijų, nurodyta, kad įrodinėjimo dalykas tokiose bylose neapribojamas pavieniais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis. Teisė į privalomąją palikimo dalį įstatyme siejama ne su viena ar keliomis iš išvardytų aplinkybių, bet būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; kt.). Taigi konkrečioje byloje sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, turi būti įvertinamos visos palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą.

Testatorė O. V. mirė 2015-06-16. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovas V. V. nuo 2011-08-05 iki 2015-06-23 dirbo UAB „Reklamos sprendimai“ dizaineriu. 2015-08-28 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo V. V. Nr. PE SP1-22550 buvo nuspręsta ieškovui skirti 250,22 Eur dydžio per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2015-08-01 iki gyvos galvos. Tačiau kaip matyti iš 2015-09-30 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. 22-48-11271 ieškovui V. V. senatvės pensija buvo mokama nuo 2015-05-31. Tai reiškia, jog ieškovas V. V. savo motinos O. V. mirties dieną turėjo teisę gauti ir senatvės pensiją, ir darbo užmokestį, tačiau darbo sutartis su UAB „Reklamos sprendimai“ buvo nutraukta paties ieškovo prašymu. Dar daugiau, ieškovas nuo 2013 metų turi teisę gauti pajamų kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą. Ieškovo teigimu, pensinis amžius suponuoja išlaikymo būtinumą, tačiau šis argumentas yra paneigtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Vien pats faktas, kad ieškovas yra pensinio amžiaus neleidžia preziumuoti išlaikymo tokiam asmeniui būtinybės, neatsižvelgiant į kitas aplinkybes, pavyzdžiui, jo turimas kitas pajamas, nekilnojamąjį turtą, paramos būtinybę, sunkios materialinės padėties susiklostymo priežastis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas savo motinos O. V. mirties dieną turėjo tris pajamų šaltinius, t. y. darbo užmokestį, senatvės pensiją bei pajamas iš individualios veiklos. Tai reiškia, jog ieškovui testatorės O. V. mirties dieną nebuvo reikalingas išlaikymas. Be to, kaip paaiškino liudytojas A. K., dirbantis reklamos sektoriuje, ieškovas šiuo metu ne tik gauna pensiją, bet ir užsiima kūrybine veikla. Liudytojas A. K. parodė, jog dizainerių atlyginimai yra aukšti, tokių specialistų rinkoje trūksta, tačiau ieškovas aktyviai darbo neieško, o jam teikiamų darbo pasiūlymų nepriima. Liudytojo parodymus patvirtina į bylą pateiktas ieškovo V. V. susirašinėjimas su UAB „Senamiesčio spaustuvė“ dėl darbo. Duomenų, kad ieškovas negalėjo dirbti dėl amžiaus ar dėl ligos palikėjos mirties dieną byloje nėra. Ieškovas, įrodinėdamas šią aplinkybę, nurodė, kad neturi nekilnojamojo turto ir būsto nuosavybės teise, neturi pakankamai lėšų banko sąskaitose, jo pajamos iš senatvės pensijos nedidelės, turi sveikatos problemų. Tačiau šios aplinkybės nėra duomenys, kurie įrodytų, kad ieškovas turi teisę į privalomąją palikimo dalį po savo motinos mirties. Dar daugiau, ieškovas V. V. teismo posėdžio metu pripažino, jog minimalių poreikių patenkinimui bei pragyvenimui jam pajamų užtenka, tačiau nepakanka pajamų nekilnojamajam turtui įsigyti. Pažymėtina, jog ieškovas subjektyviai vertina paramos reikalingumą, lyginant su minimaliais ieškovo poreikiais, o ne išlaikymo reikalingumo aspektu.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovas 1992-06-16 privatizavo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį pardavė 2003-06-07. Atsakovė D. V. su palikėja O. V. lygiomis dalimis 1992-03-13 privatizavo ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog atsakovas bute (duomenys neskelbtini), negyveno iki 2015 m. birželio mėnesio, kadangi, Gyventojų registro tarnybos duomenimis, buvo du kartus vedęs, gyveno kartu su sutuoktinėmis, kalėjo už finansinius nusikaltimus, 2008 m. buvo išvykęs dirbti į Angliją, o nuo 2011 m. išvažiavo gyventi ir dirbti į Klaipėdą. Iš to darytina išvada, jog ieškovas iki įsikėlimo 2015 m. birželio mėnesį į butą, esantį (duomenys neskelbtini), turėjo kur gyventi ir nereikalavo motinos išlaikymo nekilnojamuoju turtu. Be to, pažymėtina, jog 2008-10-08 Gyvenamosios vietos deklaracijoje ieškovas yra nurodęs, jog jo ryšys su butu, esančiu (duomenys neskelbtini), yra brolis, o ne sūnus ar savininkas. Prie to paties nurodytina, jog ieškovas, pardavęs butą, esantį (duomenys neskelbtini), dalį gautų lėšų paskolino. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas patvirtino, jog jis turi galiojančiais reikalavimo teises į kelis skolininkus, kurie jam skolingi apie 5792,40 Eur (20 000,00 Lt). Taip pat nurodė, jog turi automobilį bei juo naudojasi. Nurodytos aplinkybės apie turėtą ir parduotą nekilnojamąjį turtą, darbines pajamas tiek Lietuvoje, tiek Anglijoje, tačiau šių pajamų netaupymas ar neinvestavimas, kalėjimas už finansinius nusikaltimus, rodo asmens nepakankamą rūpestingumą ir socialinį atsakingumą. Asmens neveikimas arba nepakankamas veikimas, siekiant užsitikrinti socialinę gerovę (gauti pastovias pajamas), neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str. 4 d.), todėl negali būti pateisinamas ir ginamas. Teisminio nagrinėjimo metu įvardytos priežastys, lėmusios ieškovo faktinę socialinę padėtį, negali būti pripažįstamos svarbiomis priežastimis, sąlygojusiomis sumažėjusias objektyvias galimybes gauti ir turėti pakankamas pajamas, nepretenduojant į palikimo dalį. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas testatorės O. V. mirties dieną turėjo pajamų, kurios buvo iš esmės pakankamos būtinųjų poreikių tenkinimui (CPK 178, 185 str.), kas iš esmės paneigia išlaikymo reikalingumo faktą. Dėl nurodytų priežasčių, teismui nustačius, jog testatorės O. V. mirties dieną ieškovui V. V. nebuvo reikalingas išlaikymas, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Nagrinėjamos bylos kontekste atmestinas, kaip nepagrįstas, atsakovės D. V. argumentas, jog ieškovas V. V. turi pilnametę dukrą S. V. (R.), todėl pastaroji ir privalo jam teikti išlaikymą. Šios bylos nagrinėjimo dalykas – ar ieškovui reikėjo išlaikymo palikimo atsiradimo metu, o ne kas turėjo jį teikti. Ta aplinkybė, kad ieškovas V. V. turi pilnametę dukrą, kuri pagal įstatymą turi pareigą išlaikyti tėvą (CK 3.205 str.), savaime nėra pagrindas atmesti ieškinį dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2010). Taip pat šios bylos nagrinėjimo kontekste, kaip teisinės reikšmės neturintis, nevertintinas atsakovės D. V. nurodytas ieškovo elgesys, t. y. kad jis niekaip neprisidėjo prie palikėjos slaugos ir priežiūros, iki testatorės O. V. mirties, kadangi aplinkybės dėl galbūt netinkamo ieškovo V. V. elgesio su testatore neįeina į šios bylos nagrinėjimo dalyko sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2010). Nagrinėjamoje byloje nustatinėjamas išlaikymo reikalingumo faktas, netinkamas įpėdinio elgesys galėtų būti vertinamas, jeigu būtų sprendžiama dėl paveldėjimo teisės atėmimo iš įpėdinio įstatymo nustatyta tvarka (CK 5.6 str.).

Papildomai teismas nurodo, jog ieškovo argumentai dėl vartojimo kredito ėmimo tikslu sumokėti už advokato teisinę pagalbą, šios bylos kontekste taip pat teisinės reikšmės neturi. Pažymėtina, jog ieškovas atstovauti savo interesus teisme pasirinkto atstovą (advokatą) pagal susitarimą. Faktas, kad nebuvo kreiptasi į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos, leidžia daryti prielaidą, kad ieškovo turtinė padėtis nebuvo pakankamai bloga, 900,00 Eur į savo banko sąskaitą ieškovas įnešė grynaisiais pinigais, nors nurodė, jog kitų pajamų, nei senatvės pensija negaunantis.

Antruoju ieškinio reikalavimu ieškovas teismo prašė pripažinti negaliojančiu 2015-09-17 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 30RS-4411, D. V. išduoto Vilniaus m. 30 – ojo notarų biuro, dalį dėl ¼ paveldėto pagal testamentą turto dalies. Atsižvelgiant į tai, jog šis reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo pripažinti ieškovui privalomąją palikimo dalį, reikalavimas dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu taip pat atmestinas.

Dėl ieškovo iškeldinimo

Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003). Byloje nėra jokių duomenų, kad šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Tokiu atveju ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008). Pagal byloje esančius duomenis, ieškinį atmetus, ieškovas V. V. neturi jokių teisių į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pagal CK 4.37 straipsnį, turto savininkas turi teisę laisvai valdyti turimą turtą, naudotis ir disponuoti juo bei reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių. CK 4.98 straipsnyje nustatyta teisė savininkui reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. gyvenantys joje be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama (CK 6.612 str.). Ieškovas, naudodamasis atsakovei D. V. nuosavybės teise priklausančiu butu, pažeidžia jos, kaip buto savininkės, teises ir trukdo atsakovei turimą turtą savo nuožiūra valdyti ir juo naudotis bei disponuoti. Nuosavybės teisė turi ypatingą, išimtinį pobūdį (CK 4.37 str.). Savininko teisės visada platesnės, nei bet kokio kito asmens teisės į tą turtą, jos nepriklauso nuo kitų asmenų. Kadangi buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), teisėta savininkė yra atsakovė, o jos su ieškovu nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai dėl buto nuomos ar naudojimosi butu kitais pagrindais, ieškovas už komunalines paslaugas nemoka, tokiu būdu daro atsakovei žalą, trukdo naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu butu, ieškovas V. V. iškeldinamas su jam priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 4.37 str., 4.39 str., 4.98 str., 6.612 str.).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškovo reikalavimus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė patyrė 1225,13 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir sumokėjo 31,00 Eur dydžio žyminį mokestį už priešieškinį. Ieškinys atmestas, o priešieškinis patenkintas, tačiau sprendžiant klausimą dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo svarbu įvertinti ne tik patirtų atstovavimo išlaidų proporcingumą pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, bet ir atsakovės procesinį elgesį (sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas), priežastis dėl kurių susidarė į bylinėjimosi išlaidos (atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinio parengimą lėmė ieškinio pareiškimas ir būtinybė ginti savo teises ir teisėtus interesus), ginčo santykių pobūdį (ieškinio reikalavimai kildinami iš paveldėjimo teisinių santykių) (CPK 93 str. 4 d.), todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.), yra pagrindas pripažinti, kad prašomos priteisi išlaidos yra protingos ir pagrįstos, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 punkte nurodytus maksimalius dydžius, todėl jos priteistinos iš ieškovo. Iš viso atsakovei iš ieškovo V. V. priteistina 1256,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 4,04 Eur, todėl ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus valstybės naudai šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 153 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo V. V. ieškinį atmesti.

Atsakovės D. V. priešieškinį tenkinti.

Iškeldinti ieškovą V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) su jam priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

Priteisti iš ieškovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1256,13 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,04 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.