Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2196-486/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-15
Bylos Nr.
1-2196-486/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Kaltinamasis
S. S.
NuorašasByla Nr. 1-2196-486/2021
Proceso Nr. 1-01-1-18298-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos
\ 1.2.25.6.; 1.1.6.6(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Dainiui Kunigėliui, kaltinamajam S. S., laiduotojai J. B., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto sav., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) rajono sav., (duomenys neskelbtini) , dirba UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. 2021 m. birželio 7 d., apie 00.20 val., (duomenys neskelbtini) , Nemenčinės plente, ties pastatu numeris (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,67 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. S. savo kaltę pripažino visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad tą vakarą jis buvo savo sodyboje, gėrė alų, nes buvo karšta. Po to nutarė važiuoti namo, nes kitą dieną, pirmadienį jam reikėjo į darbą. Kaltinamasis jautėsi gerai, net nepagalvojo, kad tiek pripūs promilių. Jis automobilį vairuoja virš (duomenys neskelbtini) metų, pažeidimų nebuvo. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą, jį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduodant dukros J. B. atsakomybėn pagal laidavimą.

Kaltinamasis S. S., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ši baudžiamoji byla nagrinėtina iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis S. S. kaltė, be jo visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Z. parodė, kad jis dirba Vilniaus AVPK rinktinėje „Vytis“ vyriausiuoju patruliu. 2021 m. birželio 6 d. jo darbo pamaina truko nuo 18.30 val. iki 2021 m. birželio 7 d., 06.30 val. Pamainos metu dirbo kartu su vyriausiąja patrule E. J. V 9011 ekipaže. 2021 m. birželio 7 d., apie 00.20 val., patruliuodami Vilniaus mieste Nemenčinės pl., pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris važiavo sulėtinęs greitį, vingiavo tarp pirmos ir antros juostos. Kadangi automobilio vairuotojo veiksmai jiems sukėlė įtarimą, nusprendė minėtą automobilį sustabdyti patikrinimui. Automobilis buvo sustabdytas Vilniuje, Nemenčinės pl., ties pastatu Nr. 2. Priėjus prie automobilio paaiškėjo, kad automobilį vairavo S. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., kuris automobilyje važiavo vienas. Bendraujant su automobilio vairuotuoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paklausė vairuotojo, ar vartojo alkoholinius gėrimus. Šis atsakė, kad nevartojo alkoholio. Jam buvo paaiškinta, kad su alkoholio kiekio matuokliu bus pamatuotas alkoholio kiekis jo iškvėptame ore. Vairuotojas sutiko. Jam, apie 00.19 val., buvo nustatytas 1,81 promilių girtumas. Apie 00.35 val., antru pūtimu buvo nustatytas 1,67 promilių girtumas. Vairuotojas su alkotesterio parodymais sutiko. Vairuotojui buvo paaiškinta, kad dėl vairavimo neblaiviam bus sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus VPK OVS. Automobilis išvežtas į saugomą aikštelę Eišiškių pl. 127. Įvykis filmuotas tarnybai išduota kūno kamera BODY 9007 (b. l. 46-47).

Iš 2021 m. birželio 7 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2021 m. birželio 7 d., 00.36 val., S. S. nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, jog eiti tiesia linija jis negali; S. S. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 3 valandas, buvo atliktas tikrinimas prietaisu; pirmasis tikrinimas atliktas 00.20 val., nustatytas 1,81 promilių girtumas, antrasis tikrinimas atliktas 00.34 val., kurio metu nustatytas 1,67 promilių girtumas (b. l. 12).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK-0090“ rodmenų duomenys ir patikros sertifikatas patvirtina, kad S. S. 2021 m. birželio 7 d., 00.21 val., nustatytas 1,81 promilių girtumas, 2021 m. birželio 7 d., 00.35.10 val., nustatytas 1,67 promilių girtumas; prietaisas yra metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 13-16).

Informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, duomenimis, automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra S. S. (b. l. 28).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateikto vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje akto (2021 m. birželio mėnesio leidinys) matyti, kad vidutinė 2003 m. gamybos automobilio „Toyota Avensis 2.0 D4D Wagon“, kategorija M1-AC, universalo, kaina Lietuvoje su PVM yra 2480 eurų (b. l. 27).

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas.

Pagal LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos

teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis S. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastarasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatytas 1,67 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo S. S. kaltė visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu, liudytojo A. Z. parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, kita bylos medžiaga. Iš esmės visi surinkti duomenys, alkotesterio rodmenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa bei papildo vieni kitus. S. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį.

S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisme buvo gautas kaltinamojo S. S. prašymas dėl laidavimo instituto taikymo, perduodant jį dukros J. B. atsakomybėn pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ( BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamasis S. S. anksčiau neteistas, iki šiol 2 kartus baustas administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus (2015 ir 2017 m.), paskirtas baudas yra sumokėjęs, dirba, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigoje, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nusižengia taip griežtai pirmą kartą, todėl yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nenusikals.

Tačiau vien šių aplinkybių atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.

Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

Iš gautų duomenų matyti, kad laiduotoja yra kaltinamojo dukra, charakterizuojama teigiamai, dirba (duomenys neskelbtiūni) teismo posėdžio metu nurodė, kad studijuoja (duomenys neskelbtini). Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad ji gali daryti teigiamą įtaką savo tėvui. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad J. B. objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir S. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą, be užstato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla S. S. atžvilgiu nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis).

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.

Šiuo atveju S. S. vairavo transporto priemonę būdamas akivaizdžiai neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta 1,67 promilių etilo alkoholio koncentracija (vidutinis girtumo laipsnis), todėl siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės vykdymo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau jis neteistas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad vairuodamas neblaivus kėlė pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams, todėl teismo vertinimu 1 metų ir 6 mėnesių teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis prašė skirti kuo trumpesnį teisių atėmimo terminą, tačiau nemano, kad dar trumpesniu teisių atėmimo terminu bus užtikrintas tinkamas elgesys bei visuomenės saugumas, kadangi kaltinamasis vairavo nakties metu, judrioje gatvėje, tik atsitiktinumo dėka išvengta rimtesnių pasekmių. Tokiais savo neapgalvotais veiksmais jis kėlė pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams. Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra nepagrįstas ar reikia trumpinti jos terminą.

Dėl automobilio konfiskavimo.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apylinkės teismo cituotoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 pažymėjo, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad automobilis TOYOTA AVENSIS, VIN: (duomenys neskelbtini) , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , yra nusikalstamos veikos priemonė, VĮ „Regitra“ duomenimis jis priklauso kaltinamajam, todėl privalo būti konfiskuojamas.

Dėl kardomųjų priemonių, kitų klausimų.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. S. į automobilį TOYOTA AVENSIS, VIN: (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintinos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas perduoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BK 40 straipsniu, BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. S., gim. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti jį laiduotojos J. B. atsakomybėn pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-2196-486/2021 S. S. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi, paskirti S. S. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2021 m. birželio 7 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti S. S. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti S. S. priklausantį automobilį TOYOTA AVENSIS, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) .

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį TOYOTA AVENSIS, VIN: (duomenys neskelbtini) , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą S. S. palikti nepakeistas iki nuosprendžio dienos, šiam įsiteisėjus, panaikinti. N. S. S. vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti kaltinamajam, kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai, kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas Jeugenijuš Jaglinski