- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-26
- Bylos Nr.
- eI-6415-414/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01700-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis (pirm.)
- Atsakovas
- Ž. S.
- Trečiasis asmuo
- Alytaus miesto savivaldybės administracija
- Pareiškėjas
- UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro, atstovaujamo advokato R. S., prašymą atsakovei Ž. S., trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus miesto savivaldybės administracija, dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Ž. S. trečiajam suinteresuotam asmeniui Alytaus miesto savivaldybės administracijai 167,80 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Taip pat priteisti 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad pagal Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-214 patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, vietinės rinkliavos mokėtojų registrą administruoja UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, kuris yra atsakingas už Nuostatų vykdymą, rinkliavos dydžių apskaičiavimo ir perskaičiavimo teisingumą bei rinkliavos išieškojimą. Nuostatų 27 punkte nurodoma, kad rinkliava sumokama į Alytaus miesto savivaldybės biudžeto sąskaitą (nuo 2017 m. liepos 8 d. įsigaliojusi Nuostatų redakcija). Nuostatuose nurodyta, kad rinkliava, tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta prievolė mokėti rinkliavą. Pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu. Sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nebuvo sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Pagal valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą nekilnojamas turtas priklauso atsakovei arba yra kitais pagrindais jos valdomas, todėl ji laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja. Pagrindo, dėl kurio atsakovė neturėtų mokėti vietinės rinkliavos arba nuo vietinės rinkliavos būtų atleista – nėra. Pareiškėjo nuomone, reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas.
Atsakovė Ž. S. atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Proceso šalims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 72 str. 3 d., 74 str. 7 d.). Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, byla nagrinėtina proceso šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR civilinio kodekso 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies, Nuostatų bei Naujos redakcijos nuostatų pagrindu. Šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Akcentuotina ir tai, kad LVAT yra išaiškinęs, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (ABTĮ 13 str., 20 str.; žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ir ETT) išaiškinimui, kuriame imperatyviai pabrėžiama, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (žr., pvz., ETT 2009 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. C-254/2008 F. byloje I. srl H. F. ir kt. (48–50 p.)).
Tačiau mokesčių teisiniuose santykiuose konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, paprastai yra nustatomi senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai). Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.. Pagal LVAT formuojamą praktiką ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad nagrinėjamos bylos kontekste MAĮ 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (žr., pvz., LVAT 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1751-261/2017; 2015 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015 ir pan.). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti savo iniciatyva (ABTĮ 15 str. 1 d.; žr., pvz., LVAT 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-731-415/2017; 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005).
Iš į bylą pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir Pažymos matyti, kad pareiškėjas prašo priteisti vietinės rinkliavos sumą susidariusią už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. Pareiškėjas prašymą teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo pateikė 2020 m. liepos 1 d. Taigi, vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo ir turėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2020 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2020 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. Iš į bylą pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir Pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. pareiškėjas buvo apskaičiavęs 119,56 Eur vietinės rinkliavos sumą, kuri gali būti priteisiama iš atsakovės.
Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės Ž. S. Alytaus miesto savivaldybės administracijai 119,56 Eur įsiskolinimą, susidariusį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo patirtas 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas tenkintas iš dalies, todėl jis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą, proporcingai tenkintų reikalavimų apimčiai (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Teismui pateikta 2020 m. gegužės 25 d. Atstovavimo sutartis Nr. 001/174/198, 2020 m. birželio 15 d. PVM sąskaita-faktūra ADV Nr. 00548, 2020 m. birželio 23 d. Swedbank AB mokėjimo pervedimas patvirtina 9,68 Eur pareiškėjo išlaidas sumokėtas advokatui R. S. už jo suteiktas teisines paslaugas, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir administracinėse bylose, todėl gali būti priteista iš atsakovės. Tačiau teismo sprendimu pareiškėjo reikalavimas tenkintas 71,25 procento (119,56/167,80x100), todėl, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį, išlaidų priteisimui taikytinas koeficientas 0,71 ir pareiškėjui priteistina 6,87 Eur (9,68 x 0,71) išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Prašymą patenkinti iš dalies.
Priteisti Alytaus miesto savivaldybės administracijai (kodas 188706935, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės Ž. S. 119,56 Eur (vienas šimtas devyniolika eurų, 56 euro centai) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Priteisti UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovės Ž. S. 6,87 Eur (šeši eurai, 87 euro centai) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.