- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-04
- Bylos Nr.
- 2S-371-212/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė, Margarita Dzelzienė, Rimantas Savickas
- Atsakovas
- AB „Mėsa“
- Ieškovas
- UAB „Margusta“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-371-212/2008
NUTARTI S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. rugsėjo 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Mėsa“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Margusta“ ieškinį atsakovui AB „Mėsa“ dėl atsiskaitymo už atliktus darbus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovo 60 769,73 Lt už atliktus pagal sutartį stogo renovacijos darbus, 2065,21 Lt palūkanų bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2005 m. rugsėjo 14 d. sudarytą Statybos rangos sutartį UAB „Margusta“ įsipareigojo atlikti stogo renovaciją objekte, esančiame Utenoje, Pramonės g. 4, o AB „Mėsa“ – sumokėti rangovui už atliktus darbus pagal darbų pridavimo–priėmimo aktus. Ieškovas stogo renovacijos darbus užbaigė 2005 m. spalio 30 d., tačiau atsakovas be jokio pagrindo vengia priimti darbus ir atsiskaityti už jų atlikimą.
Taip pat prašė, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias AB bankas „Hansabankas“ 62 834,94 Lt sumai, nepakankant piniginių lėšų, kitą atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Prašymą grindė tuo, kad atsakovas vengia vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nepaiso raginimų įvykdyti prievolę geruoju, dėl ko ieškovas patiria didelę žalą (sulaikyti pinigų aktyvai), priklausoma mokėti suma yra labai didelė, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 16 d. nutartimi prašymą patenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui AB „Mėsa“ priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus 62 835 Lt sumai, o nesant kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, - 62 835 Lt dydžio pinigines lėšas, ieškovo ieškinio įvykdymo užtikrinimui. Uždraudė atsakovui areštuotu turtu disponuoti, jį įkeisti, išnuomoti ar kitomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra turto priklausiniai, reikalauti padalyti turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto; išaiškino, kad skolininkui, turto saugotojui (administratoriui) perduoto saugoti turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas, jeigu tai padaro saugotojas (administratorius), baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.), kadangi ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, įsiskolinimo suma didelė, be to, atsakovas nevykdo sutartinių įsipareigojimų. Pažymėjo, kad areštavus atsakovui priklausančias pinigines lėšas, lėšos bus įšaldytos ir tokiu būdu bus trikdoma įmonės finansinė veikla.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, motyvuodamas tuo, kad jos yra perteklinės ir nepagrįstos. Nurodo, kad apie tai, ar reikia teismui taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ar ne, turi būti sprendžiama įvertinus tai, koks byloje bus priimtas ieškovui galimai palankus teismo sprendimas. Spręsti apie tai leidžia ieškovo pareikštas ieškinys bei jame suformuluoti ieškinio reikalavimai, pagal kuriuos ir turi būti nustatyta, ar ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės reikiamai užtikrins būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ar ne. Pažymi, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė neigiamai veikia atsakovo komercinę veiklą, sudaro neigiamą įspūdį verslo klientams, trikdo įprastą bendrovės veiklą. Be to, atsakovas turi daugiau turto negu būtina, kad atsiskaityti su ieškovu tuo atveju, jei būtų įrodyti neteisėti atsakovo veiksmai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Nurodo, kad atsakovui priklausoma mokėti suma yra pakankamai didelė, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Aplinkybė, jog teismo sprendimą gali būti sunku arba neįmanoma įvykdyti, preziumuojama ne tik tada, kuomet šalis veikia nesąžiningai, bet ir tada, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos, nes tai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (LAT 2006-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-239/2006, LAT 2004-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-337/2004). Atskirajame skunde minimas galimas neigiamas poveikis atsakovo komercinei veiklai, pasitikėjimo pakirtimas bei neigiamas poveikis jo verslo klientams kyla tiesiogiai iš netinkamų paties atsakovo veiksmų – prievolės nevykdymo geruoju, o ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Mano, kad jeigu bylos nagrinėjimas užsitęs ilgą laiko tarpą, sprendimo priėmimo dieną atsakovas gali neturėti laisvų pinigų, tuo labiau, kad pastarojo gamyba ir įmonės plėtra dažnai finansuojamos skolintomis (kredituotomis) lėšomis, todėl kas mėnesį susiduriama su kreditų grąžinimo našta. Be to, iš antstolės N. Viešchnickienės, vykdančios Utenos rajono apylinkės teismo 2008-07-16 nutartį, sužinojo, kad atsakovo turtas yra įkeistas hipoteka, kas rodo, kad kreditoriui pasinaudojus CK 4.192 str. suteiktomis teisėmis, ieškovo galimybės įvykdyti būsimą teismo sprendimą gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2008-07-16 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti pagrįstas, motyvuotas (CPK 148 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtent šiomis įstatymų nuostatomis vadovavosi ir jų nepažeidė. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės neviršija ieškinio reikalavimo sumos.
Priešingai nei teigia apeliantas, kad teismas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą turi spręsti įvertindamas būsimą teismo sprendimą ieškovo atžvilgiu, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia reikalavimo pagrįstumo, nevertina įrodymų. Tik priimdamas sprendimą, teismas juos įvertina ir konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas nagrinėjant šalių ginčą ir ar reikalavimas tenkintinas, ar atmestinas (CPK 265 str.). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad įsiskolinimo suma pakankamai didelė, reikalavimas yra turtinio pobūdžio, kas kelia grėsmę ieškovo interesams, atsakovas nevykdo sutartinių įsipareigojimų.
Iš bylos duomenų matyti, kad šalys 2005-09-14 sudarė Statybos rangos sutartį pagal kurią ieškovas atliko stogo renovacijos darbus atsakovo pastate. Darbai užbaigti 2005-10-30, tačiau atsakovas su ieškovu neatsiskaito. Ginčo suma yra pakankamai didelė, ieškovas dėl skolos į teismą kreipėsi 2008-05-30, prašydamas išduoti teismo įsakymą. Atsakovas pareiškė prieštaravimus, jų visiškai nemotyvuodamas, todėl ieškovas pagrįstai abejoja dėl tinkamo, galimai jam palankaus sprendimo, įvykdymo.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo 2008-07-16 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina ieškovo, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir atsakovo, kuriam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą. Be to, dalyvaujantis byloje asmenys turi teisę pasinaudoti CPK 146 ar 150 straipsnio nuostatomis ir, esant pagrindui, prašyti pirmosios instancijos teismo vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, arba visai ją panaikinti, jei atsakovas įmoka atitinkamą pinigų sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikia laidavimo raštą ar kitais įstatyme numatytais atvejais. Apeliantas nurodo, kad atsakovas turi daug nekilnojamojo turto, jo veikla stabili, todėl jis pagrįstu prašymu gali kreiptis į teismą dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nepagrįsti ir pagrindų pirmosios instancijos teismo 2008-07-16 nutarties panaikinti nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Margusta“, į. k. 135697275, 9,00 Lt (devynis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.