- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-04
- Bylos Nr.
- 2-239/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Vincas Verseckas (pran.)
- Atsakovas
- "Restapa"
- Ieškovas
- A.U.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Restapa” atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 3 d. nutarties, kuria pastarojo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr.2-444-33/2006 pagal ieškovo A.U. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Restapa“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A.U. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Restapa“ (buvęs pavadinimas UAB „Drena“), prašo iš atsakovo priteisti 128 333 Lt nuostolių. Nurodė, kad UAB „Restrapa“ 2001 m. gruodžio 22 d. tarp šalių sudarytoje rangos sutartyje nustatytu terminu neįvykdė sutartinių įsipareigojimų – iki 2002 m. liepos 31 d. pastatyti sutartyje nurodytą autoservisą su parduotuve bei smulkaus elektroninio remonto dirbtuves, adresu (duomenys neskelbtini), neorganizavo objekto priėmimo eksploatacijai. Dėl atsakovo kaltės ieškovas nebegalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų pagal 2002 m. birželio 19 d. preliminarią sutartį – nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. penkeriems metams už (duomenys neskelbtini) Lt per mėnesį išnuomoti minėtas patalpas UAB „Pajūrio technika“. Kitus patalpų nuomininkus ieškovas surado tik 2005 m. gegužės 1 d., po to, kai pats pridavė minėtas patalpas statybos komisijai. Ieškinio įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą, motyvuodamas tuo, jog priteistina suma yra didelė, atsakovas ilgą laiką vengia atlyginti žalą, tarp šalių santykiai yra konfliktiški, šalys bylinėjasi ir kitoje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. kovo 3 d. nutartimi ieškovo A.U. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino - areštavo UAB „Restapa“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 128 333 Lt sumos. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus ir nurodytas aplinkybes apie tai, kad atsakovo skola ieškovui yra didelė, atsakovas ilgą laiką vengia atlyginti žalą, tarp šalių santykiai yra konfliktiški, šalys bylinėjasi ir kitoje byloje, sprendė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Restapa“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. kovo 3 d. nutartį, kuria atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliantas atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus:
1. Ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstas įrodymais. Bendrovės turtą teismas areštavo vadovaujantis nepagrįsta ir neįrodyta prielaida, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas sprendimo įvykdymas.
2. Šalys tarp savęs nesibylinėja. Tarp šalių buvęs ginčas yra pasibaigęs taikos sutartimi, kuri patvirtinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 6 d. nutartimi.
3. Teiginys, jog šalių santykiai konfliktiški, nepagrįstas. Teigia, jog 2006 m. vasario 6 d. raštu kreipėsi į ieškovą, ragindami jį sukonkretinti savo pretenzijas, pateikti dokumentus, paaiškinimus. Tačiau dėl neaiškių priežasčių ieškovas nusprendė tiesiogiai nebendrauti su atsakovu ir dėl ginčo išsprendimo kreipėsi į teismą. Įmonė yra moki, dirba pelningai, turi pakankamai turto, lėšų atsiskaitomojoje sąskaitoje, neturi ilgalaikių skolų. Bendrovės įstatinis kapitalas 2005 m. gruodžio 31 d. buvo (duomenys neskelbtini) Lt. Bendrovėje dirba 64 darbuotojai, todėl areštavus bendrovės pinigines lėšas, bus suvaržyta bendrovės veikla, atsiskaitymai tarp partnerių bei darbuotojų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas A.U. ginčija atskirojo skundo argumentus, prašo atsakovo UAB ,,Restapa“ atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką reglamentuoja CPK penktojo skirsnio normos. Šio skirsnio 144 straipsnio pirma dalis nurodo, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Šios normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, sprendžia ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t.y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galės būti realiai įvykdytas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje ši aplinkybė preziumuojama tuomet, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos, kadangi tai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Šioje byloje atsakovui UAB ,,Restapa“ pareikštas turtinis reikalavimas yra dėl didesnės kaip 100 000 Lt piniginės sumos priteisimo. Vien dėl didelės reikalavimo sumos pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, turėjo pakankamą pagrindą prieiti išvados, kad yra poreikis taikyti laikinosios apsaugos priemones.
Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas yra nurodytas CPK 145 straipsnyje. Tarp šių įstatymo numatytų laikinųjų apsaugos priemonių yra nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas. Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė, jog pirmiausia areštuotinas turtas, o jo esant nepakankamai, trūkstamai sumai, areštuotinos pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomojoje sąskaitoje. Kolegijos nuomone, teismo nutartis areštuoti atsakovo turtą 128 333 Lt sumai (vertei lygiai ieškinio kainai), o neradus pakankamai turto, areštuoti atsakovo pinigines lėšas yra teisėta ir pagrįsta.
Atsakovo argumentai, jog šalys tarp savęs nesibylinėja, šalių santykiai nekonfliktiški, kad įmonė yra moki, dirba pelningai, turi pakankamai turto, lėšų atsiskaitomojoje sąskaitoje, neturi ilgalaikių skolų, bendrovės įstatinis kapitalas yra (duomenys neskelbtini) Lt, nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas siejamas ne tik su atsakovo mokumu, jo turimo turto dydžiu, pelningai vystoma veikla, bet vertinamos ir kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog, atsakovui perleidus savo turtą ar kitaip apsunkinus turtinę padėtį, galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas.
Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Apeliantas nurodo, jog bendrovėje dirba 64 darbuotojai, todėl, areštavus bendrovės pinigines lėšas, bus suvaržyta bendrovės veikla, atsiskaitymai tarp partnerių bei darbuotojų. Teisėjų kolegija pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu. Įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų tinkamai apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Tačiau apeliantui manant, jog ieškinio užtikrinimo nukreipimas būtent į teismo areštuotą turtą pažeidžia jo teises, jis turi teisę nurodyti kitą areštuotiną ieškinio sumai savo turtą, pateikti banko garantiją ieškinio sumai, laidavimo raštą, ar atlikti kitus CPK 146 straipsnyje numatytus veiksmus ir kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (tame tarpe dėl leidimo išmokėti iš areštuotos sąskaitos atlyginimą darbuotojams) ar panaikinimo. Tokiu būdu garantuojama šalių interesų ir procesinių teisių pusiausvyra, užtikrinamas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas ir protingumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, jog atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.