- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-14
- Bylos Nr.
- e2S-395-524/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02061-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- R. S. N., R. V.
- Ieškovas
- R. T., G. Š.
- Trečiasis asmuo
- notarė D
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių R. S. N., R. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. T., G. Š. ieškinį atsakovėms R. S. N. ir R. V. dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo (pripažinimo negaliojančia), restitucijos taikymo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys notarė D. R., L. T., uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Civilinėje byloje pagal ieškovų R. T., G. Š. ieškinį atsakovėms R. S. N. ir R. V. dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo (pripažinimo negaliojančia), restitucijos taikymo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys notarė D. R., L. T., uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“ Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 7 d. nutartimi paskyrė teismo statinio dalies (buto) ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertui J. G., pavedė ekspertui atsakyti į nutartyje nurodytus klausimus ir sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus atlikta teismo ekspertizė ir gautas ekspertizės aktas.
Šalies argumentai
2. Atsakovės R. S. N. ir R. V. atskiruoju skundu prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. visą nutartį.
Atsiliepimas
3. Atsakovės atskirajame skunde nurodė, kad, susipažinus su Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutartimi, visiškai nėra aišku, kodėl teismas nusprendė paskirti ieškovų siūlomą ekspertą J. G., kuris yra ne iš Klaipėdos miesto, o iš Jonavos rajono, taip pat neaišku, kodėl teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovai kategoriškai prieštaravo, kad byloje išvis būtų skirta teismo ekspertizė. Ieškovai kategoriškai nesutiko, kad būtų paskirta ekspertizė ir jos neprašė, tačiau, jei teismas vis dėlto nuspręs skirti byloje ekspertizę, pareikalavo paskirti jų siūlomą ekspertą, tačiau už jo siūlomas paslaugas pinigų į teismo depozitinę sąskaitą neįmokėjo. Kadangi šiuo metu iškilo ginčas, kuris teismo ekspertas turi atlikti šioje byloje teismo ekspertizę, tikslinga parinkti kitą teismo ekspertą iš Lietuvos teismo ekspertų sąrašuose esančių ekspertų, t. y. iš Klaipėdos mieste teismo ekspertų sąrašuose esančių ekspertų, kad nebūtų byloje šališkumo ar galimo suinteresuotumo bylos baigtimi. Šiuo metu kyla pagrįstos abejonės dėl ieškovų siūlyto eksperto J. G. šališkumo, kurį teismas paskyrė atlikti ekspertizę. Galbūtšis teismo ekspertas yra ieškovų ar jų atstovo pažįstamas ir suinteresuotas pateikti atitinkamą eksperto išvadą. Šios abejonės kyla, nes ieškovai galėjo pasiūlyti teismo ekspertą iš Klaipėdos miesto esančių teismo ekspertų, o ne iš Jonavos rajono. Teismas nepagrįstai paskyrė teismo ekspertizę ir nepagrįstai paskyrė teismo ekspertą. Atsakovės savo iniciatyva pasiūlė atlikti ekspertizę ir ją apmokėti, teismas sutiko atlikti ekspertizę, priėmė apmokėjimą, tačiau paskyrė ją atlikti kitam teismui ekspertui, už kurio paslaugas ieškovai nesumokėjo. Taip pat nurodė atsakyti į ieškovų užduotus klausimus, kurių nederino su atsakovėmis ir jų atstovu. Jeigu ieškovai pageidavo ekspertizės, tai jie ir turėjo už ją sumokėti. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovių prašymą atšaukti teismo paskirtą prašymą skirti ekspertizę ir sugrąžinti atsakovei sumokėtą 1 210 Eur sumą ir nepagrįstai sustabdė bylą. Šiuo metu būtina panaikinti visą teismo nutartį, kuria paskyrė ekspertizę ir sustabdė bylą, ir spręsti klausimus iš esmės, t. y. spręsti klausimą dėl kito teismo eksperto kandidatūros paskyrimo teismo ekspertizei atlikti iš Klaipėdos mieste teismo ekspertų sąrašuose esančių ekspertų, kad byloje būtų atlikta nešališka ekspertizė, spręsti klausimą, kas už eksperto paslaugas turi mokėti. Šalys turėtų už ekspertizę mokėti po lygiai, taip pat turėtų būti sprendžiama, kokie klausimai turėtų būti užduoti teismo ekspertui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovių atstovo atskirąjį skundą ir procesinį dokumentą grąžino jį pateikusiam asmeniui.
5. Teismas nurodė, kad tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatose, tiek suformuotoje teismų praktikoje yra įtvirtina, kad teismo nutartys, susijusios su ekspertizės skyrimu, negali būti skundžiamos atskiraisiais skundais. Papildomai pastebėjo, kad teismas ekspertizę paskyrė atsakovių prašymu. Kaip matyti, atsakovės nesutinka ne su ekspertizės apskritai paskyrimu, o eksperto, kuriam pavesta atlikti ekspertizę, kandidatūra. Teismas pažymi, kad, paskyrus ekspertizę, parinkti ekspertą yra teismo prerogatyva, teismas nėra saistomas ekspertizės prašiusio šalies siūlomos eksperto kandidatūros ir neprivalo būtinai šią kandidatūrą parinkti. Be to, pažymėtina, kad kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą. Klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, galutinai nustato teismas nutartimi. Klausimų, kuriuos pasiūlė dalyvaujantis byloje asmuo, atmetimą teismas privalo motyvuoti (CPK 213 straipsnis). Šiuo atveju ekspertui pavesta atsakyti į klausimus, kuriuos pasiūlė tiek atsakovės, tiek ieškovai, teismas nė vieno klausimo neatmetė, tik kai kuriuos iš jų patikslino. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad CPK nenumato galimybės tokio pobūdžio nutartis skųsti apeliacine tvarka, atskirąjį skundą atsisakytina priimti (CPK 334 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Teismas išaiškino, kad motyvai dėl nutarties, kuria paskirta ekspertizė, pavedant ją atlikti ieškovų pasiūlytam ekspertui, teisėtumo ir pagrįstumo galės būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovės R. S. N. ir R. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. nutartį ir priimti atsakovių atskirąjį skundą.
Atsiliepimas
7. Atsakovių atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovių atskirąjį skundą. Atsakovės gavusios teismo nutartį turi teisę ją apskųsti CPK 334 straipsnyje numatyta tvarka. Atsakovės atskirajame skunde aiškiai nurodė, kad nesutinka su teismo paskirta ekspertize, paprašė grąžinti sumokėtus pinigus už ekspertizę ir nurodė motyvus, kodėl nesutinka su teismo paskirta ekspertize, teismo paskirtu teismo ekspertu, ir paprašė atnaujinti bylos nagrinėjimą. Teismas privalėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą ir priimti atsakovių atskirąjį skundą, kurį Klaipėdos apygardos teismas turi išnagrinėti ir priimti atitinkamą sprendimą. Akivaizdžiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas ignoruoja visus atsakovių prašymus. Atsakovės turi teisę atsiimti savo pateiktą prašymą skirti ekspertizę ir reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus. Šiuo atveju teismas nepagrįstai šio prašymo netenkino ir nepagrįstai pinigų negrąžina. Dėl šių aplinkybių prašoma teismo šią nutartį panaikinti ir priimti atsakovių atskirąjį skundą.
8. Ieškovai R. T. ir G. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, taip pat įpareigoti atsakoves R. S. N. ir R. V. teismo paskirtojo eksperto nurodytu laiku įleisti į ginčijamo buto patalpas apžiūrai ir tinkamam bei greitam teismo nutarties įvykdymui.
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir protingai įvertino visas aplinkybes ir paskyrė tinkamą teismo ekspertą statinio dalies (buto) ekspertizei atlikti. Atsakovė per visą ilgą teismo procesą nuolat melavo, nuolat keitė parodymus, duomenis, parodymus, visą laiką manipuliuoja teismu. Savo skunduose atsakovės ir jų atstovas vėl pakeitė savo nuomonę ir nuostatas. Matosi, kad jau dabar atsisakoma ekspertizės, nes ją atlieka ne jų norimas teismo paskirtas ekspertas, mat, jei tai darytų atsakovių siūlytas ekspertas, viskas būtų gerai. Yra visos prielaidos įtarti, kad, atsakovių manymu, tik jų pateiktas ekspertas (ir būtinai iš Klaipėdos) turi atlikti ekspertizę ir niekas kitas, arba jos atsisako ekspertizės (vėl keičia savo norus), reikalauja grąžinti pinigus, kuriuos savo noru įmokėjo. O tai jau aišku, jog atsakovės yra suinteresuotos, kad eksperto išvados turi būti joms palankios. Jeigu atsakovės yra sąžiningos ir įsitikinusios, kad ginčijamas butas tinkamas gyventi, nėra avarinės būklės, kodėl bijoma tai leisti įrodyti bet kuriam teismo paskirtam ekspertui, be apgaulės ir intrigų išgirsti tokį sprendimą, kokį priims teismas. Atskirajame skunde išdėstyti tie patys vis pasikartojantys pamąstymai, komentuojamos ieškovų ar jų atstovo galimos sąsajos su teismo paskirtu ekspertu, tai yra visiška nesąmonė ir šmeižtas. Nebeturint teisinių, protingų argumentų, bandoma menkinti, žeminti teismo paskirto eksperto galimybes, patirtį, sugebėjimus, stažą, todėl čia daugiau nėra prasmės ką nors komentuoti ar aiškinti. Klaipėdos apylinkės teismo nutartyje 2022 m. vasario 7 d. nurodoma, kad ieškovai prašo ekspertu skirti J. G., o atsakovės – A. S. Abu ekspertai yra įtraukti į teismo ekspertų sąrašą. Šalys pateikė įrodymus, kad ekspertai sutinka atlikti ekspertizę šioje konkrečioje byloje. Atsakovių pasiūlyto eksperto darbų atlikimo kaina – 1 210 Eur. Ieškovų pasiūlyto eksperto darbų atlikimo kaina nežymiai mažesnė – 1 200 Eur. Atsakovių pasiūlytas ekspertas nurodo, kad ekspertizės preliminarus atlikimo terminas 2,5 mėn. po teismo nutarties ir bylos dokumentų gavimo dienos. Tuo tarpu ieškovų pasiūlytas ekspertas išvadą gali pateikti per 3 savaites po teismo nutarties gavimo. Teismas, apsvarstęs šalių pasiūlytus ekspertus ekspertizei, įvertinęs nurodytus ekspertizės atlikimo terminus ir kaštus, padarė išvadą, kad teismo statinio dalies ekspertizei atlikti skirtinas teismo ekspertas J. G. (CPK 212 straipsnio 2 dalis). Ekspertui pateiktini šalių suformuluoti ir teismo patikslinti klausimai. Šalis, kuri pateikė prašymą atlikti ekspertizę, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti (CPK 90 straipsnio 1 dalis). Į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad atsakovė R. V. 2022 m. sausio 22 d. į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 1 210 Eur už ekspertizės atlikimą. Klaipėdos apygardos teismui pateiktas atskirasis skundas yra bylos vilkinimas, nenoras leisti patekti ekspertui į patalpas, jas apžiūrėti, atlikti savo pareigą. Taip dirbtinai tempiamas laikas, kad paskui būtų galima apkaltinti teismo paskirtą ekspertą nesilaikant teismui duotų pažadų. Turima duomenų, kad atsakovė R. V. jau neleido į butą patekti ekspertui, motyvuodama, kad yra daug sergančių, tačiau jokių ligas pateisinančių dokumentų nei ekspertui, nei teismui nepateikė. Galiausiai įleisti į butą apžiūrai gali bet kuris atsakovėms artimas asmuo, pavyzdžiui, R. V. vyras, kiti jai patikimi asmenys, kurių, be abejo, tikrai yra. Tikėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas nagrinės atskirąjį skundą, todėl priimtame sprendime, siekiant taupyti visų laiką, kartu reikėtų įpareigoti atsakoves ekspertą nurodytu laiku įleisti į ginčijamo buto patalpas apžiūrai ir tinkamam teismo nutarties vykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys) ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti atsakovių atstovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutarties, kuria paskirta teismo statinio dalies (buto) ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui J. G., taip pat pavesta ekspertui atsakyti į nutartyje nurodytus klausimus ir civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas, iki bus atlikta teismo ekspertizė ir gautas ekspertizės aktas, minėta nutartimi procesinis dokumentas grąžintas jį pateikusiam asmeniui.
13. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovių atskirąjį skundą, kadangi Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 7 d. nutartimi netinkamai išsprendė ekspertizės paskyrimo klausimą – paskyrė netinkamą ekspertą, neteisingai išsprendė apmokėjimo už ekspertizę klausimą, netinkamai suformulavo ekspertui pavestus atsakyti klausimus.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
14. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis). Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK tiesiogiai numatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, o motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
15. Eksperto išvada yra viena iš įrodymų rūšių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), o teismo veiksmai skiriant ekspertizę yra susiję su įrodymų rinkimu. CPK nenumatyta galimybė apeliacine tvarka apskųsti teismo veiksmus, susijusius su teismo įgyvendinamu įrodinėjimo procesu (nutarties dėl įrodymų rinkimo), taigi ir dėl ekspertizės paskyrimo, taip pat ir su tuo tiesiogiai susijusius klausimus, tokius kaip ekspertizės objekto, ekspertų kandidatūros parinkimas, klausimų formulavimas ir pan. Teismo nutartis, kuria paskirta ekspertizė, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, t. y. dėl jos priėmimo bylos procesas neužsibaigia, todėl ši nutartis negali būti apeliacijos objektu. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1797-464/2018).
16. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis išsprendžiami ekspertizės išlaidų apmokėjimo ir avanso sumokėjimo į teismo specialiąją sąskaitą klausimai, kaip tai apibrėžta CPK 90 straipsnyje, nėra skundžiamos apeliacine tvarka, t. y. jos negali būti apeliacijos objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-159-464/2018). Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje yra išaiškinta, kad ekspertizės skyrimo proceso stadijoje jokios piniginės sumos ekspertams dar nėra išmokėtos, taigi tokia nutartimi yra išsprendžiamas tik galimų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo klausimas. Todėl nutarties negalima laikyti nei nutartimi, kuria pasisakoma dėl CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų bylinėjimosi išlaidų, nei jos priskirti prie nutarčių, kurių apskundimas nustatytas CPK 100 straipsnyje.
17. Taip pat pažymėtina, jog civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinę bylą. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad, kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir tik teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą. CPK 164 straipsnio 2 punkte yra numatytas vienas iš fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų – kai teismas paskiria ekspertizę. Kaip nurodyta pirmiau, bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymų leidėjo yra paliktas teismo diskrecijai, todėl teismas pagal konkrečias bylos aplinkybes vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą.
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 7 d. nutartimi ekspertizę paskyrė siekdamas nustatyti aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylai, be to, sustabdė civilinę bylą, siekdamas sulaukti paskirtos ekspertizės, kuri gali turėti reikšmės bylos baigčiai, rezultatų. Iš atsakovių atskirojo skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutarties, taip pat iš šioje byloje nagrinėjamo atsakovių atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl 2022 m. vasario 7 d. nutarties, turinio matyti, jog nagrinėjamu atveju atsakovės siekia būtent Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutarties dalies dėl ekspertizės paskyrimo, dėl kurios negalimas apeliacinis procesas, peržiūrėjimo apeliacine tvarka. Nors atsakovės atskiruoju skundu dėl 2022 m. vasario 7 d. nutarties prašė panaikinti visą šią nutartį, tačiau nutarties dalies sustabdyti bylą iš esmės neginčijo – nenurodė jokių motyvų ar argumentų dėl bylos sustabdymo neteisėtumo, taip pat nenurodė jokių klausimų ar procesinių veiksmų, kuriuos teismas privalėjo atlikti iki bylos sustabdymo ar privalėtų atlikti nelaukdamas paskirtos ekspertizės rezultatų. Pažymėtina, jog sustabdyta byla, esant poreikiui, gali būti atnaujinta ir atlikti reikiami procesiniai veiksmai.
19. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 7 d. nutarties dalis dėl ekspertizės skyrimo yra neskundžiama apeliacine tvarka, o atsakovės pateikdamos atskirąjį skundą dėl šios nutarties būtent to ir siekė, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama 2022 m. vasario 14 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Atskiruosiuose skunduose išdėstyti motyvai dėl teismo nutartimi išspręstų su ekspertize susijusių klausimų (eksperto pasirinkimo, ekspertui pateiktų klausimų tinkamumo ir kt.), bylą išnagrinėjus iš esmės, apeliacinį skundą teikiančios šalies nuožiūra, galės būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
Dėl atsiliepime į atskirąjį skundą pareikšto prašymo
20. Ieškovai atsiliepimu į atskirąjį skundą, be kita ko, prašo įpareigoti atsakoves teismo paskirtojo eksperto nurodytu laiku įleisti į ginčijamo buto patalpas apžiūrai ir tinkamam bei greitam teismo nutarties įvykdymui.
21. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus nustatytas išimtis (CPK 320, 338 straipsniai). Nei skundžiamoje nutartyje nebuvo, nei šioje byloje apeliacinės instancijos teisme nėra sprendžiami klausimai, susiję su pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 7 d. nutarties skirti ekspertizę ir sustabdyti bylą vykdymu. Atsižvelgiant į tai, minėtas ieškovų atsiliepimo į atskirąjį skundą prašymas dėl atsakovių įpareigojimo atlikti veiksmus paliktinas nenagrinėtu.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Palikti nenagrinėtu ieškovų R. T. ir G. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą pareikštą prašymą dėl atsakovių R. S. N. ir R. V. įpareigojimo atlikti veiksmus.
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.