Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Trakų apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos J. V. prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė

Trakų rajono apylinkės teismo 2016-09-20 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1165-213/2016 J. V. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 124 str. 6 d. ir jai paskirtos administracinės nuobaudos – 361 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad ji 2016-08-25 apie 10 val. 49 min. val. kelyje Vilnius – Kaunas - Klaipėda, 34 km, vairuodama automobilį SCION FR-S, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ne gyvenvietėje, esant kelio ženklu nustatytam didžiausiam greičiui 100 km/val., važiavo 166 km/val. greičiu ir įvertinus greičio matuoklio paklaidą -5 km/val. viršijo leistiną greitį 61 km/val..

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Tačiau sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nurodytos sąlygos netaikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus, ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. V. prašymas nagrinėjamu atveju atitinka visus formaliuosius Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. reikalavimus – per teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą naujų teisės pažeidimų nepadarė, jau yra suėję daugiau kaip pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, baigė papildomo vairuotojų mokymo kursus. Tačiau galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nuostatomis, yra nuobaudą paskyrusio pareigūno teisė, bet ne pareiga. Minėta, jog sprendžiant klausimą dėl komentuojamo straipsnio taikymo galimybės, būtina įvertinti ir tai, ar pažeidėjo atžvilgiu yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 20 str., administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, kas leidžia pagrįstai teigti, kad skiriama nuobauda vis tik turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su paskirta nuobauda.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. V., vairuodama transporto priemonę ir viršydama greitį, savo neteisėtais veiksmais sukėlė pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad iki aptariamo įvykio administracine tvarka J. V. nubausta net 14 kartų, ji yra bausta už įvairius KET pažeidimus, iš kurių 8 kartus už greičio viršijimą, taip pat bausta 2016-09-10 už greičio viršijimą kelyje Vilnius – Prienai - Marijampolė. Pasikartojantis administracinių teisės pažeidimų, susijusių su KET nesilaikymu, vykdymas, paskutinio šiurkštaus pažeidimo padarymas bei po šio pažeidimo užfiksuotas KET pažeidimas neigiamai apibūdina pažeidėjo asmenybę, rodo neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į vairavimą bei leidžia teismui daryti išvadą apie jo polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Akivaizdu, jog visi teismo nurodyti motyvai nepagrindžia nei mažesnio veikos ir asmenybės pavojingumo, todėl nėra pakankami išvadai, jog Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. nurodyti tikslai yra pasiekti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodoma aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbovietėje (Žemės ūkio ministerija), nes kiekvieną savaitę vyksta į komandiruotes po Lietuva, nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Pažeidėjos gyvenime kilę kiti neigiami padariniai, tiek tiesiogiai susiję su teisės vairuoti transporto priemones praradimu nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti prašymą dėl specialiosios teisės sutrumpinimo. Žemės ūkio ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus rekomendacijoje nurodyta, kad pažeidėja yra atsakinga ir pareiginga, tačiau tai nerodo jokio išskirtinumo ir nėra lemiančios aplinkybės išvadai dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Tai, kad per nuobaudos paskyrimo laikotarpį ji nepadarė naujų pažeidimų, kad šiuo metu praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo specialiosios teisės atėmimo laikotarpio, baudą sumokėjo, baigė papildomus vairuotojų mokymo kursus dėl aukščiau paminėtų aplinkybių taip pat negali būti lemiamu pagrindu sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo termino. J. V. turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas pažeidimą, todėl nusižengusi privalo prisiimti visas neigiamas tokio elgesio pasekmes. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga kasdienei veiklai, darbui ir pan., turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Šiuo atveju pirmenybė teikiama visuomenės interesui, jog taikant prevencines priemones ir nubaudžiant pažeidėją, būtų užtikrintas saugus eismas, visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeniniam interesui – išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Įvertinus visumą paminėtų duomenų, darytina išvada, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, todėl J. V. prašymas netenkintinas, kadangi administracinės nuobaudos tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str., nėra pasiekti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. V. prašymo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.