Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-09-18 · Civilinė byla Nr. e2A-1130-656/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-18
Bylos Nr.
e2A-1130-656/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūtos Veniulytė-Jankūnienė, Andrius Ignotas, Jelena Šiškina
Atsakovas
VĮ „Alytaus regiono keliai“
Ieškovas
AB „BLACK AUTONUOMA“
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS(S)NUTARTIS2018 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės VĮ „Alytaus regiono keliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės pagal ieškovo AB „BLACK AUTONUOMA“ ieškinį atsakovui VĮ „Alytaus regiono keliai“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 3 491 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su R. B. 2016 m. vasario 11 d. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. 1559 (toliau – Sutartis), kuria laikotarpiui nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. vasario 19 d. ieškovas R. B. išnuomojo ieškovui nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 12 d., laikotarpyje tarp 00.00 – 01.00 val., automobilis, valdomas R. B., kelio ruože (duomenys neskelbtini), į važiuojamą kelio dalį nukritus medžiui, pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas. Buvo nustatyta, kad eismo įvykis kilo dėl į važiuojamąją kelio dalį griuvusio medžio. 2016 m. vasario 29 d. Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariate buvo priimtas nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta. Policijos nutarime nurodyta, jog iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad vairuotojo veiksmai, susiję su vairavimu, įtakotų eismo įvykio kilimą, kurio metu buvo apgadintas vairuojamas automobilis. Taip pat nėra nustatyta tyčia, noras, ar kitokia chuliganiška kokio nors asmens paskata, specialiai nugriaunant medį, apgadinti pravažiuojantį automobilį. Medžio kritimas į važiuojamąją kelio dalį - nevalingas, nuo automobilio vairuotojo veiksmų nepriklausantis veiksmas. Nurodė, kad dėl šio įvykio patyrė 3 491 Eur nuostolių, kuriuos sudaro automobilio atkuriamosios vertės suma (3 341 Eur) ir patirtos žalos įvertinimo išlaidos (150 Eur).Ieškovui kilusią žalą lėmė atsakovo nerūpestingas ir neatidus tiesioginių kelius prižiūrinčio atsakovo pareigų atlikimas: atsakovas neįvertino kelio apsaugos zonoje augančių medžių būklės, jų potencialaus pavojingumo eismo saugumui ir laiku iš kelio apsaugos zonos nepašalino pavojų eismui keliančio medžio.Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad įvykis įvyko ne dėl atsakovo kaltės, o dėl visumos susijusių faktinių aplinkybių bei dėl aplinkybių, kurių atsakovas negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti, t.y. įvykio metu buvo susidarę pavojingos meteorologinės sąlygos bei vairuotojo R. B. netinkamai pasirinktas važiavimo greitis. Automobilis buvo apgadintas ne staiga ant važiuojamosios kelio dalies nukritus medžiui, o todėl, kad automobilis atsitrenkė į nejudančią kliūtį (apgadinti: variklio dangtis, radiatoriaus grotelės, priekinis bamperis, abu priekiniai žibintai, abu priekiniai sparnai). Nurodo, kad meteorologinės sąlygos įvykio metu buvo kritinės ribos. Tuo laikotarpiu, remiantis gaisrininkų ataskaitomis, iš viso virto 5 medžiai, būtent įvykio vietoje – net 3 medžiai. Be to, pušis augo privačioje zonoje, todėl atsakovas negalėjo pasirūpinti šiuo medžiu. Nurodo, kad nėra atsakovo kaltės, kadangi įvykio priežastys yra meteorologinės sąlygos, nesaugus greitis. Medis nebuvo avarinės būklės.

II.Teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui UAB „BLACK AUTONUOMA“ iš atsakovo VĮ „Alytaus Vilniaus regiono keliai“ 3 341 Eur žalos atlyginimo, sumažino procesines palūkanas iki 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016-07-11, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė 834,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį teismas atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Alytaus VPK įsiteisėjusiu nutarimu vairuotojo, vairavusio automobilį, kuris buvo sugadintas, kaltės nenustatyta - administracinė teisena nutraukta, todėl atsakovo argumentai dėl vairuotojo netinkamo saugaus greičio pasirinkimo, lėmusio autotransporto priemonės sugadinimą ir žalos atsiradimą, atmestini kaip nepagrįsti. Objektyvių įrodymų, leidžiančių įvertinti, kokiu greičiu buvo važiuota (per dideliu ar ne), nėra, todėl teismas neturi pagrindo laikyti, kad greitis gali būti automobilio sugadinimo priežastimi.Teismas sprendė, kad atsakovui teko tiesioginė ir reglamentuota pareiga rūpintis, jog želdiniai nekeltų grėsmės saugiam eismui. Nurodytos pareigos neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas yra neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.247 str.). Medžiui nuvirtus ant kelio yra pagrindas spręsti, kad kelią prižiūrintis subjektas savo pareigas dėl želdinių priežiūros vykdė netinkamai, nes laiku nesiėmė reikalingų priemonių, kad grėsmę eismo saugumui keliantis medis būtų pašalintas.Atsakovas, remiasi aplinkybe, kad medis nulūžo dėl nenugalimos jėgos - itin stipraus vėjo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vėjas negali būti laikomas nenugalima jėga savaime (per se), nes jo faktą galima protingai numanyti ir tam pasiruošti. Vėjas nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias) tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2012). Pareiga įrodyti vėjo, kaip nenugalimos jėgos aplinkybės, buvimo faktą ir įrodyti priežastinį ryšį privalo atsakovas, kuris remiasi šia aplinkybe.Byloje yra pateikta 2017-02-28 Lūžusio medžio ir jo augavietės nuotraukose bei vietoje apžiūros išvada, surašyta arboristo A. D., kad augalas buvo pažeistas branduolio - balanos (mišriu) puviniu, o šlapio sniego spaudžiama išcentruota vešli pušies laja perlūžo per puvinio pažeidimus kamieno šakavietėse. Byloje taip pat yra pateiktas Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjo V. V. 2017-05-09 raštas dėl arboristo Sigito A. D. išvados vertinimo. V. V. abejoja A. D. išvados objektyvumu, ginčija arboristo pateiktą išvadą dėl medžio lūžimo priežasties.Esant dviems skirtingoms specialistų pozicijoms, teismas neturi pagrindo nesiremti arboristo ekologo A. D., kaip savarankiško nepriklausomo specialisto išvada, tuo tarpu Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjo V. V. pateikta A. D. surašytos Lūžusio medžio ir jo augavietės nuotraukose bei vietoje apžiūros išvados analizė vertintina kaip labiau suinteresuota atsakovo naudai, todėl teismas ją vertina kritiškai kitų byloje surinktų įrodymų kontekste.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Atsakovas VĮ „Alytaus regiono keliai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismui sprendime nevertinus vairuotojo civilinės atsakomybės dėl ieškovui padarytos žalos pagrindų, teismas nesigilino ir nevertino ieškovo su vairuotoju R. B. 2016 m. vasario 11 d. sudarytos Transporto priemonės nuomos sutarties Nr. 1559 bendrųjų sąlygų 5 skyriaus, kuriame nurodomi transporto priemonės praradimo ir būklės pabloginimo atvejai, Nuomininko atsakomybė. Transporto priemonės nuomos sutarties Nr. 1559 5.1 punkte nurodoma: „Nuomininkas yra visiškai atsakingas už transporto priemonės būklę visą nuomos terminą, taip pat už jos grąžinimą Nuomotojui tokios būklės, kokios Transporto priemonė buvo pristatyta Nuomininkui, įvertinant natūralų nusidėvėjimą.“Atsakovas pateikė garso įrašą, kuriame pats automobilį vairavęs R. B. Bendrojo pagalbos centro darbuotojai paaiškina, kad nespėjo sustabdyti automobilį prieš kelyje buvusią kliūtį - nuvirtusį medį. Teismas sprendime neatsižvelgė į Civiliniame kodekse įtvirtintas materialinės teisės normas nustatančias padidinto pavojaus šaltinio valdytojų teises ir pareigas, visiškai nevertino vairuotojo R. B. civilinės atsakomybės dėl ieškovui padarytos žalos.Žala atsirado dėl jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę vairavusio vairuotojo R. B. kaltės, t. y. neatsargumo. Vairuotojui objektyviai neįvykdžius teisinės pareigos (nepasirinkus saugaus greičio), buvo atlikti neteisėti veiksmai ir dėl to kilo žala, t. y. tarp vairuotojo neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Apdairus, rūpestingas, atidus žmogus situacijoje, kai vyrauja pavojingos meteorologinės sąlygos, būtų pasielgęs kitaip, t. y. būtų pasirinkęs tinkamą automobilio važiavimo greitį ir išvengęs žalos.Atsakovas oficialiais rašytiniais įrodymais įrodė, jog nuo 2016 m. vasario 11 d. 23.17 vai. iki vasario 12 d. 01.01 vai. buvo fiksuotas penkių medžių virtimo faktas skirtingose Varėnos rajono skirtingose vietose, o tai galėjo vykti dėl vyravusių pavojingų meteorologinių sąlygų arba staigių vėjo gūsių.Teismo sprendime daroma nepagrįsta išvada, jog „Teismas neturi pagrindo nesutikti su specialisto - arboristo nuomone, kad buvo galimybė identifikuoti medį kaip pavojingą, kadangi jis buvo palinkęs į kelio pusę ir tikimybė, kad jis gali griūti ant kelio, buvo nuspėtina“ yra nepagrįsta byloje esančiais įrodymais.Byloje nesant objektyvių įrodymų, teismui V. V. išvadą vertinant kaip „labiau suinteresuotą atsakovo naudai“, pažeistas CPK 17 straipsnyje įtvirtintas šalių procesinio lygiateisiškumo principas. Atsakovui nesuprantama, kodėl A. D. išvada, kuri atlikta ieškovo užsakymu, vertinama kaip objektyvesnė. Teismo sprendime neatlikta išsami A. D. ir V. V. išvadose nustatytų faktų ir išvadų analizė.Specialisto A. D. išvada negalėjo būti traktuojama kaip savarankiško nepriklausomo specialisto išvada, kadangi A. D. savo išvadą pateikė ieškovo prašymu, už tai ieškovas su A. D. atsiskaitė, taigi ieškovas buvo suinteresuotas gauti ir teismui pateikti tokią lūžusio medžio apžiūros išvadą, kuri būtų palanki ieškovui.Pasinaudodamas atsikirtimo teise, atsakovas kreipęsis į Valstybinę miškų tarnybą, siekė išsiaiškinti kompetentingų specialistų nuomonę dėl A. D. išvados pagrįstumo. Konstatuotina, jog priešingai nei nurodyta pirmos instancijos teismo sprendime, Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjo V. V. ir vyriausiojo specialisto T. B. 2017 m. gegužės 9 d. Nulūžusio medžio (pušies) augimo vietos apžiūra buvo atlikta objektyviai, asmenų, kurie materialiuoju teisiniu požiūriu nesuinteresuoti bylos baigtimi, t. y. V. V. ir T. B. lūžusį medį apžiūrėjo ir savo išvadą surašė neatlygintinai. Išvada patvirtino, kad medis buvo sveikas.Ieškovas atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus, susijusius su tuo, kad atsakovas negalėjo atlikti medžio pašalinimo darbų, kadangi medis augo privačioje teritorijoje, o joje atlikti darbus be savininko leidimo draudžia teisės aktai. Priešingai, atsakovas – subjektas, atliekantis rajoninio kelio priežiūrą, turėjo pašalinti eismo saugumui grėsmę keliančius medžius, jei šie auga kelio zonoje. Teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad nors atsakovas teigia, jog tinkamai prižiūri valdomus kelius, nuolat tikrina būklę, tačiau teismui nepateikė jokių patikimų įrodymų, jog buvo vykdoma ir kaip buvo vykdomas medžių, želdinių būklės vertinimas, stebėsena ir pan. Teismas nurodė, kad šią aplinkybę taip pat patvirtina ir bylos medžiaga – atsakovo atsakymas į Ieškovo pretenziją, kurioje nurodoma, kad šis medis nebuvo užfiksuotas kaip keliantis pavojų saugiam eismui. Atsakovas apskirtai neprižiūri kelio apsaugos zonoje augančių želdinių, klaidingai šią pareigą perleisdamas žemės sklypo savininkams.Vairuotojo R. B. pokalbio metu su BPC darbuotoja daugiau nėra kalbama apie medžio griuvimo aplinkybes. Bylos medžiaga patvirtina, kad tiek R. B., tiek ir jo sutuoktinė, eismo įvykį apibūdina tapačiai – važiuojant keliu priešais Automobilį nukrito medis ir jį apgadino. Pokalbio metu nėra kalbama apie tai, kad medis jau buvo nuvirtęs ir R. B. būtų į jį įsirėžęs. Aplinkybė, kad R. B. automobilį apgadino viršijęs greitį ir įsirėžęs į jau esamą kliūtį, yra tik pa paties atsakovo įsitikinimas, neparemtas jokiais objektyviais įrodymais. Asmuo, važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, negali objektyviai tikėtis, jog ant jos gali užvirsti medis, taip pat neprivalo numatyti hipotetinės situacijos, kad toks įvykis gali įvykti.Atsakovo argumentai bei byloje esanti medžiaga nepaneigia VPK Varėnos policijos komisariato pareigūnų nustatytų aplinkybių. VPK Varėnos policijos komisariato pareigūnai, įvertinę visas eismo įvykio aplinkybes, t.y. oro sąlygas, automobilio techninę būklę, R. B. blaivumą, priėmė objektyvų sprendimą nutraukti administracinę teiseną – nebuvo nustatyta R. B. kaltė. Atsakovo įsitikinimas, neparemtas jokiais objektyviais įrodymais. Stichiniu, katastrofiniu meteorologiniu ar hidrologiniu reiškiniu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ministro įsakymu patvirtintu Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių sąrašu, galėtų būti pripažįstama labai smarki lijundra, kuomet apšalo storis/skersmuo ant lijundros stovo laidų viršija 20 mm. Šiuo konkrečiu atveju toks rodiklis nebuvo pasiektas. Nagrinėjamu laikotarpiu meteorologiniai elementai nepasiekė pavojingo stichinio meteorologinio reiškinio rodiklio.Už nulūžusio medžio priežiūrą atsakingas atsakovas kaip kelio priežiūrą vykdęs subjektas, nes savalaikiai nepašalino pažeisto medžio.Ieškovo pateiktas įrodymas arboristo-ekologo S.A. D. išvada yra patikimesnis įrodymas negu atsakovo pateikta Valstybinės miškų tarnybos vyriausiojo specialisto T. B. išvadą. Valstybinė miškų tarnyba kaip biudžetinė įstaiga yra susijusi su atsakovu, kuris vykdydamas savo veiklą gali naudotis tarnybos paslaugomis. Ieškovo pasitelktas arboristas yra nepriklausomas specialistas/ekspertas ir jo išvada apie lūžusio medžio pažeidimus yra pagrįsta atlikto tyrimo duomenimis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, išvados ir argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad nulūžęs medis augo kelio apsaugos zonoje, o kelio valdytojas yra atsakovas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2008 m. gruodžio 12 d.) 12.3 punktą kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo kirsti, genėti (prižiūrėti) kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui; neleisti, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje būtų sodinami, augtų želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui.Teismų praktika dėl kelius prižiūrinčių subjektų atsakomybės nuvirtus medžiui ant kelio ir dėl to padarius žalą transporto priemonei žalą yra aiški. Kelius prižiūrinčiam subjektui taikoma griežtoji civilinė atsakomybė (kai nėra žalą padariusio asmens kaltės). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės aktais kelius prižiūrinčiam juridiniam asmeniui yra nustatyta tiesioginė teisinė pareiga užtikrinti saugų eismą kelyje, kiek jis susijęs su kelio apsaugos zonoje augančiais želdiniais. Medžiui nuvirtus ant kelio yra pagrindas spręsti, kad kelią prižiūrintis subjektas savo pareigas dėl želdinių priežiūros vykdė netinkamai, nes laiku nesiimta reikalingų priemonių, kad grėsmę eismo saugumui keliantys medžiai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. G. v. VĮ „Kauno regiono keliai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2013). Kaltės prezumpciją kelius prižiūrintis subjektas gali paneigti įrodęs, jog padarė visa, ko iš jo gali būti protingai reikalaujama eismo saugumui užtikrinti. Taip pat jis gali įrodyti, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo didelio neatsargumo ar kitų civilinę atsakomybę visiškai ar iš dalies šalinančių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. G. v. VĮ „Kauno regiono keliai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2013).Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl apgadintos transporto priemonės vairuotojo kaltės, nenugalimos jėgos (stichinio gamtos reiškinio) aplinkybių buvimo bei nulūžusio medžio būklės.

Dėl automobilio vairuotojo kaltės

CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Kitaip nei žalą padariusio asmens, nukentėjusiojo kaltė nepreziumuojama, ją turi įrodyti žalą padaręs asmuo. Kelių eismo taisyklių pažeidimo konstatavimas reikštų nuketėjusiojo asmens (vairuotojo R. B.) didelį neatsargumą ir būtų pagrindas atmesti ieškinį. Aplinkybė, kad automobilio vairuotojas R. B. nepažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkte įtvirtintos vairuotojo pareigos važiuoti neviršijant leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, turėjo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, konstatuota VPK Varėnos policijos komisariato 2016 m. vasario 29 d. nutarime Nr. 52-71-2581 (kuriuo buvo nutrauktas administracinė teisena dėl kilusio eismo įvykio). Atsakovas siekdamas įrodyti R. B. civilinę atsakomybę, pateikė garso įrašą, kuriame automobilį vairavęs R. B. Bendrosios pagalbos centro budinčiajai darbuotojai paaiškina, kad nespėjo sustabdyti automobilio prieš kelyje buvusią kliūtį – nuvirtusį medį. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šį įrodymą, nevertino R. B., valdžiusio padidinto pavojaus šaltinį, civilinės atsakomybės. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, kad atsakovas nepagrįstai ir savo naudai aiškina R. B. ir BPC darbuotojos pokalbio turinį. Nors atsakovas nurodo, kad R. B. pokalbio metu paaiškina, kad nespėjo sustabdyti automobilį prieš kelyje jau buvusią kliūtį – nuvirtusį medį, pokalbio įraše aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad medis nuvirto priešais automobilį, t.y. medis nuvirto priešais važiuojantį automobilį. Įrašo turinys patvirtina, kad R. B. ir jo sutuoktinės aiškinimu medis nuvirto jų akivaizdoje, o ne gulėjo nuvirtęs anksčiau ir R. B. artėdamas prie nuvirtusio medžio galėjo pastebėti kliūtį.Teisėjų kolegija sutinka su argumentu, kad asmuo, važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, negali objektyviai tikėtis, jog ant jos gali užvirsti medis, taip pat neprivalo numatyti hipotetinės situacijos, kad toks įvykis gali įvykti. Akivaizdu, jog medis ant važiuojamosios kelio dalies galėjo užvirsti net ir važiuojant itin lėtai, galbūt net ir tiesiai ant automobilio ir dėl to būtų apgadintas automobilio korpusas ir sužaloti automobilyje važiuojantys asmenys, neatsižvelgiant į automobilio greitį. Nereikšminga, ar medis užvirstų tiesiai ant automobilio, ar priešais važiuojantį automobilį, bet kokiu atveju žala transporto priemonei kiltų ne dėl transporto priemonės važiavimo greičio, vairuotojo atidumo, rūpestingumo, o dėl aplinkybės, kad ant važiuojamosios kelio dalies užvirto medis.Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta išvada, kad vairuotojo R. B. kaltė tiek paprasto netasargumo, tiek didelio neatsargumo forma neįrodyta.

Dėl nenugalimos jėgos (stichinio gamtos reiškinio) aplinkybių buvimo

Kaip minėta, aplinkybė kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (stichinio gamtos reiškinio) būtų pagrindas atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas eismo įvykio metu nors ir buvo apysmarkis smarkus vėjas ir šlabdriba apsunkino eismo sąlygas, tačiau remiantis 2016-12-08 pažyma Nr. (5.58-10)-B8-2290, nagrinėjamu laikotarpiu meteorologiniai elementai nepasiekė pavojingo stichinio meteorologinio reiškinio rodiklio. LHMT šiuo atveju pavojingu meteorologiniu reiškiniu laiko tai, jog per 12 val. laikotarpį įvykio apylinkėse iškrito apie 16,4 mm kritulių. Pavojingas meteorologinis reiškinys nėra tapatus stichiniam, katastrofiniam meteorologiniam ir hidrologiniam reiškiniui, t.y. LHMT nurodyta 16,4 mm kritulių iškritimo aplinkybė yra pavojingas meteorologinis reiškinys bendrai (slidus kelias, pablogėjęs matomumas ir pan.), tačiau nesukeliantis rizikos sveikų medžių lūžiui. Tokio pobūdžio pavojingi meteorologiniai reiškiniai Lietuvoje yra įprasti.Atsakovas teigia, kad nuo 2016 m. vasario 11 d. 23.17 iki vasario 12 d. 01.01 val. buvo užfiksuotas net penkių medžių virtimo faktas skirtingose Varėnos rajono vietose, o tai galėjo įvykti dėl vyravusių pavojingų meteorologinių sąlygų arba staigių vėjo gūsių. Stichiniu, katastrofiniu meteorologiniu ar hidrologiniu reiškiniu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 patvirtintu Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių sąrašu, galėtų būti pripažįstama labai smarki lijundra, kuomet apšalo storis/skersmuo ant lijundros stovo laidų viršija 20 mm. Tiek pagal vėjo greitį, tiek pagal iškritusių kritulių kiekį ir lijundros apšalo storį situacijos nėra teisinio pagrindo situaciją vertinti kaip stichiniu gamtos reiškiniu ir nenugalimos jėgos aplinkybe.

Dėl nulūžusio medžio būklės

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad medis nulūžo (ir atitinkamai kilo eismo įvykis) dėl to, kad atsakovas, turėdamas pareigą prižiūrėti rajoninį kelią ir pašalinti eismo saugumui grėsmę keliančius medžius, jei šie auga kelio zonoje, savo pareigų neįvykdė. Ieškovo pateiktoje Arboristo išvadoje, surašytoje nepriklausomo arboristo A. D., ir paaiškinimuose nurodoma, kad vadovaujantis SIA (ang. Integrating Assesmentof Tree Safety) metodika, spręstina, jog sveikas, analogiškų parametrų vegetuojantis, beveik pavieniui augantis Pinus genties medis yra atsparus vėjolaužai net ir esant stipresniam nei 20 m/s vėjui. Šiuo atveju aplinkybė, jog per 12 val. laikotarpį buvo iškritę 16,4 mm kritulių, negali būti laikoma sveiko medžio lūžio priežastimi. Arboristas atliko medžio liekanų tyrimą. Be to, kaip nurodyta Arboristo išvadoje, į važiuojamąją kelio dalį nukritusi pušis buvo pažeista branduolio-balanos (mišriu) puviniu, kas lėmė šios pušies atsparumo sumažėjimą. Šlapio sniego spaudžiama išcentruota vešli pušies laja perlūžo būtent per puvinio pažeidimus kamieno šakavietėse, t.y. medis lūžo per silpniausią vietą. Medis nelūžo per šakas (kaip būna įprastai dėl šlapio sniego apkrovos), nelūžo 10 m aukštyje, o būtent per 7-8 metų šakavietę. Tuo tarpu sveikas pušies kamienas yra gana lankstus ir turi būti spaudžiamas milžiniškos jėgos tam, kad lūžtų.2017 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio metu arboristas A. D. nurodė, kad prieš parengiant išvadą jis atliko pušies liekanų, medienos šerdies bei medienos audinių apžiūrą, apčiuopą, buvo vertinamos medienos lūžio vietos, lūžio briaunos, vadovaujantis tarptautiniais standartais bei Arboristikos instituto metodais. Arboristas nurodė, jog rengdamas išvadą, atsižvelgė į tai, kad medžio lūžio briaunos nėra plačios, o lokalios, kas reiškia, jog būtent lūžio vietoje (4 m. aukštyje) medienos audinys buvo pažeistas, t.y. arba grybienos, arba mechaniškai.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjo V. V. išvadą vertino kaip labiau suinteresuotą atsakovo naudai. Atsakovas, kaip eismo saugumą keliuose prižiūrintis subjektas, siekdamas įvertinti kelio apsaugos zonoje esančių želdinių pavojingumą eismui, galėtų kreiptis būtent į Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyrių. Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjo V. V. išvada pagrįsta formalia teorine arboristo A. D. išvados teiginių kritika, tačiau medžio liekanos nebuvo tiriamos.Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas neįrodė aplinkybės, kad nulūžęs medis buvo sveikas ir dėl to nebuvo galimybės įtarti, kad jis kėlė pavojų.Atsakovas laikėsi pozicijos, kad ant važiuojamosios kelio dalies užvirtęs medis nebuvo identifikuotas kaip keliantis pavojų eismo saugumui. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ginčijo savo pareigą prižiūrėti medžius, augančius kelio apsaugos zonoje, privačiuose žemės sklypuose. Teigė, kad ir kitų medžių lūžio priežastis buvo tapati, t.y. savalaikis pavojų keliančių medžių nepašalinimas, kadangi nebuvo atliekama jų priežiūra. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir taikė teisės normas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 str. 1 d.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrius IgnotasJelena ŠiškinaRūtos Veniulytė - Jankūnienė