Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 2012-04-05 Vilniaus r. apylinkės teisme pagal LR BK 300 str.1 d. 6 MGL dydžio baudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. (toliau-kaltinamasis), pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2012 m. birželio 2 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas D. G. bute bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įžūliai veikdamas, paėmė iš nukentėjusiojo P. B. 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ su jame buvusia 12.50 Lt vertės Tele2 pildyk sim kortele ir 24 Lt vertės „MicroSD“ atminties kortele, kurį pastarajam P. B. negrąžino, pasisavino, nors nukentėjusysis daug kartų prašė jo, gražinti jam atgal telefoną, t.y. atvirai veikdamas, prieš nukentėjusiojo P. B. valią, pagrobė svetimą turtą, tuo padarydamas P. B. 236.50 Lt turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, paaiškino, kad 2012-06-02 apie 11 val., buvo svečiuose pas pažįstamą vardu D. D. bute sutiko pažįstamą P. B.. Vaikinai jau gėrė alų. P. B. laikė rankose MRT telefoną, klausė muziką. Paprašė parodyti telefoną, P. B. padavė jam savo telefoną, jis apžiūrėjo ir jam atidavė. Praėjo kiek laiko, vėl paprašė duoti telefoną, jis padavė, tada pasakė, kad negrąžins telefono jam o paliks sau, nes jam telefonas patiko. Buvo neblaivus, telefonas buvo naujas ir jam patiko, todėl nusprendė palikti šį telefoną sau. Žinojo, kad P. B. yra jautrus ir turi psichikos sutrikimų. Jis suprato, kad P. B. jam nesipriešins ir net nebandys atimti atgal telefono. P. išsigando, pradėjo verkti, prašė gražinti telefoną, sakė, kad jį motina išvarys iš namų. Jis nereagavo į jo prašymus ir neklausė jo žodžių, jam tai buvo nesvarbu. Kiek laiko tikslai P. B. jo prašė grąžinti telefoną, nepamena, atrodo apie pusvalandį. Po to, apie 12 val. P. B. išbėgo iš buto, o jis liko D. bute, telefonas liko pas jį. Po kiek laiko jam į telefono paskambino P. B. motina ir pareikalavo atiduoti jos sūnui priklausantį telefoną, minėjo, kad sūnus rašo pareiškimą policijai. Pripažįsta, kad atvirai pagrobė iš P. B. telefoną, gailisi dėl savo veiksmų ( b.l. 48-49, 54-55).

Be visiško prisipažinimo, jo kaltė grindžiama tokiais įrodymais:

nukentėjusiojo P. B. (toliau-nukentėjusysis) 2012-06-02 protokolu-pareiškimu, jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2012-06-01 jis atvažiavo pas savo pažįstamą - D. G.. Jis su D. visą naktį buvo svečiuose pas pažįstamą. 2012-06-02 ryte, apie 08.00 val. jis su D. grįžo pas jį į namus. Buvo po naktinių išgertuvių, savijauta buvo prasta. Namuose buvo D. brolis- V. G., kuris pasiūlė jiems išgerti alaus. Nepamena, kas nusprendė nueiti į parduotuvę alaus ir kas už tai mokėjo. Jis su D. nuėjo į parduotuvę, ten sutiko V. R., kuris panorėjo kartu su jais išgerti. Visi grįžo namo pas D.. Kelis valandas visi gėrė alų D. namuose, visi buvo neblaivus, jis taip pat buvo gerokai apsvaigęs. Konfliktų nebuvo, bendravo normaliai. Su savim tūrėjo mobiliojo ryšio telefoną, kuris buvo kelnių kišenėje, bet jis klausė muziką ir ant galvos matėsi ausinės, galimai buvo ištraukęs telefoną ir laikė rankose, tiksliai nepamena. V. R. paprašė duoti jam telefoną pasižiūrėti. Nieko blogo neįtardamas, atidavė jam telefoną. Tada jis apsižiūrėjo telefoną ir pasakė, kad neatiduos atgal, o paliks sau. Pagalvojo, kad jis juokauja, bet jis rimtu balsu pasakė: „telefonas dabar mano“ ir paslėpė telefoną savo kelnių kišenėje. Suprato, kad V. R. nejuokauja ir rimtai neketina grąžinti telefono. Jis susijaudino, pradėjo jo įprašinėti, maldavo grąžinti. Apie valandą laiko dar buvo D. bute ir vis įprašinėjo V. R. atiduoti telefoną, bet jis net nereagavo į prašymus, atsakinėjo: „nereikėjo rodyti man to telefono“; „ telefonas jau mano“ ir panašiai. Visi jo veiksmai ir pasakyti žodžiai skambėjo realiai, jis išsigando ir suprato, kad telefono V. R. negrąžins. Niekas negalėjo jam padėti, žinojo, kad neblaivus V. R. būna agresyvus ir pavojingas, todėl net ne bandė jėgą atimti iš jo savo telefono. Supratęs, kad nieko negali pakeisti ir supratęs, kad telefono niekas negrąžins, apsiverkė ir išbėgo iš D. buto. Vienas nuėjo prie „Cento“ parduotuvės (duomenys neskelbtini), kur dirbo pažįstamas vardu V.ir paprašė jo leisti pasinaudoti jo telefonu ir paskambinti motinai. Pakalbėjus su motiną, paskambino į policiją ir pranešė, kad V. R. pavogė telefoną. Po to nuvažiavo į Vilniaus r. PK, kur parašė pareiškimą. Buvo prislėgtas, susinervinęs, todėl pareiškime nurodė ne visas aplinkybės, nenorėjo, kad nukentėtu D.. Po to grįžo namo į (duomenys neskelbtini) ir motina pasakė, kad skambino D. ir pranešė, kad telefonas yra jo namuose. Susiskambino su D. ir kitą diena atvažiavo pas jį į namus, kur D. atidavė jam telefoną „(duomenys neskelbtini)“. Nuo įvykio dienos, V. R. sutikęs nebuvo, jis jam neskambino. Turtas jam pilnai gražintas, dėl to V. R. pretenzijų netūri. Neprieštarauja, kad tyrimas būtu užbaigtas baudžiamuoju įsakymų ir jam būtu skirtą baudą ( b.l. 1, 22, 24-27).

Liudytojų D. G., I. J. (b.l. 31, 40-41), I. B. (b.l. 42-43) parodymais.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo įrodyta įvykio vietos apžiūros protokolais ir kita bylos medžiaga (b.l. 8-11, 13-21, 32-39).

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, teismas pripažįsta neginčijamai nustatyta, kad V. R. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas ir įtakojo šių veikų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir jo pavojingumo laipsnį, kaltės formą – tiesioginę tyčia, į kaltinamojo asmenybę, kuris teistas, teistumas neišnyko, 2012-04-05 Vilniaus r. apylinkės teismo pagal LR BK 300 str.1 d. paskirtą 6 MGL dydžio baudą nesumokėjo, jam inkriminuotą tyčinį nusikaltimą padarė neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę už tyčinį nusikaltimą, todėl kaltinamasis laikytinas recidyvistu, baustas administracine tvarka, kad yra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, civilinio ieškinio byloje nėra.

Vadovaudamasis BK 56 str. recidyvistui parastai turi būti skirtinas laisvės atėmimas, bet kaltinamasis sutinka, o nukentėjusysis ir prokuroras neprieštaravo, jog procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam skirtina prokuroro pareiškime teismui siūlomo dydžio bauda kuri BK 64 str. bendrintina su ankstesnio nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta bauda jas visiškai sudedant (b.l. 59-79).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b.l. 56-57).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteisti 10 MGL – 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2, 4 d., subendrinti paskirtą bausmę visiškai sudedant su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-04-05 nuosprendžiu paskirta ir neįvykdyta bausme ir galutinę bausmę paskirti V. R. 16 MGL - 2080 (dviejų tūkstančių aštuoniasdešimties) litų dydžio bauda.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.