Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys J. T., AAS „Gjensidige Baltic“, dėl žemės sklypų prikimo-pardavimo sutarčių patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovė patvirtino, jog visą sutartą už žemės sklypus kainą D. N. sumokėjo, tačiau šiam mirus, nebeturėjo galimybės sudaryti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių.

Trečiasis asmuo J. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu ji ir atstovė neprieštaravo ieškinio tenkinimui. Trečiasis asmuo patvirtino, jog palikimo po tėvo D. N. mirties nepriėmė ir į po tėvo mirties atsiradusį palikimą – žemės sklypus, pretenzijų neturi.

Trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepimo dėl ieškinio nepateikė, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Ieškovė ir D. N., atstovaujamas S. U., 2010 m. vasario 17 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kuria D. N. pasiūlė ieškovei I. J. pirkti žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) kaime, Telšių rajone, kuris bus perkeltas į kitą Lietuvos vietą pagal Telšių apskrities viršininko administracijos 2009 m. balandžio 7 d. išvadą Nr. VT6-233 už 9000 Lt. Ieškovė šia sutartimi sutiko pirkti iš D. N. siūlomą žemės sklypą už 9000 Lt. Pasirašant sutartį, ieškovė sumokėjo 9000 Lt D. N.. Šalys susitarė, jog pagrindinė sutartis bus sudaryta iki 2013 m. gruodžio 31 d.

D. N. teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) k., Ryškėnų seniūnijoje, Telšių rajone, atkuriant nuosavybės teises į 1,6004 ha žemės, įgijo pagal Telšių apskrities viršininko administracijos 2009 m. balandžio 7 d. išvadą Nr. VT6-233 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 36S-44 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui D. N.“ nuspręsta atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,6004 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,9852 ha sklypus (vertė 2973,77 Lt), esančius Telšių apskrityje, Plungės rajono savivaldybėje, Stalgėnų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose.

D. N. 2009 m. balandžio 14 d. įgaliojimu, įgaliojo S. U. atstovauti jį dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal minėtą išvadą. O pagal 2010 m. vasario 7 d. perįgaliojimą D. N., atstovaujamas pagal minėtą įgaliojimą S. U., perįgaliojo, atstovauti jį dėl nuosavybės teisių atkūrimo ieškovę I. J..

Žemės sklypai: proj. Nr. 3056-1 (kadastro nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Stalgėnų seniūnijoje, Plungės rajono savivaldybėje, proj. Nr. 3056-2 (kadastro nr. T. A.), esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Stalgėnų seniūnijoje, Plungės rajono savivaldybėje, proj. Nr. 3056-3 (kadastro nr. V. G.), esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Stalgėnų seniūnijoje, Plungės rajono savivaldybėje, suformuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-1169 patvirtintame Stalgėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (su vėlesniais jo pakeitimais).

Valstybės įmonės registrų centro nekilnojamojo turto registre žemės sklypai: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. T. A., Nr. V. G., įregistruoti 2014 m. rugpjūčio 1 d., vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 28 d. įsakymais Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-1296, Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-1299, Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-1298.

Dėl žemės sklypo pirkimo ir pardavimo

Ieškovė CK 6.309 straipsnio 3 dalies pagrindu prašo pripažinti, kad buvo sudarytos trijų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys. Savo reikalavimą grindžia 2010 m. vasario 17 d. sudaryta preliminariąja sutartimi dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kuria D. N. pasiūlė ieškovei I. J. pirkti žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) kaime, Telšių rajone, D. N. išduotu įgaliojimu, kuriuo pavesta ieškovei tvarkyti dokumentus, susijusius su nuosavybės atkūrimu, bei aplinkybe, jog ieškovė preliminariosios sutarties sudarymo metu D. N. sumolėjo visą sutartą kainą, t.y. 9000 Lt.

Esminės nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, dėl kurių būtina susitarti įstatymo reikalaujama forma – sutarties dalykas (CK 6.396 str.) ir nekilnojamojo daikto kaina (CK 6.397 str.). Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamame daikte (CK 6.396 str. 1 d.). Sudarant nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sandorį, kurio objektas – žemės sklypas, būtina atsižvelgti ir į bendrąsias nuostatas, pagal kurias civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas (CK 1.109 str.). Žemės sklypas, kuris neatitinka nurodytų reikalavimų, negali būti perleidžiamas kito asmens nuosavybėn.

Tam, jog teismas, vadovaudamasis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi ir 6.309 straipsnio 3 dalimi, patvirtintų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, būtina nustatyti, kad buvo susitarta dėl konkretaus daikto pirkimo-pardavimo, daiktas buvo perduotas valdyti, taip pat nustatyti, ar buvo sumokėta jo kaina ar jos dalis. Pirkimo-pardavimo sutarties požymius atitinka ne bet koks daikto kitai šaliai perdavimas, o tik perdavimas nuosavybės teise. Nuosavybės teises perduodanti šalis turi būti teisėta daikto savininkė.

Iš pateiktos 2010 m. vasario 17 d. sutarties dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (šalių vadinama preliminariąja sutartimi) matyti, kad šia sutartimi D. N. siūlo pirkti žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) k., Telšių r., kuris bus perkeltas į kitą Lietuvos vietą, pagal Telšių apskrities viršininko administracijos 2009 m. balandžio 7 d. išvadą Nr. VT6-233 už 9000 Lt, o ieškovė sutiko nupirkti pagal šios sutarties sąlygas perkeltą žemės sklypą už 9000 Lt. Sutarties 3 p. numatyta, kad pasirašant preliminarią sutartį ieškovė sumoka D. N. 9000 Lt. Šia sutartimi šalys nustatė terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti iki 2013 m. gruodžio 31 d. 2010 m. vasario 7 d. perįgaliojimu D. N., atstovaujamas S. U., perįgaliojo ieškovę, atstovauti jį dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal sutartyje minėtą išvadą.

Pateikta 2009 m. balandžio 7 d. Telšių apskrities viršininko administracijos išvada patvirtina D. N. teisę atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) k., Telšių r., turėtą nekilnojamąjį turtą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Žemės sklypai, kurių pirkimą- pardavimą prašo pripažinti įvykusiu, suformuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-1169 patvirtintame Stalgėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (su vėlesniais jo pakeitimais), o Valstybės įmonės registrų centro nekilnojamojo turto registre žemės sklypai: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. T. A., Nr. V. G., įregistruoti 2014 m. rugpjūčio 1 d., vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 28 d. įsakymais Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-1296, Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-1299, Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-1298. Nuosavybės teisės D. N. atkurtos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 36S-44 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui D. N.“.

2010 m. vasario 17 d. ieškovės ir D. N. sutarties sudarymo metu nuosavybės teisės į žemės sklypus D. N. dar nebuvo atkurtos, žemės pirkimo-pardavimo sutarties objekto – žemės sklypų nebuvo, žemės sklypai nebuvo suformuoti kaip kadastriniai vienetai (Žemės įstatymo 14 str.), todėl sklypai negalėjo būti perduoti ieškovės nuosavybėn, nes susitarimo sudarymo metu nebuvo sutarties objekto, D. N. neturėjo subjektinės teisės į žemės sklypus, šios sutarties sudarymo metu egzistavo objektyvios kliūtys sudaryti nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį. Nesant suformuoto pirkimo-pardavimo sutarties objekto ir D. N. neturint subjektinės teisė į žemės sklypus (daiktinės teisės į žemės sklypus D. N. vardu įregistruotos 2015 m. gruodžio 21 d.), tarp ieškovės ir D. N. negalėjo būti sudaryta žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys.

Sandorio, kuriam įstatyme nustatyti specialieji formos ir turinio reikalavimai, sudarymo faktas gali būti įrodytas tik pateikus duomenis, patvirtinančius, kad tokių reikalavimų buvo laikytasi, ieškovė tokių įrodymų nepateikė, dėl ko ieškovės reikalavimas pripažinti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis įvykusiomis negali būti tenkinamas.

Pagal 2010 m. vasario 17 d. susitarimo turinį šia sutartimi šalys siekė sutartyje aptartomis sąlygomis susitarti dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje, šalys numatė ir terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, t.y. iki 2013 m. gruodžio 31 d., ši sutarties sąlyga patvirtina, kad šalys, sudarydamos 2010 m. vasario 17 d. sutartį, laikėsi pozicijos, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta ateityje, D. N. atkūrus nuosavybės teises į žemę. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pirkimo-pardavimo sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-18 civilinėje 3K-3-395/2014). Tokie tarp ieškovės ir atsakovo susiformavę santykiai, vienašalis D. N. sandoris (įgaliojimas) patvirtina buvus ikisutartinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

Ieškovė, prašydama pripažinti pirkimo-pardavimo sutartis, įvykusiomis, remiasi ir jai išduotu įgaliojimu. Tačiau pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo nepatvirtina ieškovei išduotas įgaliojimas, kuriuo jai buvo pavesta rūpintis D. N. nuosavybės teisių atkūrimu. Aplinkybės, kad ieškovė dalyvavo nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypus atkūrimo procese D. N. vardu, patvirtina, kad tarp ieškovės ir D. N. buvo susiklostę pavedimo teisiniai santykiai (CK 6.756 str. 2 d.), tačiau nepatvirtina pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo fakto.

Susitarimas dėl būsimo nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo gali būti preliminariosios sutarties dalykas, tačiau ieškovės pateiktos 2010 m. vasario 17 d. sutarties negalima vertinti, jog buvo sudaryta sutartis dėl būsimų žemės sklypų-pirkimo pardavimo, neaptarus pagrindinių sutarties esminių sąlygų, t.y. parduodamų (perkamų) žemės sklypų identifikavimo požymių.

Faktas, kad ieškovė sumokėjo visą sutartą kainą, t.y. 9000 Lt, nėra pagrindas ieškovės ir D. N. sudarytą susitarimą vertinti kaip pirkimo-pardavimo sutartis. Sutarčių laisvės principas įgalina šalis susitarti dėl bet kokių sąlygų. Iš pateiktos sutarties matyti, kad sutarties šalys buvo susitarusios dėl avanso ir 5000 Lt baudos, pardavėjui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį. Tai patvirtina šalių ikisutartinius santykius, bet ne pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą. Teismo vertinimu ieškovės sumokėti pinigai atliko prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją netesybų būdu, tokia mokėjimo paskirtis neprieštarauja šalių sudarytos sutarties esmei, daikto kainos sumokėjimas pats savaime nesudaro pagrindo šalių (ieškovės ir D. N.) sutartinių santykių kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015).

Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis, jeigu nesudaroma pagrindinė sutartis, turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma.

Pagal bylos duomenis D. N. 2013 m. liepos 24 d. mirė, todėl pagrindinė sutartis nesudaryta dėl objektyvių aplinkybių.

Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Įpėdiniai karu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo. Ieškovė teisme gali gintis reikalaudamas teismo taikyti kitą pažeistų teisių gynimo būdą – ikisutartinę atsakomybę - ir išieškoti iš pažeidusio teisę asmens (jo įpėdinių) padarytus nuostolius.

Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys netenkintinas (CPK 178 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės raj. apylinkės teismą.