Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. P., G. P. ir valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y., juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, neturi galimybės, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi, neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, negali paveldėti viso mirusios motinos, kurios palikimą yra priėmęs, turto ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas nustatytinas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).

Pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta: mirties įrašo išrašas patvirtina, kad K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); J. P. ir K. P. santuokos sudarymo įrašo išrašas, Gyventojų registro išrašai patvirtina, kad J. P. ir K. P. buvo sudarę santuoką (duomenys neskelbtini), santuokoje pragyveno iki pat K. P. mirties; Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais bei Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-475-831/2024 nustatyta, kad J. P. vardu yra (buvo) registruota nuosavybės teisė į statinius (gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, viralinę, kiemo rūsį, kitus kiemo statinius), esančius (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 1990 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 27, išregistravimo pagrindas – 2024 m. balandžio 29 d. teismo sprendimas byloje Nr. e2-475-831/2024, kuriuo pripažintas galiojančiu pirkimo-pardavimo sandoris, sudarytas 2003 m. birželio 13 d., kuriuo J. P. pardavė minėtus statinius kitam asmeniui), į ½ dalį gyvenamojo namo, tris ūkinius pastatus ir ½ dalį kiemo statinių, esančius (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 1998 m. vasario 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 452), į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 2003 m. rugsėjo 23 d. Apskrities viršininko sprendimas Nr. 39-13819-14813 ir 2003 m. spalio 20 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. ŽV-744); Vilkaviškio rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės Kristinos Sopromadze išduotu liudijimu nustatyta, kad dėl K. P. palikimo priėmimo į notarą niekas iš įpėdinių nesikreipė; Vilkaviškio rajono 3-iojo notaro biuro notaro Rimanto Kivyliaus išduotu liudijimu nustatyta, kad J. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos sūnus G. P..

Kadangi nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorių pagrindu buvo įgyti J. P. ir K. P. santuokos metu, konstatuotina, kad K. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė minėtas nekilnojamasis turtas (2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 25 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taigi, po jo mirties liko paveldėtino turto. J. P. buvo K. P. sutuoktinė, todėl ji turėjo teisę paveldėti šio turtą kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė (1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis)) (duomenų, kad K. P. būtų sudaręs testamentą, byloje nėra). Tam, kad paveldėti sutuoktinio turtą, J. P. turėjo per 6 mėnesius nuo sutuoktinio mirties priimti jo palikimą teisės aktų nustatyta tvarka, t. y., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti arba paduodama palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 1-4 dalys). J. P. į notarą dėl mirusio sutuoktinio palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau pareiškėjas įrodinėja, kad jo motina J. P. savo sutuoktinio K. P. palikimą priėmė faktiniu valdymu.

Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad po sutuoktinio K. P. mirties J. P. liko ir toliau gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno kartu su sutuoktiniu iki jo mirties ir jame gyveno iki 2003 m., kuomet jį pardavė. J. P. šį gyvenamąjį namą prižiūrėjo, tvarkė, pagal poreikį remontavo, mokėjo už jį komunalinius mokesčius, tvarkė jo aplinką, naudojosi prie namo esančiais ūkiniais pastatais. Po sutuoktinio mirties J. P. atiteko ir visi namuose buvę bei jos sutuoktiniui priklausę asmeniniai ir namų apyvokos, buities daiktai. Byloje jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, pareiškėjo nurodytų aplinkybių neginčija. Taigi, teismui nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėjo teiginiais, dėl ko konstatuojama, kad J. P. savo sutuoktinio K. P. palikimu rūpinosi kaip savo, nepraėjus 3 mėnesiams nuo jo mirties. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – jis įgis galimybę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą mirusiajai J. P., kurios palikimą yra priėmęs, priklausiusį turtą, pareiškimas tenkintinas visiškai – paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. P., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio K. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama palikimą faktiškai valdyti (1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalis, CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur, o nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 35,31 Eur, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama palikimą faktiškai valdyti.

Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 35,31 Eur (trisdešimt penkis eurus trisdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirenkamųjų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Swedbank, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS Citadele banka Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, uždaroji akcinė bendrovė Urbo bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. 2YT-2575-1021/2025, pareiškėjo asmens kodą).

Šio teismo sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pasiųsti pareiškėjui bei suinteresuotiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.