Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, susipažinęs su pareiškėjo G. P., gyv. (duomenys neskelbtini), skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka Z. S. (anketiniai duomenis nenurodyti),-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, kad 2013-03-06 apie 14.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui pareiškėją G. P. sumušė Z. S.. Taip pat, G. P. teigimu konflikto metu jis buvo įžeistas. G. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl pareiškėjos manymu, Z. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d., 155 str., t. y. pareiškėjui nežymiai buvo sutrikdyta sveikata bei jis buvo įžeistas.

Motyvuojamoji dalis

Privataus kaltinimo skundas grąžintinas pareiškėjai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Viena iš kaltinamo nusikalstamų veikų padarymu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas - juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus T. T. aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Pareiškėjas prašo Z. S. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 str. 1 d. Iš pateikto skundo seka, jog pareiškėjui G. P., remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą, konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šios specialisto aprašomojoje dalyje nurodyta, jog „... sužalojimai padaryti nemažiau kaip trimis trauminiais poveikiais, ne eilės tvarka; vienas į kairės akies – nosies nugarėlės sritį; du į kairės blauzdos sritį. Sužalojimai veide yra būdingi smūgio sudavimui. Sužalojimai kairės blauzdoje galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek ir atsitrenkus į kietus bukus, ribotus paviršius“. Kaip minėta, kaltinimas suformuluotas neaiškiai, nėra tiksliai apibrėžta, kokia yra kaltinimo apimtis, t.y. kiek ir kokiomis aplinkybėmis bei kokiais galimai neteisėtais veiksmais buvo suduota į G. P. veidą bei į kitas jos kūno vietas. Teismui sprendžiant iš tokių G. P. skunde nurodytų teiginių, darytina išvada, jog jam galimai buvo sužalota kairės kojos blauzda, tačiau vertinant specialisto išvados duomenis - konstatuotas sužalojimas būdingas tiek smūgio sudavimui, tiek atsitrenkus į kietus bukus, ribotus paviršius, be to, išvadoje nurodyti 5 trauminiai poveikiai. Šiems teiginiams patvirtinti skunde nėra nurodyti jokie duomenys (pvz. į kurią veido vietą bei kūno dalį suduoti smūgiai, nukentėjusiojo kūno padėtis smūgio metu, į kurį daiktą galimai atsitrenkė nukentėjusiojo kūnas po suduotų smūgių). Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė, jog žodinis konfliktas įvyko adresu J. K. g. 4A-19, Vilniuje, bute tuo metu buvo V. S., T. M., M. M., tačiau skunde nėra nurodyta šių asmenų gyvenamosios vietos ir adresai, kadangi esant būtinumui šie asmenys gali būti kviečiami liudytojais. Teismui vertinant šiuos teiginius, nėra aišku, ar galimą nusikalstamą veiką (pažymėtina, kad skunde nurodyta, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo įvykdytos kelios nusikalstamos veikos) prieš G. P. vykdė ne tik Z. S. bei ir vyras vardu T..

Pateiktame teismui skunde pareiškėjas nurodo, jog minimas Z. S. jį įžeidė. Pareiškėjas prašo priteisti moralinę žalą, nes pablogėjo šeimyniniai santykiai, patyrė diskomfortą. Pareiškėjas nenurodo konkretaus straipsnio dalies, pagal kurį prašo patraukti minimą Z. S. baudžiamojon atsakomybėn, taip pat nenurodo, kuo pasireiškė jo įžeidimas, t.y., būtent, kokius žodžius, įžeidžiančius pareiškėją, pavartojo jo pareiškime minimas asmuo. Be to, nėra nurodyta galimai padarytos nusikalstamos veikos data, laikas, nėra nurodyti kiti duomenys – liudytojai, kurie galėtų patvirtinti pareiškėjo minimas aplinkybes. Dėl to pareikštas kaltinimas nekonkretus. Pažymėtina, kad G. P. skunde nenurodė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens Z. S. anketinių duomenų (asmens kodo, gyvenamosios vietos ir kt.) bei prašo teismo imtis priemonių dėl šių duomenų surinkimo. Tačiau teismas pažymi, jog pareiškėjas nenurodė jokių nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens anketinių duomenų, nes tokių duomenų rinkimas teismo pažeidžia šališkumo principą. Teismas pažymi, kad formuluojamas skunde kaltinimas turi būti tikslus, pats teismas koreguoti kaltinimo negali, nes taip teismas prisiimtų baudžiamąjį persekiojimą inicijuojančio asmens vaidmenį.

Teismas pažymi, jog kaltinimas turi būti konsoliduotas vienoje vietoje ir tik po juo dėstomi argumentai ir įrodymai (teismui pateiktame skunde kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t.y. turi būti galimai padaryta veika nurodyta ne dviprasmiškai, nukreipiant į priedus ar pan., o suformuluota aiškiai, konkrečiai ir suprantamai). Privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis b.b. Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai.

Lietuvos Respublikos BPK 413 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai teisme privataus kaltinimo tvarka gautas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikyti. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui kartu su šaukimu išsiunčiamas ir skundo nuorašas. Jis privalo žinoti, kokius konkrečius jo veiksmus, žodžius prašoma pripažinti nusikalstamais ir už tai nubausti.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog G. P. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi, teismas,

nutarė:

Pareiškėjo G. P. skundo nepriimti ir skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutarties nuorašą su teismui pateikta medžiaga grąžinti G. P., gyv. (duomenys neskelbtini)

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.