Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pranešėjas), Algirdo Remeikos ir Rūtos Palubinskaitės (pirmininkaujanti), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. U., S. S., E. M. apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-43-547/2012 pagal ieškovų F. U., A. D., Z. U. ir R. U. ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atsakovams A. U., S. S. ir E. M. bei išvadą teikiančiai institucijai Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Varėnos rajono žemėtvarkos skyriui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Patikslintu ieškiniu ieškovai prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2012-04-17 R. S. I Į parengtą planą, paskiriant: ieškovams F. U., A. D. ir Z. U., naudotis bendrai – dalis Nr.1 ir Nr.2, tarp taškų: 1,2,3,4,5,6,19 ir 18; A. D. naudotis asmeniškai – dalį Nr.1, tarp taškų 18, 19, 6, 7 ir 8; Z. U. naudotis asmeniškai dalį Nr.2, tarp taškų 17, 18, 8 ir 9; R. U. naudotis asmeniškai – dalį Nr. 3, tarp taškų 16, 17, 9 ir 10; atsakovui A. U. naudotis asmeniškai – dalį Nr.4, tarp taškų 13, 14, 1, 18, 17 ir 16; atsakovei E. M. naudotis asmeniškai – dalį Nr.5 tarp taškų 13, 16, 15 ir 12; atsakovei S. S. naudotis asmeniškai – dalį Nr.6, tarp taškų 12, 15, 10 ir 11; bei prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro plano rengimo išlaidos 1000 Lt, žyminis mokestis 142 Lt ir advokato atstovavimo išlaidos 2000 Lt. Nurodė, kad po M. U. mirties, atsakovas, jo sūnus trukdo ieškovams tinkamai naudotis nuosavybe, pareiškia, kad turi teisę į visą žemės sklypą, kelia konfliktus. Duomenų apie kitus M. U. įpėdinius ieškovai neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2012-04-17 R. S. IĮ parengtą planą, priteisė iš A. U. 1570 Lt, iš E. M. 785 Lt ir iš S. S. 285 Lt bylinėjimosi išlaidų A. D.. Priteisė iš S. S. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų Z. U.. Teismo posėdžio metu atsakovai ieškinį pripažino. Teismas konstatavo, kad pateiktas ieškovų planas atitinka įstatymo reikalavimams, su pateiktu naudojimosi turtu variantu atsakovai sutinka, todėl naudojimosi tvarką nustatė pagal ieškovų pateiktą planą. Teismas sprendė, kad ieškovų sumokėta 2000 Lt suma advokatui už darbą šioje byloje yra reali, objektyvi ir ji atitinka Rekomendacijose nurodytus dydžius. Nurodė, kad 500 Lt už plano parengimą taip pat laikytina reali ir protinga kaina. Kadangi atsakovai nesutiko pirmojo parengiamojo posėdžio metu su parengtu planu ir reikėjo jį tikslinti, tad ieškovai turėjo papildomų išlaidų, dar 500 Lt. Žyminio mokesčio dydis 140 Lt yra nustatytas įstatymo. Todėl teismas laikė, kad ieškovų nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra realios ir jos turi būti atlygintos. Ieškovų elgesys proceso metu buvo sąžiningas, atitinkantis proceso reikalavimus. Teismo vertinimu, atsakovo A. U. elgesys proceso metu nebuvo nuoširdus ir bendradarbiaujantis. Jis pateikė savo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, tačiau tai buvo ieškovų panaudotas planas, tik kitoje vietoje ranka pabraižant savo norimą sklypą. Atsakovas vengė bendradarbiavimo su ieškovais ir iki teismo, todėl teismas laiko, kad nustatytinos tarp atsakovų nelygios bylinėjimosi išlaidų ieškovams atlygintinos dalys. Atsakovas A. U. turėtų atlyginti pusę visų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 1570 Lt, o likusi pusė 1570 Lt dalintina į dvi dalis, t.y. po 785 Lt kiekvienai atsakovei S. S. ir E. M..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliaciniu skundu atsakovės S. S. ir E. M. prašo pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-07-11 sprendimą ir iš atsakovių priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 24,51 Lt kiekvienai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad teismas visiškai neįvertino priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, neįvertino ieškovų procesinio elgesio tinkamumo (CPK 93 str. 4 d.). Teismo pasirinktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būdas akivaizdžiai prieštarauja civiliniame procese įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

Tarp apeliančių ir ieškovų nebuvo jokio ginčo dėl naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos nustatymo. Ieškovai, ketindami nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, nesiėmė jokių priemonių šį klausimą išspręsti tarpusavio sutarimu, nesikreipiant į teismą. Po pirmojo teismo posėdžio ieškovams buvo žinoma, kad apeliantės neprieštarauja dėl bet kurios ieškovų siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Pradėję teismo procesą ieškovai apeliantėms nesudarė galimybių išreikšti savo nuomonę dėl sutikimo ar nesutikimo su jų rengiamu planu. Toks ieškovų elgesys negali būti laikomas tinkamu procesiniu elgesiu.

Jei bendraturčiai tarpusavio susitarimu nustatytų naudojimosi žemės sklypu tvarką, jie turėtų išlaidas tarpusavy pasidalinti proporcingai turimai daliai bendrame turte. Pagal teismo pasirinktą išlaidų paskirstymo būdą susidarė tokia padėtis, kad iš 7 bendradurčių 4 bendraturčiai (ieškovai) nepatiria jokių išlaidų nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes visos išlaidos yra priteisiamos iš kitų bendraturčių.

Pirmasis ieškovų planas buvo parengtas nekokybiškai, jame nebuvo nustatyti apeliančių naudojami plotai, pagal šį planą teisiškai pagrįstas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas buvo neįmanomas. Dėl to šio plano rengimo išlaidų atsakovai neturėtų atlyginti. Ieškovų 2011-12-01 ieškinys taip pat buvo su trūkumais. Šiuo ieškiniu apeliantėms priklausančias sklypo dalis ieškovai nepagrįstai prašė suteikti naudotis atsakovui A. U., todėl išlaidos už jo rengimą iš atsakovų nepriteistinos. Išlaidos patikslinto ieškinio parengimui iš apeliančių taip pat nepriteistinos, nes tarp ieškovų ir apeliančių nebuvo nesutarimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Jeigu naudojimosi žemės sklypu klausimas būtų sprendžiamas geruoju, apeliantės turėtų prisidėti tik dėl antrojo plano išlaidų atlyginimo. Apeliantėms lygiomis dalimis priklauso 1388/14160 dalys žemės sklypo, t.y. po 694/14160 dalis. Išlaidos už plano parengimą sudarė 500 Lt. proporcingai turimai žemės sklypo daliai kiekviena iš apeliančių turėtų sumokėti po 24,50 Lt už plano parengimą.

Apeliaciniu skundu atsakovas A. U. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo šiuos nesutikimo su teismo sprendimu argumentus:

Atsakovai teismo posėdžio metu pripažino ieškinį ir jokio ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp ieškovų ir atsakovų nekilo. Iki teismo ieškovai nedėjo jokių pastangų bendru sutarimu nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Neaišku kuo remdamasis teismas nustatė, kad tarp šalių yra nesutarimas dėl bendrąja nuosavybe valdomo turto, nes teismas nenagrinėjo šio klausimo ir dėl jo sprendime nepasisakė. Teismas nurodė, kad apeliantas vengė bendradarbiavimo su ieškovais ir iki teismo, tačiau neaišku kuo teismas grindė tokius motyvus, nes ieškovai nesiūlė apeliantui taikiai nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką.

Teismas privalo įvertinti priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovai netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis ir netinkamai atliko procesines pareigas, todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti atlyginamos, kaip neatlygintos ir apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos. Teismas iš apelianto priteisė ½ dalį visų ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų, o iš kitų atsakovių – po ¼ dalį. Konkrečių priežasčių kodėl bylinėjimosi išlaidos priteistos tokiomis proporcijomis teismas nenurodė.

Apeliantas neišmano teisinių reikalų dėl to jo pasisakymai dėl ieškinio ir argumentai parengiamajame teismo posėdyje vertintini kritiškai. Mano, kad dar parengiamojo posėdžio metu apeliantas būtų pripažinęs ieškinį, jeigu jam būtų kas nors tinkamai išaiškinę susidariusią situaciją bei patarę, kad apeliantas, valdydamas vos 0,0694 ha iš 1,4160 ha žemės sklypo neturėjo jokių galimybių diktuoti naudojimosi tvarkos nustatymo sąlygų.

Atsiliepime į atsakovių apeliacinį skundą atsakovas A. U. nurodo, jog sutinka su atsakovių apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir prašo teismo tenkinti apeliančių reikalavimus.

Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieškovai prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nesutikimą su apeliaciniais skundais grindžia šiais argumentais:

Dėl didelio bendrasavininkų skaičiaus (7 asmenys), kitų nekilnojamųjų daiktų buvimo žemės sklype, plano paruošimo kaštai yra santykinai didesni. Be to, atsakovai nepateikė įrodymų, kad ieškovų sumokėtas atlyginimas už naudojimosi žemės sklypu planų sudarymą viršija vidutines rinkos kainas. 2011-11-25 parengtas planas buvo reikalingas, nes jis yra būtina teisės į ieškinį realizavimo sąlyga. 2012-04-17 planas buvo sudarytas teismui išreikalavus atsakovių prašymus dėl palikimo priėmimo, iš kurių paaiškėjo, kad atsakovės taip pat yra žemės sklypo bendraturtės. Atsakovės neišviešino savo paveldėjimo teisės iki ieškinio pareiškimo, priversdamos ieškovus patirti papildomas plano rengimo išlaidas.

Nagrinėjamoje byloje advokato buvo parengti du ieškiniai (pradinis – iškeliant bylą, patikslintas – paaiškėjus atsakovų sudėčiai), vykta iš Vilniaus (kur yra registruota advokato darbo vieta) į Varėnos rajono apylinkės teismo posėdį, trukusį apie valandą, konsultuoti ieškovai iki ir po bylos iškėlimo, dalyvauta rengiant naudojimosi žemės sklypu planus. Maksimali priteistina išlaidų suma už šias paslaugas yra 4920 Lt (2400 x 2 ieškiniai + 120 Lt už dalyvavimą teismo posėdyje). Ieškovų sumokėta suma - 2000 Lt nesiekia net pusės maksimalios sumos.

Ieškovai iki kreipiantis pas advokatą siekė taikiai sureguliuoti ginčą, bandydami kalbėtis su atsakovu, sutikdami jį žemės sklype arba telefonu. Tačiau ši galimybė nebuvo išnaudota dėl atsakovo priešiško nusiteikimo iki pat bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios ir dėl atsakovių paveldėjimo teisų neišviešinimo ir ieškinio nepripažinimo (plano nepasirašymo) iki pat paskutinio teismo posėdžio.

Visi atsakovai yra dirbantys, gaunantys pajamas, jų turtinė padėtis yra užtikrinta, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str., CPK 93 str. 1 d.).

Nepagrįstas atsakovų argumentas, kad ieškovai atsakovų sąskaita parengė naudojimosi žemės sklypu planą. Iki atsakovų nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį atsiradimo, ieškovai naudojosi sklypu bendru sutarimu, jokių ginčų dėl sklypo nebuvo. Nesant atsakovų jokie planai ieškovams buvo nereikalingi. Dėl to naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas yra ne pasipelnymo atsakovų sąskaita priemonė, o vienintelė galimybė išspręsti dėl atsakovų kaltės kilusį ginčą.

Išimtinai dėl A. U. neteisėtų veiksmų ieškovai patyrė 1570 Lt išlaidų. Dėl atsakovių S. S. ir E. M. neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirta tokia pat išlaidų suma. Būtent tokios sumos ir buvo priteistos iš atsakovų.

Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje apeliaciniais skundais keliamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Ieškovų reikalavimai buvo tenkinti pilnai, todėl jie turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ,,Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau Rekomendacijos) II skyriaus 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus (pagrindas - Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Byloje esantys kvitai patvirtina, kad ieškovai patyrė šias išlaidas – 140 Lt žyminio mokesčio (b.l. 4), 1000 Lt už žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planų parengimą (b.l. 19, 19a, 80), 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l. 79). Šioje byloje advokatas parengė ieškinį, dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, kuris truko 1 valandą ir 40 min (b.l. 120-133). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu už ieškinio parengimą priteistina suma negali viršyti 2550 Lt. Už advokato dalyvavimą teismo posėdyje atlygintina 255 Lt suma (Rekomendacijų 8.18, 9 punktai). Taigi, maksimali suma už advokato suteiktas paslaugas šioje byloje galėtų būti 2805 Lt. Atsižvelgiant į tai, priteista bendra 2000 Lt suma atstovavimo išlaidoms atlyginti pripažintina pagrįsta ir atitinkanti Rekomendacijose nustatytus dydžius. CPK 93 straipsnio 4dalis suteikia teismui teisę nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį bei įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas, pasinaudojęs CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta teise pusę bylinėjimosi išlaidų priteisė iš atsakovo A. U., kitą pusę – lygiomis dalimis iš atsakovių A. S. ir E. M.. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, tokį bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pripažįsta pagrįstu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas A. U. su pareikštu ieškiniu iš pradžių nesutiko (b.l. 34-38), nesutikdamas su ieškovų planu nepateikė naujo, teisės aktų nustatyta tvarka parengto plano, tačiau ant ieškovų parengto plano ranka įbrėžė kitą jam priskirtiną naudotis žemės sklypo dalį. Parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad taikos sutartis galima, tačiau su sąlyga, jog bus pakoreguotas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas (b.l. 68). Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas taip pat nurodė, kad palaiko pagrindinius motyvus dėl ieškinio, kurie buvo išdėstyti atsiliepime į pradinį ieškinį (b.l. 105). Tik 2012-06-27 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje atsakovas ieškinį pripažino. Esant tokiam atsakovo elgesiui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo elgesys proceso metu nebuvo bendradarbiaujantis ir pagrįstai iš A. U. priteisė ½ dalį ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliantės nurodo, kad tarp jų ir ieškovų nebuvo jokio ginčo dėl naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos nustatymo. Ieškovai, ketindami nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, nesiėmė jokių priemonių šį klausimą išspręsti tarpusavio sutarimu, nesikreipiant į teismą. Po pirmojo teismo posėdžio ieškovams buvo žinoma, kad apeliantės neprieštarauja dėl bet kurios ieškovų siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, todėl nėra jokio pagrindo bylinėjimosi išlaidų priteisimui iš atsakovių. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu. Bylos medžiaga patvirtina, kad gavusios ieškinį atsakovės nereiškė prieštaravimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir ieškinį pripažino (b.l. 114, 115, 118,119). Tačiau ši aplinkybė pati savaime neatleidžia atsakovių nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės žemės sklypo bendrasavininkėmis tapo paveldėjimo pagrindu, t.y. priėmusios 2010-07-20 mirusio M. U. palikimą (b.l. 27-28). Atsakovės palikimą priėmė 2010 spalio mėnesį. Pažymėtina, kad su turtu įgyjamos ne tik teisės, bet ir pareigos. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės tesiės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendru bendraturčių sutarimu. Bendraturčiai taip pat turi pareigą rūpintis daiktu, tvarkyti jį ir išlaikyti (LR CK 4. 76 str.). Ieškinys teismui pateiktas 2011-12-13. Taigi, daugiau ne metus laiko atsakovės neišviešino nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą (b.l. 8), neinformavimo kitų žemės sklypo bendraturčių apie palikimo priėmimą. Ieškovai neturėjo galimybės gauti duomenų apie mirusiojo bendraturčio įpėdinius dėl įstatymo garantuojamo notarinių veiksmų slaptumo (Notariato įstatymo 14 str.), taigi, ieškovai, norėdami realizuoti savo teisę nusistatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, neturėjo kitos alternatyvos, o tik kreiptis su ieškiniu į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Tuo tarpu atsakovės turėjo galimybę tiek sužinoti apie kitus žemės sklypo bendraturčius tiek informuoti juos apie palikimo priėmimą ir joms paveldėjimo būdu tekusią žemės sklypo dalį. Todėl nepagrįstas apeliančių argumentas, jog ieškovai netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis kreipdamiesi į teismą, o ne bandydami bendru sutarimu nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Kadangi atsakovės neišviešino savo nuosavybės teisės, neinformavo kitų žemės sklypo bendraturčių apie palikimo priėmimą, tačiau gavusios ieškinį tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą (CPK 8 str.), sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis bei vykdė procesines pareigas - pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovių ieškovams priteisė po ¼ dalį bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas apeliantų argumentą dėl neteisingai paskirstytų išlaidų už žemės sklypo plano parengimą pripažįsta iš dalies pagrįstu. Išlaidos, susidariusios rengiant naudojimosi žemės sklypu planą priskirtinos prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 9 p.) ir turi būti atlygintos. Tačiau skirstant šių išlaidų atlyginimą turi būti atsižvelgiama į tai, kad šios išlaidos būtų patirtos tiek klausimą sprendžiant bendru savininkų susitarimu (notarine tvarka patvirtinat žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą) tiek klausimą išsprendus ieškinio teisenos tvarka. Todėl šios išlaidos turėtų tekti visiems žemės sklypo bendraturčiams. Nepagrįstas apeliančių argumentas, jog žemės sklypo rengimo išlaidos turi būti dengiamos proporcingai nuosavybės teise priklausančiai žemės sklypo daliai, nes tai nėra CK 4.76 straipsnyje numatytos išlaidos. Naudojimosi tvarkos žemės sklypu plano rengimo išlaidos dengtinos visų žemės sklypo bendraturčių lygiomis dalimis. Ginčo žemės sklypas priklauso 7 bendraturčiams, todėl žemės sklypo plano rengimo išlaidos dalintinos visiems 7 bendraturčiams lygiomis dalimis, t.y. po 143 Lt. Atsižvelgiant į tai, atitinkami mažintina iš atsakovų priteista išlaidų suma. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliančių argumentu, jog apeliantės turėtų atlyginti išlaidas tik už antro sklypo plano rengimą, kadangi pirmame plane joms priklausanti žemės sklypo dalis buvo priskirta naudotis atsakovui A. U.. Ieškovai pirminį žemės sklypo planą parengė pagal jiems prieinamą informaciją apie ginčo žemės sklypo bendraturčius ir, tik teismui išreikalavus duomenis iš notarų biuro (b.l. 21), paaiškėjo, jog ir atsakovės yra žemės sklypo bendraturtės, todėl iškilo būtinybė plano tikslinimui pagal naujus duomenis. Kaip jau buvo minėta, dėl tokios situacijos, kad ieškovams nebuvo žinoma apie kitus žemės sklypo bendraturčius, susidarymo atsakomybė tenka pačioms atsakovėms. Todėl nėra teisinio pagrindo atleisti jų nuo išlaidų, susijusių su pirminio plano rengimu, atlyginimo.

Atsakovės pateiktu apeliaciniu skundu ginčijo tik teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tokie reikalavimai nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu, todėl atsakovei S. S. grąžintina 29,33 Lt sumokėto žyminio mokesčio, atsakovei E. M. - 142,60 Lt (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 5 d. ). Apeliantėms bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikti šių išlaidų dydį pavirtinantys įrodymai. (CPK 98 str. 1 d.).

Atsakovas A. U. paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 143 Lt žyminio mokesčio. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas apeliaciniu skundu ginčija tik teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra teisiniai materialiniai reikalavimai, todėl tais atvejais kai apeliaciniu skundu ginčijamas tik bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, toks apeliacinis skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Atsižvelgiant į tai, atsakovui grąžintina 143 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 5 d. ).

Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, tačiau netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies, teismo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas pakeistina.

Ieškovai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 1000 Lt (b.l 174). Iš dalies patenkinus apeliacinius skundus - ieškovams priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti proporcingai atmestų apeliacinių skundų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad tas pats advokatas atstovavo ieškovus ir pirmosios instancijos teisme, apeliaciniais skundais buvo ginčijama tik sprendimo dalys dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t.y. atsiliepimo surašymas nereikalavo specialių žinių, nebuvo keliami sudėtingi teisės taikymo ir aiškinimo klausimai – 1000 Lt suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą laikytina per didele ir neatitinkančia teisingumo bei protingumo principų, todėl mažintina. Iš atsakovų ieškovei A. D. priteistina po 200 Lt atstovavimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti iš atsakovo A. U. (a.k(duomenys neskelbtini) priteistas bylinėjimosi išlaidas A. D. (a.k(duomenys neskelbtini) iki 1213 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų trylikos litų).

Sumažinti iš atsakovės E. M. (a.k(duomenys neskelbtini) priteistas bylinėjimosi išlaidas A. D. (a.k(duomenys neskelbtini) iki 606,50 Lt (šešių šimtų šešių litų ir penkiasdešimt ct.).

Sumažinti iš atsakovės S. S. (a.k(duomenys neskelbtini) priteistas bylinėjimosi išlaidas A. D. (a.k(duomenys neskelbtini) iki 106,50 Lt (vieno šimto šešių litų ir penkiasdešimt ct.).

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovų A. U., E. M., S. S. ieškovei A. D. po 200 Lt (du šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti atsakovui A. U. (a.k(duomenys neskelbtini) 143 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt tris litus) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (žyminis mokestis sumokėtas 2012-08-09 ir 2012-08-20 Perlo terminale).

Grąžinti atsakovei E. M. (a.k(duomenys neskelbtini) 142,60 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt du litus ir 60 ct.) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (žyminis mokestis sumokėtas 2012-08-07 Perlo terminale).

Grąžinti atsakovei S. S. (a.k(duomenys neskelbtini) 29,33 Lt (dvidešimt devynis litus ir 33 ct) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (žyminis mokestis sumokėtas 2012-07-17 Swedbank AB).

Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.