- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2026-04-02
- Bylos Nr.
- eAN2-132-383/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00131-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. sausio 28 d. nutarties G. P. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2025 m. gegužės 25 d. A. A. per e-policijos portalą informavo policijos įstaigą apie įvykį kelyje, kuris sukėlė pavojų jo sveikatai ir gyvybei, o būtent: 2025 m. gegužės 25 d. apie 15.06 val., jam važiuojant dviračiu keliu (duomenys neskelbtini) remontuojamame kelio ruože, kur greitis apribotas iki 70 km/h jį lenkė automobilis ,,BMW“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis jį lenkė itin nesaugiai – 159 km/h greičiu, pravažiavo pro jį apie 90-100 cm atstumu (nesilaikydamas KET 126 punkto reikalavimo lenkti ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu). Dėl netikėtumo ir automobilio artumo pareiškėjas buvo priverstas keisti važiavimo greitį ir kryptį, turėjo balansuoti, stabdė, išvažiavo į dešinį kelkraštį ir sustojo. Yra įsitikinęs, kad vairuotojas tyčia ignoravo jo, kaip dviratininko saugumo poreikius. Vertina, kad toks automobilio vairavimas buvo pavojingas jo (pareiškėjo) sveikatai ar gyvybei. Buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį.
2. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Marijampolės policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena G. P. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, taip pat nuspręsta pradėti administracinę teiseną G. P. atžvilgiu pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį. Institucija savo sprendimą motyvavo tuo, kad šiuo atveju eksperto pateikta išvada nurodo, jog lenkimo metu vairuotojas paliko didesnį nei suskaičiuotas techniniu požiūriu šoninis tarpas. Tai reiškia, kad negalėjo būti sukelta situacija, verčianti eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitų neatidėliotinų veiksmų savo ar kitų saugumui užtikrinti. Institucijos nutarime taip pat pažymėta, kad pagal pirminio nagrinėjimo metu gautą vairuotojo paaiškinimą nėra pagrindo teigti, kad vairuotojas veikė tyčia, jog jis būtų sąmoningai siekęs pažeisti taisykles ar kelti grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, A. A. apylinkės teismui pateikė skundą. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. sausio 28 d. nutartimi A. A. skundas atmestas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad eksperto pateiktoje išvadoje nurodyta, kad lenkimo metu vairuotojas paliko didesnį nei apskaičiuotas techniniu požiūriu saugų šoninį tarpą. Tai, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog vairuotojo veiksmai negalėjo sukelti situacijos, verčiančius kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, važiavimo kryptį ar imtis kitų neatidėliotinų veiksmų savo ar kitų asmenų saugumui užtikrinti, todėl nėra pagrindo konstatuoti administracinio nusižengimo sudėties pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį buvimo.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu A. A. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. sausio 28 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje: paskirti automobilio ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui G. P. administracinę nuobaudą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ar 2 dalį arba administracinio nusižengimo bylą grąžinti nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.
4.1. Skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į esmines įvykio faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus (ANK 420 straipsnio 1 dalį, KET 4 punktą, 9 punktą, 126 punktą). Teismas net nevertino ar vairuotojo veiksmai atitinka KET 126 punkto reikalavimus, o skundo dalies dėl ANK 420 straipsnio 2 dalies taikymo už chuliganišką vairavimą nenagrinėjo. Pažymi, kad policijai pranešė apie KET 126 punkto pažeidimą, kuris sukėlė pavojingą situaciją kelyje, dėl ko siekė atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Teismas, spręsdamas ar dviratininko lenkimas atitinka KET reikalavimus, savo nutartyje neįvardino KET 126 punkto ir nebandė analizuoti ar vairuotojo veiksmai atitinka KET 126 punkto reikalavimus. Teismui nerūpėjo ir faktinės aplinkybė – pavojingumui nustatyti pakako techninio požiūrio ir visiškai nesvarbu, kad automobilis remontuojamu kelio ruožu, kur greitis apribotas 70 km/h, lekia 164,8 km/h greičiu ir lenkia dviratininką mažesniu nei 1,5 m atstumu. Teismui visiškai nerūpėjo vairuotojo asmenybė – duomenys apie nuolat taikomas nuobaudas už greičio viršijimą, nevertinami.
4.2. Skunde pažymima, kad tiriamojoje dalyje ekspertas nustatė šoninį tarpą - 1,36 m, o išvadoje suapvalino iki 1,40 m. Ekspertas vartoja sąvoką „techniniu požiūriu minimalus šoninis tarpas“, tačiau nėra šio termino paaiškinimo bei kuo jis skiriasi nuo KET 126 punkte naudojamos sąvokos „šoninis atstumas“. „Šoninio tarpo“ nustatymo formulė l=0,3+0,005(vl+v2) rodo, kad šoninio tarpo dydis priklauso tik nuo abiejų transporto priemonių greičių sumos, tačiau iš kur gaunamos konstantos 0,3 ir 0,005, nėra žinoma. Vertinant formulę, akivaizdu, kad rezultatui turi įtakos tik kintamųjų - automobilio ir dviratininko greičių suma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rezultatui neturi reikšmės greičių pasiskirstymas tarp transporto priemonių, transporto priemonių gabaritai, dviratininko masė, nepasirinktas saugus ir (ar) viršytas leistinas greitis, kelio plotis ir danga, kelio eismo sąlygos. Automobilio pravažiavimas mažu atstumu pro dviratininką sukelia psichologinį poveikį – dviratininkas gali patirti išgąstį, stresą, susimėtyti ir patekti po automobilio ratais arba griūti ir susižaloti, be tiesioginio kontakto su automobiliu. Šis aspektas eksperto formulėje taip pat neatspindėtas. Ekspertizės aktas nepaneigia, kad vairuotojas tiriamu lenkimu sukėlė pavojingą situaciją dviratininkui, nes ekspertas net netyrė oro srauto ir psichologinio poveikio dviratininkui, o dėl tiesioginio kontakto ir taip buvo aišku, kad automobilis dviratininko nekliudė.
4.3. Pareiškėjo vertinimu, automobilio ,,BMW“ vairuotojo veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalį, kadangi pažeidė: KET 132 punktą – esant greitį ribojančiam ženklui „70“ važiavo 164,8 km/h greičiu; lenkimą atliko vietoje, kur tai daryti draudžiama; lenkė dviratininką nesilaikydamas KET 126 reikalavimų - mažesniu nei 1,5 m šoniniu atstumu; KET 4 ir 9 punktus. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad dėl automobilio lenkimo dviratininkas stabdė, staiga suko į kelkraštį ir sustojo, kas visiškai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašytas nusižengimo pasekmes. Pastebėtina, kad pavojinga situacija nesietina vien tik su tiesioginio kontakto galimybe, nes dviratininkui žala automobiliu gali būti padaryta ir netiesiogiai automobilio kėbulu, bet ir oro srautu (nubloškia dviratininką į šoną ar patraukia link kelio vidurio), artumu (sukeliant stresą, dėl kurio dviratininkas praranda dviračio kontrolę, pusiausvyrą). Atsakomybei pakanka pavojaus, kad tokie padariniai gali būti sukelti, o ne pačių padarinių (kas yra atsakomybės pagal kitus įstatymus, dalykas). Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad vairuotojas, priekyje matydamas dviratininką nemažino greičio ir sąmoningai pasirinko pravažiuoti nesaugiu atstumu ir itin nesaugiu greičiu.
4.4. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo prašė įvertinti, ar ,,BMW“ vairuotojo veiksmai atitinka veiką, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Vairuotojas, matydamas kelio ženklus - greičio apribojimas „70“, draudžiama lenkti, vyksta kelio darbai, ypatingai įžūliai nesilaikė KET reikalavimų, važiavo itin dideliu, nesaugiu greičiu, demonstruodamas savo bei automobilio išskirtinumą, nepagarbą kitiems eismo dalyviams, ignoravo kitų eismo dalyvių saugumo poreikius. Teismų praktikoje toks iššaukiantis elgesys kitų eismo dalyvių atžvilgiu laikomas chuliganišku vairavimu.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į A. A. apeliacinį skundą, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus viršininkė Vilija Danilevičė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. sausio 28 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. A. A. apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. A. nesutinka su administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimu dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, tyrimo metu surinktų duomenų bei situacijos teisiniu vertinimu.
8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, išnagrinėjęs A. A. apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Institucija tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną G. P. atžvilgiu ANK 565¹ straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.
9. ANK 420 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus.
10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos pozicija, kad analizuojama situacija neatitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų požymių. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kyla tik tuo atveju, kai nustatomas pavojingas KET pažeidimas, kuris realiai kelia grėsmę eismo saugumui. Tai reiškia, kad turi būti sukeliama situacija, verčianti kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitų neatidėliotinų veiksmų savo ar kitų saugumui užtikrinti. Be to, šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti tyčią – pažeidimas turi būti padarytas sąmoningai, suvokiant savo veiksmus ir galimas jų pasekmes. Taigi, atsakomybė pagal šią normą netaikoma už neatsargius, neapdairius ar techninio pobūdžio pažeidimus, jei nėra realios grėsmės eismo saugumui ar tyčinės kaltės. Šiuo atveju A. A. pateiktame vaizdo įraše matyti, kad automobilio ,,BMW“ vairuotojas apvažiavo dviratininką pakankamu ir saugiu atstumu bei taip, kad reali susidūrimo grėsmė nebuvo susidariusi – dviratininkas į kelkraštį pasitraukė jau transporto priemonei pravažiavus. Vaizdo medžiagoje nefiksuojama, kad dviratininkas būtų priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį ar greitį, todėl objektyvių duomenų apie pavojingą situaciją nėra. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad automobilio ,,BMW“ vairuotojas G. P. veikė tyčia – vaizdo įrašas nepatvirtina, jog jis būtų sąmoningai siekęs pažeisti taisykles ar kelti grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. 2025 m. spalio 22 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta išvada, kad vidutinis automobilio „BMW“ judėjimo greitis 24,4 m atkarpoje, artėjant prie dviračio, buvo apytiksliai 164,8 km/h. Dviračio lenkimo metu automobilis „BMW“ dešiniuoju šonu (dešiniuoju veidrodėliu) tikėtina buvo apytiksliai 1,4 m atstumu nuo dviratininko kairiojo šono. Šioje situacijoje, - kai tarp automobilio „BMW“, judėjusio apytiksliai 164,8 km/h greičiu, dešiniojo veidrodėlio ir dviratininko, judėjusio apytiksliai 30,8 km/h greičiu, kairiojo gabarito nustatytas apytiksliai 1,4 m (didesnis, negu suskaičiuotas techniniu požiūriu priimtinas minimalus šoninis tarpas 1,3 m) šoninis tarpas, - automobilio „BMW“ vairuotojas lenkimo metu paliko techniniu požiūriu priimtiną saugų šoninį tarpą. Taigi, ekspertizės aktas patvirtina, kad lenkimo metu automobilio ,,BMW“ vairuotojas paliko didesnį, nei apskaičiuotas techniniu požiūriu saugų šoninį atstumą. Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, tai leidžia daryti išvadą, jog vairuotojo veiksmai negalėjo sukelti situacijos, verčiančius kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, važiavimo kryptį ar imtis kitų neatidėliotinų veiksmų savo ar kitų asmenų saugumui užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ekspertizės atlikimas tokio pobūdžio bylose apskritai vertintinas kaip perteklinis veiksmas.
11. Apeliaciniame skunde akcentuojamas ir KET 126 punkto pažeidimas, numatantis, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami pėsčiuosius arba apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Nagrinėjamu atveju ekspertizės akte padaryta išvada, kad dviračio lenkimo metu automobilis „BMW“ dešiniuoju šonu (dešiniuoju veidrodėliu) tikėtina buvo apytiksliai 1,4 m atstumu nuo dviratininko kairiojo šono. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės aktu nustatytas tik apytikslis atstumas tarp transporto priemonių dviračio lenkimo metu, o sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nagrinėjamu atveju nenustačius tikslaus, o ne apytikslio atstumo tarp transporto priemonių dviračio lenkimo metu, negalima daryti abejonių nekeliančios išvados, kad automobilio ,,BMW“ vairuotojas pažeidė KET 126 punkto reikalavimus.
12. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad A. A. savo važiavimo dviračiu apibūdinimą teikia remdamasis potyriais ir prielaidomis aptariamo įvykio momentu, subjektyviai vertindamas situaciją. Vis dėlto, tačiau vien tik tai, nesant pakankamai argumentus pagrindžiančių objektyvių įrodymų, negali būti pagrindu pripažinti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės dėl automobilio ,,BMW“ greičio dviračio lenkimo metu bus vertinamos ANK 416 straipsnio kontekste, pradėjus administracinio nusižengimo teiseną G. P. atžvilgiu. Kartu akcentuotina, kad nustatyto greičio viršijimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo padarytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. Nors skunde akcentuojamos ir aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl G. P. veiksmų vertinimo ANK 420 straipsnio 2 dalies kontekste, kaip chuliganiško vairavimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, gavus A. A. pranešimą per e-policijos portalą ir pradėjus administracinio nusižengimo teiseną, Institucija neįžvelgė šio nusižengimo požymių ,,BMW“ vairuotojo veiksmuose, juo labiau, kad ir pats apeliantas automobilio vairuotojo veiksmų nevertino kaip chuliganiško vairavimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl G. P. veiksmų vertinimo ANK 420 straipsnio 2 dalies kontekste. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo įžvelgti ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsižvelgiant į A. A. vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, kai automobilis tiesiog atlieka dviračio lenkimo manevrą.
13. Nors apeliaciniame skunde taip pat kritikuojamas ekspertizės aktas, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismas nuturi pagrindo abejoti eksperto kompetencija vien tuo pagrindu, kad A. A. skunde subjektyviai nurodo, jog ekspertizės aktas esą kelia nemažai klusimų ir abejonių. A. A. nurodyta aplinkybė, jog ekspertizės išvadoje nebuvo atsakyta į visus galimus ar pareiškėjo lūkesčius atitinkančius klausimus, savaime nepatvirtina eksperto nekompetencijos ar išvados nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad eksperto išvada yra išsami ir pagrįsta faktinių bylos aplinkybių ištyrimu.
14. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad administracinio nusižengimo teisena nagrinėjamu atveju dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nutraukta pagrįstai. Apygardos teismas daro išvadą, kad vien pareiškėjos subjektyvus situacijos vertinimas nesudaro pagrindo priimti priešingą sprendimą. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, juo labiau, kad ir pats apeliantas nepagrindė šio prašymo. Atsižvelgiant į tai, A. A. apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.