Kauno apygardos teismo nutartis

2019-09-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1454-924/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-05
Bylos Nr.
2S-1454-924/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07449-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Pareiškėjas
R. V., D. L. V.
Suinteresuotas asmuo
akcinė bendrovė „Kauno energija“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1454-924/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07449-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.12.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 5 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. V. ir D. L. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-13764-717/2019 pagal pareiškėjų R. V. ir D. L. V. patikslintą skundą dėl antstolio R. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Kauno energija“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismui perduotas nagrinėti pareiškėjų R. V. ir D. L. V. skundas dėl antstolio R. B. veiksmų, kuriuo pareiškėjai prašė: 1) panaikinti turto arešto mastą sumai 5238,42 Eur dėl padarytos žalos 19901 Eur atlyginimo vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti skolos likučius vykdomose bylose ir uždėtą areštą pagal aktą 2018-01-23 byloje Nr. (duomenys neskelbtini), sumoje 668,47 Eur, byloje Nr. (duomenys neskelbtini) - 1579,35 Eur, byloje Nr. (duomenys neskelbtini) - 1517,85 Eur bei sustabdyti išskaitas iš pensijos; 2) panaikinti areštą žemės sklypui (duomenys neskelbtini), bei pastatui - gyvenamam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus areštus skolininkų turtui, piniginėms lėšoms; 3) atleisti skolininkus nuo vykdymo išlaidų 433,44 Eur apmokėjimo už apribotas skolininko nuosavybė teises antstolio veiksmais pareiškėjams padarant žalą sumoje 19 901 Eur. Pareiškėjų skundas 2019 m. balandžio 29 d. teisėjos rezoliucija buvo priimtas, tačiau priėmus skundą paaiškėjo, jog jis paduotas su trūkumais, todėl Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjams nustatė 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.

Šalies argumentai

2. Šalindami skundo trūkumus pareiškėjai 2019 m. gegužės 28 d. teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad terminas skundui dėl antstolio veiksmų apskundimo skaičiuojamas nuo 2019 m. balandžio mėnesio, arba pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; 2) pripažinti antstolio R. B. veiksmus parduodant iš varžytinių pareiškėjams priklausantį nekilnojamąjį turtą – 70,55 kv. m bendro ploto butą su balkonu 3,29 kv. m ir rūsiu 2,28 kv. m, esantį adresu (duomenys neskelbtini), net 33 proc. nurodant mažesnę buto vertę, neteisėtais; 3) priteisti iš antstolio R. B. 7 170 Eur žalą; 4) panaikinti arešto mastą sumai 5 238,42 Eur dėl padarytos žalos kainų skirtumo sumai 19 901 Eur vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 5) įpareigoti antstolį perskaičiuoti išieškomos skolos likučius vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – 1 517,85 Eur bei sustabdyti išskaitas iš pensijos; 6) panaikinti areštą žemės sklypui (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) vietovė; 7) panaikinti areštą pastatui – gyvenamam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus areštus skolininkų turtui, piniginėms lėšoms; 8) atleisti skolininkus nuo vykdymo išlaidų 433,44 Eur apmokėjimo už apribotas skolininko nuosavybės teises antstolio veiksmais pareiškėjams dėl kainų skirtumo 19901 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi pareiškėjų R. V. ir L. V. skundą dėl antstolio R. B. veiksmų paliko nenagrinėtą.

4. Teismas, susipažinęs su patikslintu skundu, konstatavo, kad pareiškėjai skundo trūkumų nepašalino. Pareiškėjų reikalavimas pripažinti antstolio R. B. veiksmus parduodant iš varžytinių pareiškėjams priklausantį nekilnojamąjį turtą neteisėtais, ypatingosios teisenos tvarka negali būti nagrinėjamas, nes vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo vykdomas pareiškėjų nurodomo turto pardavimas, jau yra užbaigta vykdyti ir vykdomasis dokumentas grąžintas išdavusiai institucijai, t. y. vykdymo procesas jau yra pasibaigęs. Pareiškėjai savo pažeistas teises gali ginti pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka. Skundas dalyje dėl žalos atlyginimo taip pat nenagrinėtinas teisme pagal ypatingosios teisenos taisykles. Pareikšti reikalavimą atlyginti žalą pareiškėjai gali pateikę teismui ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir sumokėję įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį.

5. Teismas 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-8980-1088/2019 jau pasisakė dėl 2018 m. sausio 23 d. arešto akto teisėtumo. Pareiškėjai minėtos nutarties neskundė, nutartis yra įsiteisėjusi. Kadangi teismas jau išnagrinėjo ginčą tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu, todėl toks skundas antrą kartą negali būti nagrinėjamas.

6. Teismas pažymėjo, kad patikslinto skundo reikalavimai: įpareigoti antstolį perskaičiuoti išieškomos skolos likučius vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – 1 517,85 Eur bei sustabdyti išskaitas iš pensijos bei atleisti skolininkus nuo vykdymo išlaidų 433,44 Eur apmokėjimo už apribotas skolininko nuosavybės teises antstolio veiksmais pareiškėjams dėl kainų skirtumo 19901 Eur yra procesiniai prašymai vykdymo procese. Konkretaus antstolio veiksmo ar neveikimo, kurį pareiškėjai skundžia, pareiškėjai nenurodo. Be to, patikslintame skunde vėl dėstomos aplinkybės ir dėl antstolio M. L. veiksmų, nors 2019 m. gegužės 3 d. nutartyje pareiškėjams buvo nurodyta, jog pareiškėjai turi apsispręsti, dėl kurio antstolio veiksmų duodamas skundas ir skunde pasisakyti tik dėl skundžiamo antstolio veiksmų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl skundo priėmimo pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:

7.1. Teismo nutartis užkerta kelią pažeistų teisių gynimui ir tiesos nustatymui. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymu nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Nors teismas analizavo CPK 5 straipsnį, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau skundą paliko nenagrinėtą.

7.2. Asmuo turi teisę pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą. Patikslinto skundo rezoliucinėje dalyje suformuluoti reikalavimai pripažinti antstolio R. B. veiksmus neteisėtais bei išvestinis prašymas - priteisti žalos atlyginimą. Teismas neįvertino, kad priverstinis išieškojimas vykdomas toliau to paties išieškotojo naudai, todėl be pagrindo konstatavo, kad priverstinio vykdymo procesas pasibaigęs, jog žalos priteisimo reikalavimas privalo būti nagrinėjamas išskirtinai ginčo teisena. Tokiu būdu ne sprendžiamas ginčas iš esmės, o ginčas gilinamas toliau ir pažeistos teisės paliktos neapgintos.

8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų paliktas nenagrinėtas, konstatavus, kad pareiškėjai nepašalino skundo trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjams 10 dienų šios nuo nutarties įteikimo dienos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, konstatavęs, jog jame jokie konkretūs reikalavimai teismui nėra suformuluoti, t. y. nėra konkrečiai nurodoma kokie konkretūs antstolio R. B. veiksmai ar neveikimas yra skundžiami; skunde nurodomos faktinio pobūdžio aplinkybės, skolininkų nesutikimas dėl vykdomų priverstinio išieškojimo veiksmų, tačiau konkretaus antstolio veiksmo nėra nurodoma; skunde dėstomos aplinkybės ir dėl antstolio M. L. veiksmų, nors skundas paduotas dėl antstolio R. B. veiksmų; pareiškėjai šalindami skundo trūkumus ir nurodydami antstolio patvarkymą ar kitą priimtą dokumentą turėtų įvertinti ar minėti skundo padavimo terminai nėra pasibaigę.

12. Nustatyta, kad pareiškėjai, šalindami teismo nutartimi nustatytus trūkumus, pateikė teismui patikslintą skundą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjai skundo trūkumų nepašalino, todėl skundą paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

13. Apeliantai atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad asmuo turi teisę pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta kelią pažeistų teisių gynimui ir tiesos nustatymui; patikslinto skundo rezoliucinėje dalyje suformuluoti reikalavimai pripažinti antstolio R. B. veiksmus neteisėtais bei išvestinis prašymas - priteisti žalos atlyginimą; priverstinis išieškojimas vykdomas toliau to paties išieškotojo naudai, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad priverstinio vykdymo procesas pasibaigęs, jog žalos priteisimo reikalavimas privalo būti nagrinėjamas išskirtinai ginčo teisena. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

14. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti, kaip tą interpretuoja apeliantai, ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015; kt.).

15. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 6 punktu bylos dėl antstolių veiksmų apskundimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Bylos dėl antstolio veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo nagrinėjimas pradedamos pagal pareiškėjo pateiktą skundą (CPK 443 straipsnio 4 dalis). Pareiškimas turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose (CPK 443 straipsnio 2 dalis).

16. CPK 510 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti gali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. CPK 510-513 straipsniuose nėra nustatyta papildomų reikalavimų skundui dėl antstolio veiksmų, todėl pareiškėjų skundui taikytinos bendrosios CPK taisyklės, nustatančios bendruosius dalyvaujančio asmens procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimus (CPK 110-115 straipsniai). Tam, kad tiek antstolis, tiek teismas galėtų tinkamai įvertinti atliktų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, besikreipiantis į antstolį bei teismą asmuo turi pateikti skundą, atitinkantį CPK nustatytus reikalavimus.

17. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktą, skunde dėl antstolio veiksmų turi būti nurodomas faktinis pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, taip pat pareiškėjo reikalavimas (skundo dalykas). Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Teismas palieka pareiškimą (skundą) nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ir šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis).

18. Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog visose šiose vykdomosiose bylose antstolis R. B. vykdo išieškojimus iš skolininko R. V. išieškotojos AB „Kauno energija“ naudai, pagal šiuos vykdomuosius dokumentus: 1) Kauno miesto 16-ojo notaro biuro 2012-10-10 vykdomąjį įrašą (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) Kauno apylinkės teismo 2015-01-12 vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-14644-920/2014 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) Kauno apylinkės teismo 2017-12-04 vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-132-752/2017 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad joje buvo vykdomas Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro 2012-10-10 vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo iš skolininkų R. V. ir D. L. V. įkeisto turto išieškotojo AB SEB banko naudai. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo vykdomas pareiškėjų nurodomo turto pardavimas ir turto pardavimo iš varžytynių aktas surašytas 2018 m. sausio 18 d., 2018 m. rugsėjo 17 d. antstolio patvarkymu yra užbaigta ir vykdomasis dokumentas yra grąžintas jį išdavusiai institucijai, visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Todėl apeliantai nepagrįstai teigia, kad išieškojimas minėtoje vykdomojoje byloje yra vykdomas.

19. Teismų praktikoje pasisakyta, jog jeigu vykdomoji byla yra užbaigta, tai reiškia, kad vykdymo procesas pasibaigęs, todėl antstolio veiksmų apskundimas CPK 510 straipsnio tvarka realiai negalimas, ir asmuo turėtų pareikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-488/2013 ir kt.). Tokiu atveju, kai skunde dėl antstolio veiksmų keliami atitinkami reikalavimai antstoliui (pvz., ginčijamas turto perleidimo aktas), turėtų būti reiškiami ne ypatingosios teisenos tvarka (kaip skundas dėl antstolio veiksmų pagal CPK 510-513 straipsnius), bet ginčo teisenos tvarka (CPK 135-143 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2016-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016; kt.).

20. Atsižvelgdamas į nutarties 18-19 pastraipose nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjų reikalavimas pripažinti antstolio R. B. veiksmus parduodant iš varžytinių pareiškėjams priklausantį nekilnojamąjį turtą neteisėtais ypatingosios teisenos tvarka negali būti nagrinėjamas, o pareiškėjai turi teisę pareikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka. Pareiškėjų reikalavimui dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo sprendimui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, toks reikalavimas taip pat nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka. Pareiškėjai manydami, kad dėl antstolio veiksmų parduodant turtą patyrė žalą, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka.

21. Iš Lietuvos teismų sistemos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-8980-1088/2019 atmetė pareiškėjų skundą dėl antstolio R. B. veiksmų, kuriuo pareiškėjai prašė panaikinti vykdomose bylose uždėtą areštą pagal aktą 2018-01-23 Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypui (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nutartis yra įsiteisėjusi. Kadangi pareiškėjų skundo reikalavimas dėl 2018 m. sausio 23 d. turto arešto akto teisėtumo yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog toks skundo reikalavimas pakartotinai negali būti nagrinėjamas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų patikslinto skundo reikalavimai įpareigoti antstolį perskaičiuoti išieškomos skolos likučius vykdomosiose bylose bei sustabdyti išskaitas iš pensijos, taip pat atleisti skolininkus nuo vykdymo išlaidų apmokėjimo laikytini skolininkų prašymais, pateiktais antstoliui vykdymo procese CPK 643 straipsnyje nustatyta tvarka, tokius prašymus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 510 straipsnio 1 dalį antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami šio kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka, o antstoliui šių prašymų netenkinus – pareiškėjai turėjo pasinaudoti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka ir apskųsti antstoliui jo atsisakymą atlikti šiuos veiksmus, t. y. 2019 m. balandžio 23 d. patvarkymo dalį dėl šių reikalavimų. Tik antstoliui atmetus pareiškėjų skundą dėl šių reikalavimų ir perdavus jį nagrinėti teismui, teismas turėtų kompetenciją nagrinėti bylą dėl antstolio veiksmų, t. y. minėtų pareiškėjų reikalavimų pareigoti antstolį perskaičiuoti išieškomos skolos likučius vykdomosiose bylose bei sustabdyti išskaitas iš pensijos, taip pat atleisti skolininkus nuo vykdymo išlaidų apmokėjimo.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai, šalindami pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus, turėjo ne pareikšti papildomus reikalavimus, o nurodyti konkretų antstolio veiksmą/neveikimą, patvarkymą teismas turėtų panaikinti, taip pat skundžiamo veiksmo/patvarkymo atlikimo datą, aplinkybes, kuriomis grindžiamas antstolio veiksmų neteisėtumas.

24. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantai per teismo nustatytą terminą neištaisė Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartyje nurodytų trūkumų - konkretaus antstolio veiksmo ar neveikimo, kurį pareiškėjai skundžia ir kuris skundo tenkinimo atveju teismo turėtų būti pripažintas neteisėtu, pareiškėjai nenurodė, t. y. aiškiai ir konkrečiai nesuformulavo pareiškimo dalyko ir faktinio pagrindo. Atskirajame skunde pareiškėjai nurodo, kad patikslinto skundo rezoliucinėje dalyje yra suformuluoti reikalavimai pripažinti antstolio R. B. veiksmus neteisėtais bei išvestinis prašymas - priteisti žalos atlyginimą. Kaip konstatuota šios nutarties 20 pastraipoje, tokie reikalavimai ypatingosios teisenos tvarka negali būti nagrinėjami, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi pagrįstai skundą paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

25. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas