- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-26
- Bylos Nr.
- 1-1996-990/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- E. U.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje E. U., Lietuvos Respublikos piliečio asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2019 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla, kurioje E. U. kaltinamas tuo, kad 2019 m. balandžio 18 d. Vilniaus mieste E. U., teikdamas pavežimo paslaugas, vairuodamas automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir veždamas keleivį D. V., siekdamas apgaule įgyti svetimą D. V. priklausantį turtą, pasiūlė suorganizuoti D. V. moterišką kompaniją atvežant moteris į D. V. gyvenamąją vietą, esančią Medeinos g. 7, Vilniuje, ir už šią paslaugą paprašė 1 000 eurų, kuriuos D. V. pervedė į E. U. nurodytą „Revolut“ banko sąskaitą, tačiau E. U. moterų į sutartą vietą neatvežė ir pinigų D. V. negrąžino.
2019 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nukentėjusiojo D. V. skundas, kuriame pareiškėjas nurodo, kad apie tai, jog minėta baudžiamoji byla bus baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, jis informuotas nebuvo, jam padaryta žala nėra atlyginta, jis nesutinka su prokuroro sprendimu baigti procesą teismo baudžiamuoju sakymu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis per septynias dienas nuo tokio pranešimo gavimo gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skundas nagrinėjamas BPK 64 straipsnyje nustatyta tvarka.
Lietuvos baudžiamojo proceso teisės mokslo doktrinoje, aiškinant BPK 418 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad proceso baigimui teismo baudžiamuoju įsakymu reikalingos keturios sąlygos:
1) ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas dėl nusikalstamos veikos, už kurios padarymą BK sankcijoje yra numatyta galimybė skirti kaip vienintelę ar alternatyvinę bet kurią bausmę, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos;
2) su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu turi sutikti įtariamasis, kuris surašant prokuroro pareiškimą teismui tampa kaltinamuoju;
3) dėl prokuroro sprendimo dėl kreipimosi į teismą užbaigti procesą teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu neturi būti paduotas nukentėjusiojo skundas arba toks skundas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi turi būti atmestas;
4) neturi būti kilęs žalos atlyginimo klausimas- nėra pareikštas civilinis ieškinys arba tarp įtariamojo ir dėl nusikalstamos veikos padarymo žalą patyrusio fizinio ir juridinio asmens turi būti pasiektas susitarimas dėl žalos atlyginimo¹.
2019 m. gegužės 27 d. nutarimu D. V. pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 16).
2019 m. gegužės 27 d. D. V. pareiškė 1 000 eurų dydžio civilinį ieškinį (b. l. 17), tą pačią dieną Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. S. nutarimu D. V. pripažintas civiliniu ieškovu (b. l. 18).
2019 m. gegužės 30 d. E. U. surašė įsipareigojimą, kuriuo jis įsipareigojo per šešis mėnesius atlyginti nukentėjusiajam D. V. padarytą turtinę žalą (b. l. 27).
2019 m. gegužės 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas V. D. surašė pranešimą, adresuotą D. V., kuriame nurodė, kad baudžiamąjį procesą nuspręsta baigti teismo baudžiamuoju įsakymu, o šį prokuroro sprendimą D. V. turi teisę apskųsti per septynias dienas nuo šio pranešimo gavimo (b. l. 10). 2019 m. birželio 5 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorė Edita Kadūnienė surašė pranešimą, adresuotą D. V., kuriame nurodė, kad baudžiamąjį procesą nuspręsta baigti teismo baudžiamuoju įsakymu, o šį prokuroro sprendimą D. V. turi teisę per septynias dienas nuo šio pranešimo gavimo apskųsti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui (b. l. 50). Byloje nėra visiškai jokių duomenų apie tai, ar D. V. minėtus pranešimus gavo ir, jei gavo, tai kada. Minėtų pranešimų gavimo data yra svarbi, kadangi būtent nuo pranešimų gavimo, o ne išsiuntimo momento yra skaičiuojamas prokuroro sprendimo baigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu apskundimo terminas. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo D. V. nurodomomis aplinkybėmis, kad pranešimo dėl proceso baigimo teismo baudžiamuoju įsakymu D. V. negavo. Pažymėtina, kad, jei ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai būtų laikęsi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. I-134 patvirtintų Rekomendacijų dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu patvirtinimo 11 punkte išdėstytų rekomendacijų („Rekomenduojama tinkamai užfiksuoti momentą, kada nukentėjusysis gavo prokuroro pranešimą apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nes nuo to priklauso šio sprendimo apskundimo per 7 dienas termino skaičiavimas. Jeigu žalą patiria juridinis asmuo, kuris procese dalyvauja kaip civilinis ieškovas, jo atstovui taip pat turėtų būti pranešta apie proceso užbaigimą baudžiamuoju įsakymu. Rekomenduojama pranešimą apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajam įteikti pasirašytinai (nukentėjusysis pasirašo ant pranešimo antro egzemplioriaus arba pateikia rašytinį patvirtinimą apie pranešimo gavimą) arba išsiunčiant registruotu paštu su įteikimu. Pranešimas apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiojo pageidavimu gali būti išsiunčiamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pranešimo išsiuntimą elektroninių ryšių priemonėmis patvirtina prokuroro elektroniniu paštu išsiųsto pranešimo atspausdinta kopija“), abejonių dėl minėtos aplinkybės nekiltų.
Teismas pažymi, kad, nepaisydama to, jog D. V. prokuroro sprendimą baigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu turi teisę apskųsti per septynias dienas nuo tokio pranešimo gavimo, jau kitą dieną po pranešimo dėl proceso baigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išsiuntimo D. V.- 2019 m. birželio 6 d. prokurorė baudžiamąją bylą išsiuntė teismui, prašydama baigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo teisė skųsti prokuroro sprendimą baigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nėra formali: BPK 44 straipsnio, kuriame yra įtvirtintos fundamentalios proceso dalyvių teisės baudžiamajame procese, 10 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o įstatymų numatytais atvejais – ir kompensaciją iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nemokamai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Baudžiamąją bylą išsiuntus teismui nesulaukus prokuroro sprendimo baigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu termino pabaigos, o šį sprendimą apskundus ikiteisminio tyrimo teisėjui- nesulaukus pastarojo sprendimo, buvo pažeista nukentėjusiojo D. V. teisė reikalauti, kad būtų teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo.
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartyje Nr. 1S-208-891/2018 spręsdamas iš esmės analogišką situaciją konstatavo, kad prokurorui išsiuntus baudžiamąją bylą į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nepranešus nukentėjusiajam apie sprendimą baigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu buvo grubiai pažeistos nukentėjusiojo teisės, dėl ko teismo baudžiamojo proceso priėmimo procesas nėra galimas. Minėtoje nutartyje teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, vadovaujantis BPK 422 straipsnio 1 dalimi, tik kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme ir tuomet baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Nukentėjusysis tokios teisės neturi, vienintelė procesinė garantija užtikrinanti nukentėjusiojo teises teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese- teisė apskųsti prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 4 dalis). Siekiant ištaisyti prokuroro klaidą, teismas gali surengti teismo posėdį, aiškintis nukentėjusiojo valią, užtikrinti jo teises, tačiau tai bus aiškiai ilgesnis ir šia prasme proceso dalyvių teisę į greitą procesą pažeidžiantis procesas, be to, tai jau nebebus bylos supaprastintas procesas. Tokiais savo veiksmais prokuroras savo pareigos vykdymą perkelia teismui nevertindamas kitų proceso dalyvių interesų, nes turės būti rengiamas teismo posėdis, kviečiamos šalys, t. y. be pagrįsto reikalo trukdomas proceso dalyvių ir pareigūnų bei kitų darbuotojų laikas (atitraukiant juos nuo kitos veiklos), neracionaliai eikvojamas valstybės lėšos (pvz., reikalingos teisinei pagalbai). Teismas konstatavo, kad nebuvo laikytasi BPK XXXI skyriuje numatytos procedūros ir, įvertinus nukentėjusiosios galimybes ateityje ginčyti teismo priimtą baudžiamąjį įsakymą, proceso šalių teisėtą lūkestį užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo teismui priimti teismo baudžiamąjį įsakymą. Tai laikytina ne BPK 423 straipsnyje numatytu bylos perdavimo nagrinėti teisme pagrindu (neaiškios bylos aplinkybės), o procesine kliūtimi, trukdančia bylos nagrinėjimą teisme. Teismas pažymėjo, kad atskirų BPK straipsnių ar dalių negalima vertinti atsietai nuo visumos, t. y., visada reikia turėti omenyje, kad BPK turi būti taikomas sistemiškai. BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 254 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjimo teisme metu nustačius, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Šie straipsniai yra BPK V dalyje, reglamentuojančioje bylų procesą pirmosios instancijos teisme, todėl nustačius, kad yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, BPK XXXI skyriuje, reglamentuojančiame bylų supaprastintą procesą, įtvirtintos teisės normos (BPK 420 ir 418 straipsniai) vertintinos sistemiškai ir pagal analogiją, nustačius procesinę kliūtį bylos nagrinėjimui teisme, vadovautinasi BPK 234 straipsnio 2 dalimi ir pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu grąžintinas prokurorui.
Teismas atkreipia dėmesį ir į kitos sąlygos, būtinos proceso baigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, buvimą- E. U. įsipareigojimą atlyginti D. V. padarytą turtinę žalą. Baudžiamojoje byloje yra E. U. 2019 m. gegužės 30 d. įsipareigojimas per šešis mėnesius atlyginti nukentėjusiajam D. V. padarytą turtinę žalą, tačiau teismas turi pagrindo manyti, kad šis įsipareigojimas yra formalus, surašytas siekiant kuo greičiau baigti baudžiamąjį procesą: iš nukentėjusiojo D. V. 2019 m. birželio 14 d. prašymo galima pagrįstai manyti, kad D. V. apie tokį E. U. įsipareigojimą nėra nieko žinoma, E. U., prieš surašydamas minėtą įsipareigojimą, su D. V. nesitarė nei dėl žalos atlyginimo termino, nei dėl žalos atlyginimo tvarkos, nei dėl žalos atlyginimo sąlygų. Minėta, kad, vadovaujantis Lietuvos baudžiamojo proceso teisės mokslo doktrina, baigiant procesą teismo baudžiamuoju įsakymu neturi būti kilęs žalos atlyginimo klausimas- nėra pareikštas civilinis ieškinys arba tarp įtariamojo ir dėl nusikalstamos veikos padarymo žalą patyrusio fizinio ir juridinio asmens turi būti pasiektas susitarimas dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju D. V. nežinant apie E. U. įsipareigojimą atlyginti žalą negalima teigti, kad E. U. įsipareigojimas atlyginti žalą yra E. U. ir D. V. susitarimo dėl žalos atlyginimo išraiška. Teismas pažymi, kad procesinis reikalavimas atlyginti žalą arba susitarti dėl šios žalos atlyginimo nustatytas dėl šioje nutartyje jau minėtų priežasčių- teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme turi tik kaltinamasis, tuo tarpu nukentėjusysis tokios teisės neturi, vienintelė procesinė garantija užtikrinanti nukentėjusiojo teises teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese- teisė apskųsti prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuria, kaip matyti, nukentėjusysis D. V. pasinaudojo.
Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad, nesant baudžiamojo proceso baigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinos sąlygos- dėl prokurorės sprendimo dėl kreipimosi į teismą užbaigti procesą teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu esant paduotam nukentėjusiojo D. V. skundui, pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu grąžintinas prokurorei.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, 418 straipsnio 4 dalimi, 439 ir 440 straipsniais,
nutaria:
Bylą, kurioje E. U. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (baudžiamosios bylos Nr. 1-1996-990/2019, ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00209-2019), perduoti prokurorui.
Nustatyti vieno mėnesio terminą esminiams baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.