Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2013-04-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-116-215/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-15
Bylos Nr.
1-116-215/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Stulginskas
Nukentėjusysis
Z. P.
Kaltinamasis
S. R.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U O SPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 15 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui K. S.,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. D.,dalyvaujant prokurorei A. K.,nukentėjusiajam Z. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs Palangoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenamąją vietą deklaravęs Palanga, , gyvenantis , Skuodo r., teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų: 2012 m. lapkričio 8 d., apie 1.00 val., bare „Admiral“, esančiame Mažeikių mieste, Žemaitijos g. 36, nukentėjusįjį Z. P. tampė už striukės apykaklės, patupdęs ant grindų, tyčia sudavė ranka devynis smūgius į galvą, krūtinę, kairį šoną, du kartus koja spyrė į galvą, po to šešis kartus sudavė ranka į krūtinę, padarydamas veido sumušimą, nosies kaulų lūžimą, taip nesunkiai dėl chuliganiškų paskatų, sutrikdė Z. P. sveikatą.

S. R. pažeidė viešąją tvarką: 2012 m. lapkričio 8 d., apie 1.00 val., bare „Admiral“, esančiame Mažeikių mieste, Žemaitijos g. 36, matant baro darbuotojams ir lankytojams, tyčia tampė Z. P. už striukės, pavartojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

K. S. R dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino pilnai ir parodė, jog 2012 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos nebepamena, jis buvo bare „Admiral“. Nukentėjęs buvo neblaivus, barmenė kvieti išeiti laukan, tačiau jis neišėjo. Buvo atvykusi policija ir išsivedė nukentėjusįjį, kuris netrukus vėl sugrįžo, tada pradėjo vadinti „gaidžiu“, „pyderu“. Nukentėjęs jį kvietė prie jo prieiti. Priėjus, nukentėjęs pakėlė ranką ir tuo metu jis nebesusilaikė ir nukentėjusiajam sudavė smūgius ranka į galvą, krūtinę, šoną, spyrė iš kojos. Viskas truko greitai, nukentėjęs lyg tai priešinosi, galėjo striuke uždengti jam galvą. Konflikto metu gal ir bandė kažkas raminti, tiksliai pasakyti negali. Nukentėjęs jau buvo įgrįsiąs visiems. Tada buvo išgėręs tik alaus, o po konflikto išgėrė ir daugiau. Prisipažįsta, kad sumušė nukentėjusįjį, dėl to labai gailisi, tačiau nukentėjęs pats savo veiksmais iššaukė tą konfliktą, įžeidinėjo, sutinka atlyginti neturtinę žalą, tik ne tokio dydžio, kokią prašo, nes tai nėra verta. Šiuo metu pasirašė darbo sutartį ir pradės dirbti vienoje statybos bendrovėje.

N. Z. P. apklaustas teisme parodė, kad tą vakarą jis buvo atėjęs į barą „Admiral“, prašė, kad jam įpiltų alau, tačiau jo neįpylė, liepė jam eiti laukan, bet tai nedarė, barmenė ir padavėja ant jo parašė pareiškimą, buvo atvykusi policiją, jam sugrįžus į barą kaltinamasis ant puolė ir sumušė. Grįžus į namus pamatė, kad kažkas negerai su nosimi, tada nuvažiavo į policiją, parašė pareiškimą, vėliau nuvyko į ligoninės priimamąjį, sutvarstė nosį ir išleido. Vėliau dar kelis kartus vyko gydytis privačiai į Klaipėdą, tačiau jokių dokumentų apie tai neturi. Pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos sumažino iki 2000 litų, tačiau kuo pasireiškė padaryta neturtinė žala, paaiškinti negalėjo. Taip pat nurodė, kad jis yra nubaustas administracine tvarka už tos pačios nakties metu padarytą pažeidimą, baudą yra sumokėjęs.

L. R. R apklausta teisme parodė, kad dirbo bare „Admiral“ kartu su kolege K. A. Z. P. paprašė įpilti alaus. Ji pasakė, kad alaus neparduos ir paprašė palikti barą, nes Z. P. yra nepageidaujamų asmenų sąraše. Z. P. buvo neblaivus, ją ir K pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais. Iškvietė apsaugą, kurie bandė iš baro išlydėti, bet jis priešinosi, iškvietė policiją, o gal policija iškvietė apsaugos darbuotojai, tiksliai negali pasakyti. Ji paklausė, ar Z. P. išsiveš, pareigūnė atsakė, kad išsiveš, bet jis maždaug po 15-20 minučių vėl sugrįžo ir pradėjo kabintis prie kaltinamojo, jį pavadino „gaidžiu“, tarp jų kilo konfliktas, jiedu pradėjo stumdytis ir muštis. Nei apsauga, nei policija nebuvo kviesta, po grumtynių tiek kaltinamasis, tiek Z. P. iš baro išėjo. Kaltinamojo veiksmai pasipiktinimo nesukėlė, dėl grumtynių jokių nusiskundimų nereiškė, baro darbas nebuvo sutrukdytas.

Liudytoja K. M. apklausta teismo posėdyje parodė, kad tada dirbo bare „Admiral“, kartu su kolege R. Buvo atėjęs Z. P. ir paprašė įpilti alaus. Ji pasakė, kad alaus neparduos ir paprašė palikti baro patalpas, nes Z. P. yra nepageidaujamų asmenų sąraše, nes pastoviai atėjęs kelia konfliktus, prašo kitų žmonių jam nupirkti išgerti. Z. P. tada buvo girtas, ją ir Ritą vadino necenzūriniais žodžiais, iškvietė apsaugą, kurie bandė Z. P. iš baro išvesti, tačiau jis priešinosi, todėl iškvietė policiją. Policijos pareigūnai Z. P. išvedė iš baro, bet jis maždaug po 20 minučių vėl sugrįžo ir pradėjo su kaltinamuoju konfliktuoti, kaltinamąjį pavadino „gaidžiu“, tada jiedu pradėjo stumdytis ir muštis. Po konflikto kaltinamasis ir Z. P. iš baro išėjo, policija nebuvo kviesta, baro darbas nebuvo sutrukdytas, kaltinamojo veiksmai jai jokio pasipiktinimo nesukėlė, iš kitų jokių priekaištų nesulaukė.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012-11-08, 02.45 val., Mažeikių ligoninės priėmimo skyriuje Z. P. buvo diagnozuotas nosie kaulo lūžimas, po apžiūros kur vyksta nenurodė, policijos pareigūnų laukti atsisakė, išleistas gydytis į namus, aplinkybės neaiškios (9 b.l.).

Iš byloje esančios 2012-11-14 specialisto išvados Nr.G 228/12(13) matyti, kad Z. P. buvo nustatyta: veido sumušimas, nosies kaulų lūžimas. Nosies kaulų lūžimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (13 b. l.).

Iš byloje esančio 2012-11-14 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „Novogaming Vilnius“ atstovas pateikė filmuotą medžiagą (15 b. l.).

Iš byloje esančio 2012-12-10 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint filmuotą informaciją, pateiktą diske, matoma kaip 13 kameros fiksuojamame vaizde S. R., vilkintis baltus marškinėlius, pasitraukia nuo baro, bėga į lošimo aparatų patalpą, kurios vaizdas fiksuojamas 14 kameros, kuriame matosi, kaip S. R. pradeda mušti vyresnį vyriškį - Z. P.. S. R. rankomis suėmęs už striukės tampo Z. P., paklupdo, suduoda ranka 3 smūgius į priekinę dalį (galimai krūtinę, galvą), trukdo matyti Z. P. ant galvos užversta striukė, po to dar ranka suduoda 6 smūgius į priekinę dalį: krūtinę, kairį šoną ir atsitraukia, Z. P. stojasi ir tada pribėgęs S. R. du kartus iš kojos spiria į veidą ar į krūtinę, po to 6 kartus kumščiu suduoda į krūtinę ir abu nugriūva ant grindų. S. R. pasitraukus, Z. P. keliasi, jam po nosimi matosi raudonos spalvos dėmė (16-21 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančio Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-12-13 nutarimo matyti, kad Z. P. 2012 m. lapkričio 8 d., apie 00.30 val., viešoje vietoje, Mažeikių m., Žemaitijos g. 36, esančiame lošimų aparatų salone – bare „Admiral“, įžeidžiamai kibo prie klientų, įkyriai prašydamas nupirkti jam alkoholio, taip pat įžeidžiamai kibo prie „Admiral“ darbuotojos K. M., bandydamas ją apkabinti, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tuo padarydamas nedidelį chuliganizmą ir už tai jam buvo paskirta 200 litų bauda.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio, galiojusio nusikalstamos veikos, padarytos 2010 m. spalio 9 d., metu (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys dėl įvairių socialinių normų įtakos, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Išoriniai nusikalstamos veikos požymiai, kvalifikuojantys viešosios tvarkos pažeidimą nusikaltimu, yra įžūlus elgesys, vandališki veiksmai bei tokia veika sukelti padariniai – visuomenės viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas. Įžūlus elgesys, vandališki veiksmai bei viešosios tvarkos sutrikdymas yra vertinamieji požymiai, kurių turinys atskleidžiamas teismui įvertinus visas nusikalstamos veikos aplinkybes. Teismų praktika pripažįsta, jog įžūlus elgesys yra tais atvejais kai pavartojamas fizinis smurtas, vandališki veiksmai – kai sunaikinamas, sugadinamas turtas. Visuomenės tvarkos ir rimties sutrikdymu pripažįstami tokie atvejai kai sutrinka įmonės, įstaigos, organizacijos įprastinis darbo, veiklos ritmas, viešosios vietos rimtis ir tvarka, t.y. atsiranda padariniai, numatyti įstatymo dispozicijoje (2K-34/2008, 2K-180/2008, 2K-311/2009).

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad S. R. konflikto metu bare „Admiral“ sudavė smūgius nukentėjusiajam, tačiau baro veikla nebuvo sutrukdyta, baras nebuvo uždarytas, viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta, nei apsauga, nei policija nebuvo kviesta, ten dirbusioms R. R. ir K. M. kaltinamojo elgesys pasipiktinimo nesukėlė, joks turtas nebuvo sugadintas, todėl S dėl šios nusikalstamos veikos yra išteisintinas ((duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p.)..

K. S. R visiškai pripažinus kaltę dėl nukentėjusiajam Z. P. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, teismui nekyla jokių abejonių, kad būtent S. R. tikrai įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra pakankamai įrodytas jo paties parodymais, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvada. Visi šie įrodymai sutampa su teismo nustatytomis įvykių aplinkybėmis ir vieni kitiems neprieštarauja. Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl kaltinamojo kaltės padarius kaltinime nurodytą nusikaltimą – nesunkiai sužalojus žmogų.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų, t.y. dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kuri yra įrodinėjimo dalykas, todėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas gali būti taikomas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – būtent chuliganiškos paskatos (Lietuvos A. T. nutartis Nr.2K-58/2009). Teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, 2K-181/2012) pripažįstama, kad sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų.

Ikiteisminio tyrimo metu S. R. nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą teisingai, nes jis nesuvaldęs savo emocijų konflikto metu nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą.

K. S. R atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 2 p., 6 p.).

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

N. Z. P. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 6000 litų neturtinės žalos atlyginimo, kurį teismo posėdžio metu sumažino iki 2000 litų. Turtinei žalai atlyginti ieškinio nepareiškė. Kuo pasireiškė padaryta neturtinė žala nukentėjęs negalėjo paaiškinti, nurodė, kad jam reikėjo kelis kartus važiuoti į Klaipėdą, turėjo išlaidų kuro pirkimui.

Šis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas laiko, kad nukentėjęs patyrė stresą. Ar šio įvykio pasekmės gali turėti įtakos ir ateityje negalima nustatyti, nes jis pats patvirtino, kad jokių medicininių dokumentų neturi, vaistų nevartoja, pas gydytojus nesilanko. Laikytina, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, kuri kaltinamojo turi būti atlygintina. LR CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms - šiuo atveju atlyginti už patirtą nukentėjusiojo stresą. Ši žala, dėl kurios kaltas S. R., buvo padaryta vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Kaltinamasis šiuo metu yra nedirbantis, jis neturi savarankiškų pajamų, jos gali atsirasti ateityje, nes netrukus pradės dirbti. Taip pat teismas atsižvelgia, kad konflikto įtakai turėjo ir paties nukentėjusiojo neteisingi veiksmai. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz. sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Taigi teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas. K. S. R padaryto nusikaltimo pasekmių sunkumas tiksliai nustatytas, nes nukentėjusiajam Z. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau byloje nėra jokių rašytinių duomenų apie nukentėjusiojo sveikatos būklę, kaip jis buvo gydomas, ar gydymas yra tęsiamas, ar reikalingas gydymas ateityje, teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai, todėl įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu, kad neturtinės žalos dydis turi būti priteistinas tenkinant nukentėjusiojo ieškinį dalinai ir priteisiant 1000,00 litų neturtinės žalos atlyginimui ir tai atitiks Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos dydį tokio pobūdžio bylose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį išteisinti nenustačius, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ((duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p.).

S. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant pradėti dirbti ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą.

K. S. R paskirtą kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

N. Z. P civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Skuodo r., 1000,00 (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.

S. R. įpareigoti per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atvykti į Skuodo rajono probacijos tarnybą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas Kęstutis Stulginskas