Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-02-22 · Administracinė byla Nr. eA-117-502/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-22
Bylos Nr.
eA-117-502/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00803-2021-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė, Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eA-117-502/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00803-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 14.3; 14.10; 14.15(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, KRATC) skunde prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. (3.2)-AD5-3970 (toliau – ir Sprendimas) bei išspręsti pareiškėjo 2021 m. vasario 19 d. prašymą Nr. 47 panaikinti 2020 m. rugsėjo 28 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN21-28 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) arba pratęsti (atidėti) terminą jam įvykdyti iki pareiškėjo mišrių komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo įrenginio veiklos tikslinimo poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) procedūros pabaigos ir 2015 m. spalio 23 d. išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-K.4-6/2015 (toliau – ir TIPK leidimas) pakeitimo tenkinti; arba, alternatyviai, įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 19 d. prašymą Nr. 47 panaikinti Privalomąjį nurodymą arba pratęsti (atidėti) terminą jam įvykdyti iki pareiškėjo mišrių komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo įrenginio veiklos tikslinimo PAV procedūros pabaigos ir TIPK leidimo pakeitimo. Pareiškėjas taip pat prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė patikslino skundo reikalavimą ir prašė panaikinti Departamento 2021 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. (3.2)-AD5-3970 bei įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 19 d. prašymą Nr. 47 panaikinti Privalomąjį nurodymą arba pratęsti (atidėti) terminą jam įvykdyti iki pareiškėjo mišrių komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo įrenginio veiklos tikslinimo PAV procedūros pabaigos ir TIPK leidimo Nr. T-K.4-6/2015 pakeitimo.

3. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

3.1. Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcija 2020 m. rugsėjo 9 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA21-488, kuriuo įformino 2020 m. rugpjūčio 20 d. atlikto planinio išplėstinio patikrinimo rezultatus. Minėtame akte nustatyta, jog KRATC valdomo Komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginio (toliau – ir Kauno MBA) vykdomos ūkinės veiklos metu į aplinkos orą yra išmetami teršalai, kurie yra neįtraukti į TIPK leidimą. Šią informaciją 2020 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. (12.4)-AD5-15566 Departamentas pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau – ir Agentūra). Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos specialistė 2020 m. rugsėjo 28 d. surašė pareiškėjui Privalomąjį nurodymą, kuriuo nurodė nutraukti teršalų, nenumatytų TIPK leidime, išmetimą į aplinkos orą ir pateikti neteisėtos taršos į aplinkos orą nutraukimą pagrindžiančius įrodymus. Privalomojo nurodymo reikalavimus įvykdyti nurodyta iki 2020 m. lapkričio 27 d.

3.2. 2020 m. rugsėjo 28 d. iš Agentūros buvo gautas sprendimas dėl pareiškėjo TIPK leidimo sąlygų peržiūrėjimo ir TIPK leidimo pakeitimo. Šiame sprendime nurodoma, kad, išnagrinėjusi Departamento pateiktą informaciją, Agentūra atliko TIPK leidimo sąlygų peržiūrą ir nustatė, kad TIPK leidimas turi būti keičiamas, nurodant techninius (skaitinius) parametrus iš paraiškos bendrosios dalies informacijos iš įrenginio į aplinkos orą išmetamų teršalų sąrašą (aplinkosaugos veiksmų planą), pagal Aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir TIPK taisyklės) reikalavimus, siekiant užtikrinti aplinkosaugos normatyvų ir standartų laikymąsi bei nustatė terminą TIPK paraiškai pateikti (toliau – ir Agentūros sprendimas). Dėl priežasčių ir pagrindų, kuriais remiantis buvo priimtas Agentūros sprendimas, kartu buvo apspręstas ir Privalomojo nurodymo įvykdymas – numatyta, kad Kauno MBA vykdomos ūkinės veiklos metu į aplinkos orą išmetami teršalai turi būti įteisinami, numatant juos TIPK leidime. Agentūros sprendime aiškiai nurodyta, kokius veiksmus pareiškėjas toliau turi atlikti pagal Departamento Agentūrai pateiktą informaciją, kad Kauno MBA būtų užtikrintas aplinkosaugos normatyvų ir standartų laikymasis.

3.3. Vykdydamas šį Agentūros sprendimą, jis Agentūrai 2020 m. spalio 30 d. pateikė paraišką TIPK leidimui pakeisti. Taip pat 2020 m. spalio 30 d. raštu Nr. 240 Departamentui pateikė Kauno MBA kvapų mažinimo priemonių planą, aktualų nuo 2020 m. spalio 30 d., į kurį buvo įtrauktos ir į aplinkos orą išmetamų teršalų monitoringo bei kontrolės priemonės. Jis Departamentui 2020 m. lapkričio 19 d. pateikė prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Šį prašymą Departamentas patenkino tik iš dalies, pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 3 mėnesiams – iki 2021 m. vasario 26 d. Departamentas savo sprendimą motyvavo tuo, jog TIPK leidimui pakeisti dalyje dėl Privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymo toks terminas yra pakankamas. Taip pat pažymėjo, kad Privalomasis nurodytas pradėtas vykdyti – paraiška TIPK leidimui pakeisti pateikta. Departamentas, kuriam Agentūros sprendimas taip pat yra privalomas, aiškiai patvirtino, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo būdas šiuo atveju yra TIPK leidimo pakeitimas, įtraukiant į jį Kauno MBA į aplinkos orą išmetamus teršalus (juos „įteisinant“).

3.4. Agentūra 2020 m. lapkričio 23 d. priėmė sprendimą nepriimti pareiškėjo pateiktos TIPK paraiškos, kadangi nustatė, jog prieš tai turi būti atlikta atranka dėl PAV. Pagal KRATC Agentūrai pateiktą atrankos dėl PAV informaciją, 2021 m. vasario 4 d. Agentūra priėmė ir paskelbė atrankos išvadą, kad MBA įrenginio veiklos tikslinimui PAV yra privalomas (toliau – ir Atrankos išvada) . Pagrindiniai motyvai, kuriais remiantis buvo priimta Atrankos išvada – visuomenės nepasitenkinimas dėl vykdomos Kauno MBA veiklos, o PAV metu būtų išsamiai įvertintas planuojamos ūkinės veiklos (toliau – ir PŪV) galimas fizikinės, cheminės ir biologinės taršos bei kvapų poveikis aplinkai ir visuomenės saugai, pateikti išsamūs skaičiavimai, numatytos prevencinės priemonės poveikiui sumažinti ar išvengti, būtų išanalizuotos alternatyvos, ko pasėkoje būtų galima parinkti geriausius sprendimus dėl PŪV.

3.5. Atsižvelgęs į Agentūros sprendimą, kad išmetami į aplinkos orą teršalai turi būti „įteisinami“, taip pat į tai, kad Privalomojo nurodymo įvykdymas tiesiogiai susietas su TIPK leidimo pakeitimu, o jo pakeisti neatlikus PAV, yra objektyviai neįmanoma, jis Departamentui 2021 m. vasario 19 d. pateikė prašymą Nr. 47 panaikinti Privalomąjį nurodymą arba pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki bus užbaigta PAV procedūra ir bus pakeistas TIPK leidimas, tačiau Departamentas pareiškėjo prašymo netenkino ir priėmė skundžiamą Sprendimą.

3.6. Departamentas Sprendime nepateikė savo vertinimo dėl prašyme nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindė prašymą panaikinti Privalomąjį nurodymą, taip pat nepasisakė dėl to, ar apskritai įmanoma šioje situacijoje pareiškėjui įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Nuo pat to momento, kai sužinojo, kad Kauno MBA išmeta teršalus neįtrauktus į TIPK leidimą, jis vykdė Agentūros sprendimą ir pateikė Agentūrai paraišką dėl TIPK leidimo pakeitimo bei dėjo visas nuo jo priklausančias pastangas, kad TIPK leidimas būtų pakeistas ir teršalai į leidimą būtų įtraukti, tokiu būdu „įteisinti“ ir Privalomasis nurodymas būtų įvykdytas.

3.7. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog draudžiama sustabdyti veiklą, jeigu toks veiklos sustabdymas galėtų sukelti didesnę žalą visuomenės interesams (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) negu veiklos tęsimas. Šuo atveju nenutraukus visos Kauno MBA įrenginio vykdomos veiklos nutraukti teršalų išmetimą objektyviai neįmanoma. Tačiau nutraukti Kauno MBA veiklos pareiškėjas negali, nes Kauno MBA yra strateginę reikšmę turintis objektas, užtikrinantis visuomenei būtinos viešosios paslaugos – komunalinių atliekų tvarkymo – teikimą.

3.8. Departamentas žino apie susidariusią situaciją dėl išmetamų teršalų „įteisinimo“, alternatyvų įvykdyti Privalomąjį nurodymą nebuvimo, pats yra nurodęs, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo būdas yra būtent TIPK leidimo keitimas. Todėl priimdamas Sprendimą atmesti pareiškėjo prašymą tik formaliai įgyvendino suteiktus įgaliojimus, objektyviai nevertino situacijos ir visų aplinkybių, kurios daro lemiamą įtaką pareiškėjo galimybei įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Agentūros sprendimas kartu su paskelbta Atrankos išvada neabejotinai laikytini naujai paaiškėjusia aplinkybe, kurios nebuvo žinomos niekam priimant Privalomąjį nurodymą. Aplinkybė, kad TIPK leidimas pagal Agentūros sprendime nurodytą reikalavimą nebus pakeistas ir išmetami teršalai tokiu būdu nebus kol kas „įteisinti“, pareiškėjui tapo žinoma tik 2021 m. vasario 4 d. Agentūrai paskelbus Atrankos išvadą, kad Kauno MBA veiklos patikslinimui yra privalomas PAV. Tai Departamentas savo Sprendime turėjo įvertinti bei į šias aplinkybes atsižvelgti, tačiau to nepadarė.

3.9. Poreikis panaikinti Privalomąjį nurodymą yra ir dėl to, kad jo reikalavimas dėl Agentūros sprendimo ir Atrankos išvados priėmimo yra praradęs savo aktualumą, nes būtent privalomo atlikti PAV metu bus išsamiai įvertintas Kauno MBA įrenginio galimas fizikinės, cheminės ir biologinės taršos bei kvapų poveikis aplinkai ir visuomenės saugai, bus pateikti išsamūs skaičiavimai, numatytos prevencinės priemonės poveikiui sumažinti ar išvengti, bus išanalizuotos alternatyvos, ko pasėkoje bus parinkti geriausi sprendimai dėl pareiškėjo vykdomos Kauno MBA įrenginio ūkinės veiklos.

3.10. Departamentas, spręsdamas klausimą dėl termino įvykdyti Privalomąjį nurodymą pratęsimo, Sprendime nurodė tik tai, kad terminas vieną kartą pareiškėjui jau buvo pratęstas, o pakartotinis termino pratęsimas teisės aktuose nėra numatytas. Pareiškėjas sutinka, kad AAVKĮ expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nėra numatytas pakartotinis termino pratęsimas, tačiau išanalizavus visas AAVKĮ nuostatas dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų, galima daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė ir ypatingas situacijas, kai objektyviai yra reikalingas daug ilgesnis laiko tarpas privalomajam nurodymui tinkamai įvykdyti. AAVKĮ 21 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog „ilgesni kaip 6 mėnesių terminai šioje dalyje nustatyta tvarka gali būti nustatyti išimtiniais atvejais, kai privalomiesiems nurodymams įvykdyti būtina atnaujinti įrenginius, pakeisti technologijas ar atlikti kitus sudėtingus pertvarkymus, kurie negali būti įgyvendinti per 6 mėnesių terminą, ir kai dėl ilgesnio privalomojo nurodymo įvykdymo termino nebus padaryta žala aplinkai“.

3.11. Nagrinėjamu atveju Departamentas laikydamas, kad neturi pagrindo naikinti Privalomojo nurodymo, tokiu atveju turėjo sudaryti realią galimybę pareiškėjui tokį Departamento suformuluotą nurodymą įvykdyti, o ne formaliai taikyti AAVKĮ nuostatas. Sprendimas neatitinka reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui. Priimtas Sprendimas privalėjo būti motyvuotas ir pagrįstas, turėjo būti atsižvelgta ne tik į prašymo argumentus, bet ir į objektyvias Privalomojo nurodymo įvykdymo galimybes per nustatytus konkrečius terminus, taip pat turėjo būti pateiktas argumentuotas naujai paaiškėjusių aplinkybių vertinimas bei paaiškinta, kaip realiai esamoje situacijoje pareiškėjas gali įvykdyti Departamento duotą Privalomąjį nurodymą.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

5.1. Departamente 2020 m. lapkričio 19 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 6 mėnesiams, t. y. iki 2021 m. gegužės 27 d. 2020 m. lapkričio 23 d. pareiškėjas patikslino prašymą ir nurodė, jog sutinka, kad termino pratęsimas papildomai būtų susietas ir su Agentūros sprendimo dėl TIPK leidimo pakeitimo sąlyga, nutraukiančia jį tokiai sąlygai įvykus, t. y. kad būtų numatyta, jog Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęsiamas 6 mėnesių terminui – iki 2020 m. gegužės 27 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas Agentūros sprendimas dėl TIPK leidimo pakeitimo. Departamento 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. (3.2)-AD5-21554 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas 3 mėnesiams, t. y. iki 2021 m. vasario 26 d. Sprendime Nr. 1 nurodoma, jog pareiškėjo pateiktoje paraiškoje TIPK leidimui pakeisti nurodomi pakeitimai susiję ne tik su Privalomojo nurodymo įvykdymu, bet ir atliekų susidarymu, apdorojimu, laikymu bei kitais įmonės veiklos procesais, kurie nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo, o TIPK leidimui pakeisti vien dalyje dėl Privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymo 6 mėnesių terminas yra nepagrįstai ilgas.

5.2. Departamente 2021 m. vasario 19 d. buvo gautas pareiškėjo antras prašymas panaikinti Privalomąjį nurodymą arba pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki bus užbaigta KRATC valdomo MBA įrenginio PAV procedūra ir bus pakeistas TIPK leidimas, įteisinantis MBA vykdomos ūkinės veiklos metu į aplinkos orą išmetamus teršalus, numatant juos TIPK leidime, kas leistų užtikrinti aplinkosaugos normatyvų ir standartų laikymąsi. Departamentas 2021 m. kovo 10 d. sprendime Nr. (3.2)-AD5-3970 nurodė, kad Privalomasis nurodymas KRATC buvo duotas ne tik dėl to, kad vykdoma ūkinė veikla neatitinka TIPK leidimo sąlygų, bet ir dėl to, kad aplinka teršiama neleistinais teršalais. Kadangi poveikio aplinkai vertinimo procedūros dar tebevyksta, o Departamentas, kaip aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, negali pratęsti teršimo (Privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymo) laikotarpio, KRATC antrasis prašymas netenkintinas.

5.3. Nors Agentūra 2020 m. lapkričio 23 d. priėmė sprendimą nepriimti paraiškos TIPK leidimui pakeisti, nes turi būti atlikta atranka dėl PAV, tačiau pareiškėjo pateiktoje paraiškoje buvo nurodomi pakeitimai, susiję ne tik su Privalomojo nurodymo įvykdymu, t. y. į aplinkos orą išmetamų teršalų įtraukimu į TIPK leidimą, bet ir atliekų susidarymu, apdorojimu ir laikymu bei kitais įmonės veiklos procesais. Pareiškėjo teikiamoje paraiškoje daugiau kaip 100 tonų buvo didinamas didžiausias vienu metu laikomų atliekų kiekis, taip siekiant padidinti ūkinės veiklos mąstą – didinti vienu metu laikomų atliekų kiekį. Tokie pakeitimai atitiko Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 14 punkte nurodytą veiklą, kuriai, vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, ir turėjo būti atlikta atranka dėl PAV. Taigi, ši aplinkybė yra niekaip nesusijusi su Privalomojo nurodymo vykdymu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, teikdamas paraišką dėl TIPK leidimo pakeitimo, įtraukė ir daugiau pakeitimų, susijusių ne tik su Privalomojo nurodymo įvykdymu, laikytina, jog Agentūros pateiktas reikalavimas dėl atrankos dėl PAV nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuriai esant, būtų galima panaikinti Privalomąjį nurodymą.

5.4. Departamentas Sprendimu atmetė KRATC prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kadangi vieną kartą Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas jau buvo pratęstas iki 2021 m. vasario 26 d., o AAVKĮ 22 straipsnio 1 dalyje pakartotinis privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimas nėra numatytas. Pareiškėjas skunde nurodė, jog AAVKĮ 21 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad ilgesni kaip 6 mėnesių terminai gali būti nustatyti išimtiniais atvejais, kai privalomiesiems nurodymams įvykdyti būtina atnaujinti įrenginius, pakeisti technologijas ar atlikti kitus sudėtingus pertvarkymus, kurie negali būti įgyvendinti per 6 mėnesių terminą, ir kai dėl ilgesnio privalomojo nurodymo įvykdymo termino nebus padaryta žala aplinkai. Nors įstatymas ir numato tokią galimybę, tačiau pareiškėjas siūlydamas vadovautis šiomis įstatymo nuostatomis, nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių terminas turėtų būti pratęstas.

5.5. Privalomasis nurodymas pareiškėjui buvo duotas ne tik dėl to, kad vykdoma ūkinė veikla neatitinka TIPK leidimo sąlygų, bet ir dėl to, kad aplinka teršiama neleistinais teršalais, tačiau pareiškėjas iki šiol nesilaiko aplinkos apsaugos reikalavimų eksploatuoti įrenginį pagal TIPK leidimo sąlygas, nors turėjo duomenis apie išleidžiamus į orą, bet neįrašytus į TIPK leidimą, teršalus, be to, jis ir anksčiau turėjo pakankamai laiko pasirūpinti TIPK leidimo pakeitimu. Pareiškėjas paraiškos TIPK leidimui pakeisti pateikimą pasirinko kaip galimą problemos sprendimo būdą, nors turėjo galimybę pasirinkti ir kitus alternatyvius būdus, kaip pvz. filtrų naudojimą ir pan., nes Privalomajame nurodyme nurodoma ne įvykdyti konkrečius veiksmus, bet nurodoma nutraukti atitinkamus neteisėtus veiksmus.

5.6. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pareiškėjui paaiškinti Departamento sprendimo faktinis ir teisinis pagrindai bei nurodyta jo apskundimo tvarka, Sprendimas parengtas įstatymų nustatytu terminu, o tai, kad pareiškėjo netenkina jo prašymo išnagrinėjimo rezultatas, negali būti pagrindu pripažinti, jog skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

II.

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo KRATC skundą atmetė.

7. Teismas, be kita ko, nustatė, kad:

7.1. Pareiškėjui 2020 m. rugpjūčio 28 d. privalomasis nurodymas Nr. PN21-28 buvo surašytas AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 5 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais, t. y. kai padaryta žala aplinkai ir nesiimama veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, duodamas privalomasis nurodymas užtikrinti teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą bei kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes. Departamentui patikrinimo metu nustačius, jog pagal TIPK leidimą iš pareiškėjo įrenginio į aplinkos orą leidžiama išmesti tik amoniaką ir įvertinus teršalų, išmetamų į aplinkos orą matavimo rezultatus, nustatyta, kad be leidžiamo amoniako į aplinkos orą taip pat išmetami teršalai, kurie nenumatyti TIPK leidime: benzenas, etilbenzenas, m.p.-ksilenai, o-ksilenas, hehsanas, toluentas, acetonas, stirenas, etilmerkaptanas. Taip pareiškėjui pažeidus Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies reikalavimą, jog teršalai iš stacionaraus taršos šaltinio gali būti išmetami į aplinkos orą tiktai tam turint leidimą; Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalį, numatančią, jog fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), <…> tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis, buvo duotas Privalomasis nurodymas nutraukti teršalų, nenumatytų TIPK leidime, išmetimą į aplinkos orą ir pateikti neteisėtos taršos į aplinkos orą nutraukimą pagrindžiančius dokumentus iki 2020 m. lapkričio 27 d.

7.2. Departamento 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. (3.2)-AD5-21554 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams, t. y. iki 2021 m. vasario 26 d., nurodant, jog pareiškėjo pateiktoje paraiškoje TIPK leidimui pakeisti nurodomi pakeitimai, susiję ne tik su Privalomojo nurodymo įvykdymu, bet ir atliekų susidarymu, apdorojimu, laikymu bei kitais įmonės veiklos procesais, kurie nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo, o TIPK leidimui pakeisti vien dalyje dėl Privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymo prašomas pareiškėjo 6 mėnesių terminas yra nepagrįstai ilgas.

7.3. Departamente 2021 m. vasario 19 d. buvo gautas KRATC prašymas panaikinti Privalomąjį nurodymą arba pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki bus užbaigta KRATC valdomo Komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginio PAV procedūra ir bus pakeistas TIPK leidimas, įteisinant MBA vykdomos ūkinės veiklos metu į aplinkos orą išmetamus teršalus, numatant juos TIPK leidime, kas leistų užtikrinti aplinkosaugos normatyvų ir standartų laikymąsi. Agentūra 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendime nurodė, jog TIPK leidimas turi būti keičiamas. Kauno RATC 2020 m. spalio 30 d. pateikė Agentūrai paraišką TIPK leidimui pakeisti. Agentūra 2020 m. lapkričio 23 d. priėmė sprendimą šios paraiškos nepriimti ir nurodė, kad turi būti atlikta atranka dėl PAV. Pareiškėjo teigimu, tai buvo naujai paaiškėjusi aplinkybė, dėl kurios Privalomasis nurodymas turėjo būti panaikintas arba pratęstas jo įvykdymo terminas.

8. Teismas atkreipė dėmesį, jog Agentūros 2021 m. vasario 4 d. Atrankos išvadoje Nr. (30.1)A4E-1429 pažymima, kad viešoji įstaiga Kauno regiono atliekų tvarkymo centras planuoja tikslinti komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo (Kauno MBA) įrenginio veiklą sekančiai: didžiausias vienu metu laikomų atliekų kiekis didės nuo 5 446,04 t (kiekis, kuris buvo nurodytas poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, kurią patvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2012 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 28(PAV)-D2-879) iki 14 810 t. Agentūra 2020 m. lapkričio 23 d. priėmė sprendimą paraiškos nepriimti, nes paraiškoje didinamas didžiausias vienu metu laikomų atliekų kiekis daugiau kaip 100 tonų, t. y. vienu metu laikomų atliekų kiekio keitimo dydis viršys Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 11.5 papunktyje nurodytą ribinį dydį, todėl šie pakeitimai atitinka šio įstatymo 2 priedo 14 punkte nurodytą veiklą, kuriai turi būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, vadovaujantis įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi.

9. Teismas vertino, kad pats pareiškėjas teikdamas paraišką siekė padidinti savo ūkinės veiklos mastą – didinti vienu metu laikomų atliekų kiekį, tai niekaip nėra susiję su Privalomojo nurodymo vykdymu, o šie pakeitimai atitinka Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 14 punkte nurodytą veiklą, kuriai turi būti atlikta atranka dėl PAV, vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi. Privalomuoju nurodymu konstatavus, jog pareiškėjo vykdoma ūkinė veikla neatitinka TIPK leidimo sąlygų ir aplinka teršiama neleistinais teršalais, pareiškėjas buvo įpareigotas nutraukti teršalų, nenumatytų TIPK leidime, išleidimą į aplinkos orą ir pateikti dokumentus, įrodančius, kad neteisėta tarša nutraukta, t. y. pareiškėjas nebuvo įpareigotas įvykdyti konkrečius veiksmus – teikti paraišką TIPK leidimo pakeitimui. Pats pareiškėjas pasirinko tokį Privalomojo nurodymo įvykdymo būdą, nors turėjo galimybę Privalomąjį nurodymą įvykdyti ir kitais alternatyviais būdais. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Departamentas neturėjo faktinio pagrindo pareiškėjo nurodytą aplinkybę vertinti kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę ir naikinti Privalomąjį nurodymą AAVKĮ 25 straipsnio 8 dalies pagrindu.

10. Teismas pažymėjo, kad Departamento 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. (3.2)-AD5-21554, kurio pareiškėjas neskundė teismui, Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams, t. y. iš viso pareiškėjas Privalomajam nurodymui įvykdyti turėjo 5 mėn. Teismas vertino, kad pareiškėjo dėstomi argumentai dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam nei 6 mėnesių terminui nėra reikšmingi šios bylos kontekste, kadangi AAVKĮ nėra numatytas pakartotinis termino pratęsimas, o byloje yra kilęs ginčas būtent dėl Departamento atsisakymo pakartotinai pratęsti terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti. Be to, pareiškėjas nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių Privalomasis nurodymas negalėjo būti įvykdytas iki 2021 m. vasario 26 d. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs AAVKĮ 22 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas, teismas darė išvadą, kad Departamentas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

11. Teismas konstatavo, kad Sprendime nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, administracinio sprendimo motyvai, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Atmetęs pagrindinį reikalavimą, teismas netenkino ir išvestinio pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III.

12. Pareiškėjas KRATC apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento 2021 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. (3.2)-AD5-3970 bei įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 19 d. prašymą Nr. 47. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš Departamento visas pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Privalomasis nurodymas turėjo būti panaikintas paaiškėjus naujoms aplinkybėms, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepateikė jokio šių aplinkybių vertinimo, jų įtakos Privalomojo nurodymo įvykdymo objektyviai galimybei, tvarkai ir būdui. Teismas tik formaliai pritaikė AAVKĮ nuostatas dėl Privalomojo nurodymo termino nepratęsimo antrą kartą, neįvertinęs susiklosčiusios situacijos išskirtinumo bei objektyvių galimybių pareiškėjui įvykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimą.

13.1. TIPK leidimo 16 lentelėje nurodyta, kad didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis yra 14 340 tonų, atitinkamai toks kiekis yra numatytas ir Kauno MBA 2015 m. spalio 23 d. naudojimo ir šalinimo veiklos nutraukimo plane, toks buvo nurodytas ir 2020 m. spalio 30 d. TIPK paraiškoje. Teikdamas 2020 m. spalio 30 d. TIPK paraišką, jis nesiekė atliekų kiekio didinimo, o siekė išmetamų teršalų įteisinimo. Todėl teismo argumentas, kad pats pareiškėjas, teikdamas TIPK paraišką, siekė padidinti savo ūkinės veiklos mastą – didinti vienu metu laikomų atliekų kiekį, kas niekaip nėra susiję su Privalomojo nurodymo vykdymu, yra atmestinas kaip neatitinkantis faktinės situacijos. Jis negali paaiškinti, kodėl Kauno MBA PAV ataskaitoje, kurią Departamentas patvirtino 2012 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 28(PAV)-D2-879, nurodytas atliekų kiekis yra 5 446,04 tonos, ir kodėl šis kiekis neatitinka turimo TIPK leidimo ir kitų Kauno MBA dokumentų. Šį neatitikimą pagal kompetenciją turėtų pakomentuoti pats atsakovas. Priešingai nei nurodo teismas, pareiškėjas, teikdamas TIPK paraišką, siekė iš esmės įvykdyti Privalomąjį nurodymą – įteisinti teršalus, atliekų kiekis buvo didinamas tik Agentūrai priėmus sprendimą atlikti atranką bei nurodžius, kad dėl oro taršos būtina patikslinti SAZ ribas.

13.2. Nuo pat to momento, kai sužinojo, kad Kauno MBA išmeta teršalus neįtrauktus į TIPK leidimą, jis vykdė Agentūros sprendimą ir pateikė Agentūrai paraišką dėl TIPK leidimo pakeitimo bei dėjo visas nuo jo priklausančias pastangas, kad TIPK leidimas būtų pakeistas ir teršalai į leidimą būtų įtraukti, tokiu būdu įteisinti ir Privalomasis nurodymas būtų įvykdytas. Taip pat atliko ir kitus įmanomus šioje situacijoje veiksmus: parengė ir Departamentui pateikė Kauno MBA kvapų mažinimo priemonių planą, į kurį buvo įtrauktos ir į aplinkos orą išmetamų teršalų monitoringo bei kontrolės priemonės. Keldamas ir probleminį susidariusios situacijos aspektą – kad pažeidimas yra formalus (išmetant teršalus, jei jie apskaityti TIPK leidime, tai nėra laikoma pažeidimu, o nesant jų apskaitytų leidime, tai jau laikoma pažeidimu), o išmetamų teršalų kiekiai neviršija ribinių dydžių, jis raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją dėl išmetamų teršalų žemutinių ribinių dydžių nustatymo. Nei į vieną iš šių aplinkybių teismas neatsižvelgė, nieko dėl jų nepasisakė, niekaip neįvertino KRATC jau atliktų veiksmų siekiant vieninteliu objektyviai įmanomu būdu įvykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimus ir, kad tokio būdo tinkamumą apsprendė ir pats Departamentas bei Agentūra, tik deklaratyviai yra nurodoma, kad pareiškėjas Privalomąjį nurodymą galėjo įvykdyti kitais alternatyviais būdais.

13.3. Jis nerado kito įmanomo būdo, kaip įvykdyti Privalomąjį nurodymą, dėl to ir buvo dedamos pastangos pakeisti TIPK leidimą. Agentūros sprendimas dėl teršalų įtraukimo į Kauno MBA TIPK leidimą yra privalomas tiek pareiškėjui, tiek ir Departamentui. Be to, AAVKĮ 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog „draudžiama sustabdyti veiklą, jeigu toks veiklos sustabdymas galėtų sukelti didesnę žalą visuomenės interesams (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) negu veiklos tęsimas“. Šuo atveju nenutraukus visos Kauno MBA įrenginio vykdomos veiklos, nutraukti teršalų išmetimą objektyviai yra neįmanoma. Kauno MBA yra vienas iš pagrindinių Kauno regioninės komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros įrenginių. Nutraukiant visą tokio įrenginio veiklą būtų padaroma žala visam komunalinių atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimui Kauno regiono savivaldybėse, nes atliekų tvarkytojams nebūtų kur vežti iš atliekų turėtojų surinktų komunalinių atliekų.

13.4. Departamentas, vadovaudamasis AAVKĮ 25 straipsnio 8 dalimi, turėjo panaikinti Privalomąjį nurodymą. Agentūros sprendimas kartu su paskelbta Atrankos išvada neabejotinai laikytini naujai paaiškėjusia aplinkybe, kurios nebuvo žinomos niekam priimant Privalomąjį nurodymą ir pareiškėjui pateikus TIPK paraišką tikslu įteisinti teršalus. Kad TIPK leidimas pagal Agentūros sprendime nurodytą reikalavimą nebus pakeistas ir išmetami teršalai tokiu būdu nebus kol kas įteisinti, pareiškėjui tapo žinoma tik 2021 m. vasario 4 d. Agentūrai paskelbus Atrankos išvadą, kad Kauno MBA veiklos patikslinimui yra privalomas PAV. Tai Departamentas Sprendime turėjo įvertinti ir į šias aplinkybes atsižvelgti, tačiau to nepadarė. Be to, nustatytų įrenginio išmetamų teršalų vertės yra tokios mažos, kad jas galima lyginti su aplinkos oro normatyvais, todėl toks pažeidimas yra formalaus pobūdžio ir nedaro jokio neigiamo poveikio aplinkai.

13.5. Poreikis panaikinti Privalomąjį nurodymą yra dėl to, kad jo reikalavimas dėl Agentūros sprendimo ir Atrankos išvados priėmimo yra praradęs savo aktualumą. Būtent privalomo atlikti PAV metu bus išsamiai įvertintas Kauno MBA įrenginio galimas fizikinės, cheminės ir biologinės taršos bei kvapų poveikis aplinkai ir visuomenės saugai, bus pateikti išsamūs skaičiavimai, numatytos prevencinės priemonės poveikiui sumažinti ar išvengti, bus išanalizuotos alternatyvos, ko pasėkoje bus parinkti geriausi sprendimai dėl KRATC vykdomos Kauno MBA įrenginio ūkinės veiklos. Užbaigus PAV procesą, toliau bus tęsiamas paraiškos dėl TIPK leidimo pakeitimo nagrinėjimo klausimas ir išduodamas pakeistas TIPK leidimas kartu su „įteisintais“ teršalais. Tai reiškia, kad visą tolimesnį teršalų įvertinimo bei įteisinimo ir kitus susijusius klausimus, procesus bei įgyvendintinas poveikio priemones sureguliuos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas. Todėl Departamentas turėjo panaikinti Privalomąjį nurodymą.

13.6. Departamentas turėjo ne formaliai taikyti AAVKĮ nuostatas, tačiau, iš esmės įvertinęs susiklosčiusią išskirtinę situaciją, nustatyti ilgesnį, šiuo atveju objektyviai reikalingą, laiką užbaigti Privalomojo nurodymo įvykdymą – atlikti PAV ir pakeisti TIPK leidimą, taip įteisinant išmetamus į aplinkos orą teršalus. Privalomųjų nurodymų terminas visais atvejais turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios situacijos objektyvias aplinkybes ir protingą laikotarpį, reikalingą privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. Šiuo atveju nustatytas terminas iki 2021 m. vasario 26 d., per kurį turėjo būti įgyvendinti Privalomajame nurodyme numatyti reikalavimai, po Agentūros priimtos Atrankos išvados dėl privalomo PAV atlikimo, yra akivaizdžiai per trumpas.

14. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad:

15.1. Pareiškėjo teiginius, jog teikdamas 2020 m. spalio 30 d. TIPK paraišką, jis nesiekė atliekų kiekio didinimo, o siekė išmetamų teršalų įteisinimo, paneigia Agentūros 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimas Nr. (22-1)-A4E-107353 nepriimti paraiškos TIPK leidimui pakeisti ir pareiškėjo pateikta 2020 m. spalio 30 d. paraiška, kurioje nurodomi pakeitimai, susiję ne tik su Privalomojo nurodymo įvykdymu, t. y. į aplinkos orą išmetamų teršalų įtraukimu į TIPK leidimą, bet ir teršalų išleidimu su nuotekoms į aplinką, įvairių atliekų susidarymu, apdorojimu, laikymu bei kitais įmonės veiklos procesais. Minėtoje paraiškoje yra nurodyta, kurie duomenys nesikeičia, o kurie yra keistini, t. y. akivaizdžiai matyti, jog šia paraiška siekiama ne tik įteisinti teršalus, nurodytus Privalomajame nurodyme.

15.2. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas ginčija Agentūros 2020 m. lapkričio 23 d. sprendime Nr. (22-1)-A4E-10735 nurodytas aplinkybes. Minėtame Agentūros sprendime buvo išaiškinta jo apskundimo tvarka, tačiau pareiškėjas šio sprendimo neskundė. Be to, Agentūros sprendime nurodytas aplinkybes patvirtina ir 2021 m. vasario 4 d. Atrankos išvada Nr. (30.1)A4E-1429, kurią patvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2012 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 28(PAV)-D2-879). Atrankos išvados Nr. (30.1)A4E-1429 pareiškėjas taip pat neskundė.

15.3. 2012 metais rengiant PAV ataskaitą buvo atsižvelgta į pareiškėjo pateiktą paraišką, t. y. joje buvo nurodytas konkretus planuojamų laikyti atliekų kiekis, kuris vėliau nurodytas Kauno MBA PAV ataskaitoje (5 446,04 t). Pareiškėjas apeliaciniame skunde pripažįsta, jog nusprendė patikslinti MBA įrenginio veiklą nustatant, kad didžiausias vienu metu laikomų atliekų kiekis didės iki 14 810 t, tačiau tik gavęs Agentūros 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą nepriimti TIPK paraiškos. Taigi, teismas sprendime teisingai nurodė, jog pareiškėjas siekė padidinti savo ūkinės veiklos mastą, o tai nėra susiję su Privalomojo nurodymo vykdymu.

15.4. Nors, pareiškėjo teigimu, nebuvo surastas kitas įmanomas būdas įvykdyti Privalomąjį nurodymą, Departamentas su tokiu teiginiu nesutinka. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo pastangas nutraukti teršalų, nenumatytų TIPK leidime, išleidimą į aplinkos orą, t. y. nėra jokių duomenų, jog buvo ieškota techninių ar kitokių alternatyvių galimybių įvykdyti Privalomąjį nurodymą (filtrų naudojimą ir pan.). Pareiškėjas tik dėjo ir tebededa visas pastangas, bandydamas įrodyti, kad teršalų kiekiai yra labai maži ir artimi aplinkos oro normatyvams. Privalomajame nurodyme nurodoma ne įvykdyti konkrečius veiksmus, bet nurodoma nutraukti atitinkamus neteisėtus veiksmus, t. y. pareiškėjas Privalomuoju nurodymu buvo įpareigotas nutraukti teršalų, nenumatytų TIPK leidime, išleidimą į aplinkos orą ir pateikti neteisėtos taršos į aplinkos orą nutraukimą pagrindžiančius dokumentus, o ne pakeisti TIPK leidimą.

15.5. Kadangi pareiškėjas, teikdamas paraišką dėl TIPK leidimo pakeitimo, įtraukė ir daugiau pakeitimų, susijusių ne tik su Privalomojo nurodymo įvykdymu, nuo 2018 metų žinojo apie tai, jog į aplinką išmetami teršalai, kurie nėra įtraukti į TIPK leidimą, Agentūros pateiktas reikalavimas dėl atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo negalėjo būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuriai esant, būtų galima panaikinti Privalomąjį nurodymą. Panaikinus Privalomąjį nurodymą, pareiškėjui būtų sudarytos visos sąlygos toliau teršti aplinką, nepaisant ir visuomenės skundų dėl nemalonių kvapų, galbūt sklindančių iš KRATC MBA.

15.6. AAVKĮ 21 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė išimtinais atvejais nustatyti ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą privalomajam nurodymui įvykdyti, tačiau ši įstatymo nuostata nesiejama su galimybe pakartotinai pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ar pratęsti jį ilgesniam nei 6 mėnesių terminui.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. (3.2)-AD5-3970, kuriuo netenkintas pareiškėjo 2021 m. vasario 19 d. prašymas Nr. 47 panaikinti 2020 m. rugsėjo 28 d. Privalomąjį nurodymą arba pratęsti (atidėti) terminą jam įvykdyti iki pareiškėjo mišrių komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo įrenginio veiklos tikslinimo PAV procedūros pabaigos ir TIPK leidimo Nr. T-K.4-6/2015 pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 19 d. prašymą Nr. 47 pagrįstumo.

17. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas KRATC 2020 m. rugpjūčio 28 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN21-28 buvo įpareigotas iki 2020 m. lapkričio 27 d. nutraukti teršalų, nenumatytų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. T-K.4-6/2015, išleidimą į aplinkos orą ir pateikti neteisėtos taršos į aplinkos orą nutraukimą pagrindžiančius dokumentus. Departamento 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. (12.4)-AD5-21554 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas 3 mėnesiams, t. y. iki 2021 m. vasario 26 d. Minėtame sprendime nurodyta, kad pareiškėjo pateiktoje paraiškoje TIPK leidimui pakeisti nurodomi pakeitimai susiję ne tik su Privalomojo nurodymo įvykdymu, t. y. į aplinkos orą išmetamų teršalų įtraukimu TIPK leidimą, bet ir atliekų susidarymu, apdorojimu, laikymu bei kitais įmonės veiklos procesais, kurie nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo, o TIPK leidimui pakeisti vien dalyje dėl Privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymo 6 mėnesių terminas yra nepagrįstai ilgas.

18. Pareiškėjas Departamentui 2021 m. vasario 19 d. pateikė prašymą panaikinti Privalomąjį nurodymą arba pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki bus užbaigta KRATC valdomo Komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginio poveikio aplinkai vertinimo procedūra ir bus pakeistas TIPK leidimas, įteisinant KRATC MBA vykdomos ūkinės veiklos metu į aplinkos orą išmetamus teršalus, numatant juos TIPK leidime, kas leistų užtikrinti aplinkosaugos normatyvų ir standartų laikymąsi. Pareiškėjas prašymą grindė aplinkybėmis, kad Agentūra 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendime nurodė, jog TIPK leidimas turi būti keičiamas; KRATC 2020 m. spalio 30 d. pateikė Agentūrai paraišką TIPK leidimui pakeisti; Agentūra 2020 m. lapkričio 23 d. priėmė sprendimą šios paraiškos nepriimti ir nurodė, kad turi būti atlikta atranka dėl PAV; Agentūra 2021 m. vasario 4 d. priėmė ir paskelbė Atrankos išvadą, kad Kauno MBA įrenginio veiklos tikslinimui PAV yra privalomas. Pareiškėjo teigimu, tai buvo naujai paaiškėjusi aplinkybė, dėl kurios Privalomasis nurodymas turėjo būti panaikintas arba pratęstas jo įvykdymo terminas.

19. Departamentas 2021 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. (3.2)-AD5-3970 minėto pareiškėjo prašymo netenkino bei nurodė, kad Privalomasis nurodymas KRATC buvo duotas ne tik dėl to, kad vykdoma ūkinė veikla neatitinka TIPK leidimo sąlygų, bet ir dėl to, kad aplinka teršiama neleistinais teršalais. Taip pat nurodė, kad PAV procedūros dar tebevyksta, o Departamentas, kaip aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, negali pratęsti teršimo (Privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymo) laikotarpio.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad Departamentas neturėjo faktinio pagrindo pareiškėjo nurodytą aplinkybę vertinti kaip naujai paaiškėjusią ir naikinti Privalomąjį nurodymą AAVKĮ 25 straipsnio 8 dalies pagrindu, o pareiškėjo argumentai dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam nei 6 mėnesių terminui nėra reikšmingi šios bylos kontekste, kadangi AAVKĮ nėra numatytas pakartotinis termino pratęsimas.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Privalomasis nurodymas turėjo būti panaikintas paaiškėjus naujoms aplinkybėms, teismas tik formaliai pritaikė AAVKĮ nuostatas dėl Privalomojo nurodymo termino nepratęsimo antrą kartą, neįvertino susiklosčiusios situacijos išskirtinumo bei objektyvių galimybių pareiškėjui įvykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimą.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

23. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

24. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, jog ABTĮ įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4081-629/2021 ir kt.).

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3314-261/2020).

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės.

27. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, gali panaikinti privalomąjį nurodymą motyvuotu sprendimu ir turi apie tai informuoti asmenį, kuriam buvo duotas privalomasis nurodymas. Įstatyme nepateiktas tokių aplinkybių sąrašas, taigi, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai (Departamentui) yra suteikta tam tikra diskrecijos teisė vertinti naujai paaiškėjusias aplinkybes ir jų reikšmę bei spręsti dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.

28. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas, teikdamas paraišką dėl TIPK leidimo pakeitimo, įtraukė ir daugiau pakeitimų, susijusių ne tik su Privalomojo nurodymo įvykdymu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Agentūros 2020 m. lapkričio 23 d. sprendime nepriimti pareiškėjo paraiškos dėl TIPK leidimo pakeitimo bei Agentūros 2021 m. vasario 4 d. Atrankos išvadoje Nr. (30.1)A4E-1429 nurodytas aplinkybes, pagrįstai atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, teikdamas paraišką TIPK leidimui pakeisti, siekė padidinti savo ūkinės veiklos mastą – didinti vienu metu laikomų atliekų kiekį daugiau kaip 100 t, o tai niekaip nėra susiję su Privalomojo nurodymo vykdymu. Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjas Privalomuoju nurodymu nebuvo įpareigotas įvykdyti konkrečius veiksmus – teikti paraišką pakeisti TIPK leidimą, pats pareiškėjas pasirinko tokį Privalomojo nurodymo įvykdymo būdą. Pareiškėjas neįrodė, kad tai buvo vienintelis būdas įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Be to, PAV procedūros atlikimas negarantuoja, kad TIPK leidimas bus pakeistas ir Privalomajame nurodyme aptarti pareiškėjo į aplinkos orą išmetami teršalai bus įteisinti. Teisėjų kolegija pritaria Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo panaikinti Privalomąjį nurodymą AAVKĮ 25 straipsnio 8 dalies pagrindu.

29. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad AAVKĮ 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prevencijos principas – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinamas kaip vienas iš svarbiausių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2922/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad privalomojo nurodymo tikslas yra apsaugoti aplinką, užkirsti kelią aplinkai daromai žalai atsirasti ir neutralizuoti tokios žalos pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A469-663/2007). Tenkinus pareiškėjo prašymą ir panaikinus Privalomąjį nurodymą, pareiškėjui būtų sudarytos sąlygos toliau teršti aplinką neribotą laiką.

30. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo dėstomi argumentai dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam nei 6 mėnesių terminui nėra reikšmingi šios bylos kontekste, kadangi AAVKĮ nėra numatytas pakartotinis termino pratęsimas.

31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasJolanta Malijauskienė Virginija Volskienė