- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-03-08
- Bylos Nr.
- 1-953-1011/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- E. U., Baudžiamojo
- Nukentėjusysis
- Ž. Z.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas
kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 2 d. 3 p. numatyto nusikaltimo padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2022-11-25 apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (nustatytas 3,52 prom. girtumas), ranka sudavė savo šeimos nariui – sugyventinei Ž. Z. ne mažiau du smūgius į nugarą bei galvą, nuo suduotų smūgių nukentėjusiajai atsitrenkus į spintą ir nugriuvus, atsikėlusiai dešiniu kumščiu sudavė vieną kartą į nosį, padarydamas nukentėjusiajai nosies kaulų lūžį.
Tokiais veiksmais E. U. įvykdė BK 138 str. 2 d. 3 p. numatytą nusikaltimą.
Kaltinamasis E. U. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino, tačiau tvirtino, kad tikslių įvykio aplinkybių nepamena. Tiki Ž. Z., todėl galimai smurtavo jos atžvilgiu. Pamena tik tai, kad būdamas už durų pats iškvietė policiją, nes norėjo eiti miegoti, o jam durų niekas neatidarė. Pažymėjo, kad tą dieną kai įvyko konfliktas namuose šventė Ž. Z. gimtadienį, vieni draugai ateidavo, kiti išeidavo. Pats jis gimtadieniu metu padaugino alkoholio. Paskutinė namo neišėjusi buvo nukentėjusiosios draugė, ar tai pažįstama, tiksliai nepamena. Tik atvykus policijai jis pateko į butą, tada ir sužinojo, kad buvo kilęs konfliktas ir jis mušė sugyventinę. Dėl sumušimo labiau skundėsi ne Ž. Z., o jos draugė. Manė, kad į policiją jį išsivežė ne dėl konflikto, o dėl to, kad girtas. Kad sulaužė sugyventinei nosį sužinojo tik ryte, kai prasiblaivė. Numano, jog prieš sugyventinę būtent jis galėjo pakelti ranką, nes bute be jo ir nukentėjusiosios buvo tik dar minėta pažįstama, kuriai yra apie 70 metų. Pripažįsta, kad tokius veiksmus įtakojo alkoholis, pats nelinkęs smurtauti, nors ankščiau būta konfliktų. Savo elgesį vertina kritiškai, dabar alkoholio nevartoja. Po įvykio kalbėjęs su nukentėjusiąja, ji jam viską papasakojo, kas buvo. Pats Ž. Z. atsiprašė, ši jam atleido. Iki konflikto kartu gyveno su nukentėjusiąja apie 6 metus, vedė bendrą ūkį. Dėl viso įvykio nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
E. U. kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat pačios veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:
Nukentėjusios Ž. Z. teismo posėdžio metu teikti parodymai, kad nagrinėjamu atveju namuose šventė savo gimtadienį, atvažiavo jos mama ir sūnus su savo žmona, buvusi kaimynė A. K.. Mama ir sūnus su žmona išvažiavo gal po 20 val., o A. K. pasiliko. E. jau buvo gerai išgėręs, turbūt padaugino, todėl jo paprašė eiti miegoti. Jis nuėjo miegoti. Apie 21 val. A. jau ruošėsi išeiti, tačiau užėjo pažiūrėti į kambarį, kokią puokštę padovanojo sūnus. Tuo metu E. U. kažkas nutiko, šis šoko iš lovos link jos, pastūmė ir vieną kartą trenkė kumščiu tiesiai į nosį, nuo to ji atsigulė prie spintos durų. Tada A. atidarė buto duris, per jas išstūmė E. U. ir duris užrakino. E. U. beldėsi į duris norėjo patekti į vidų. Atvykus policijos pareigūnams kaltinamasis apsiramino, o policininkai pasakė, kad reikia kviesti greitąją pagalbą, nes jos (nukentėjusiosios) nosis kreiva. Ji buvo nuvežta į ligoninę, kur apžiūrėta ir paleista namo. Nepamena, kad konflikto metu E. U. būtų trenkęs jai į nugarą, ant nugaros mėlynės nebuvo, jos neskaudėjo. Taip pat pažymėjo, kad apklausta ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes, todėl ikiteisminio tyrimo metu teiktus parodymus patvirtina. Pati kaltinamajam atleido, šis pasikeitė – dabar nevartoja alkoholio, nors buvo mėgėjas išgerti.
Liudytojos A. K. teismo posėdžio metu teikti parodymai, kad nagrinėjamu atveju konfliktas kilo Ž. Z. gimtadienio dieną. Ji nutarus eiti namo, svečiai buvo jau išsiskirstę. Tada Ž. Z. jos paprašė užeiti į kambarį pažiūrėti, kiek rožių padovanojo sūnus. Tuo metu pašoko E. iš miego, jis buvo tikrai neadekvatus, nes atsikėlęs iš lovos trenkė Ž. kumščiu į veido šoną, ši suklupo prie veidrodžio. Klausė E., kas jam atsitiko, o Ž. pasakė, kad eina namo ir tegul jie tarpusavyje sprendžia savo klausimus. Nuėjus į koridorių apsiauti batus, Ž. atėjo kartu su ja. Tuomet E. trenkė Ž. kumščiu į priekinę veido dalį, ji suklupo prie batų dėžės. Tada ji (liudytoja) išstūmė pro buto duris E. ir duris užrakino, su Ž. nutarė jo į namus neįleisti. Po kiek laiko atvažiavo policija, kurią pats sau išsikvietė E. dėl to, kad neįleidžiamas į namus. Kai policija pamatė Ž. veidą, iškvietė greitąją pagalbą. Taip pat patikrino E. girtumą. Matė ant Ž. sužalojimus, nosis buvo ištinus, jai skaudėjo galvą. Tvirtina nemačiusi, kad E. Ž. būtų sudavęs daugiau smūgių į kitas kūno vietas. Ž. nesakiusi, kad jai skauda nugarą.
2022-11-26 ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamojo E. U. parodymai, kad kaltu prisipažįsta visiškai, jam įtarimo esmė ir turinys suprantami. Gyvena su savo sugyventine Ž. Z. ir veda bendrą ūkį apie 5–6 metus. Su Ž. sutaria gerai, labai ją myli. Anksčiau yra buvę konfliktų, prieš ją buvo smurtavęs, tačiau susitaikė, ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas susitaikius. Nuo to laiko, tarp kyla tik nedažni žodiniai konfliktai. Alkoholį abu su Ž. vartoja retai, išgeria tik per šventes. 2022-11-25 namuose, šventė Ž. gimtadienį. Visą dieną lankėsi daugybė svečių, su visais jais prisėsdavo išgerti alkoholio. Per visą dieną išgėrė galimai apie butelį degtinės. Vakaro metu jautėsi stipriai apgirtęs, todėl vakare vykusių įvykių jau nepamena. Neprisimena, kad vakaro metu tarp jo ir sugyventinės vyktų kažkokie konfliktai. Taip pat nepamena, kad būtų konfliktavęs su kitais asmenimis, svečiais. Neprisimena, kad vakaro metu būtų kažkaip smurtavęs prieš sugyventinę. Dėl kokių veiksmų įtariamas, sužinojo tik dabar, įtarimo pareiškimo metu. Neprisimena, kad būtų sudavęs ne mažiau kaip du smūgius Ž. į galvą ar nugarą, nepamena, kad būtų ją stūmęs rankomis ar sudavęs kumščiu į nosį. Neatmeta galimybės, kad būdamas girtas, galėjo šiuos veiksmus atlikti. Jeigu būdamas girtas, sudavė Ž. ir padarė kitus įtarime nurodytus veiksmus, labai dėl savo elgesio gailisi. Ž. nenorėjo pakenkti, sukelti skausmo ar ją sužaloti, labai ją myli. Jeigu sudavė Ž., taip padarė būdamas "nesąmoningas", veikiamas alkoholio. Esant galimybei, norėtų Ž. atsiprašyti, atlyginti jai padarytą žalą ir su ja susitaikyti. Pamena, kad kažkuriuo vakaro metu, buvo daugiabučio koridoriuje, už durų. Galimai iš namų buvo išvijusi Ž. ir užsirakinusi duris. Pamena, kaip stovėdamas laiptinėje, krumpliais daužė buto duris, prašydamas, kad ji įleistų. Dėl šių smūgių kumščiais į duris, ant abiejų rankų krumplių yra nubrozdinimai. Kiek pamena, net paskambino 112 ir pranešė, kad neįleidžia (b. l. 91).
2023-01-18 ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausto įtariamojo E. U., kuriais jis kaltę pripažino visiškai ir papildomai parodė, kad :tvirtina ankstesnius parodymus ir, kadangi buvo neblaivus įvykio metu, įvykio aplinkybių smulkiai nepamena, tačiau savo kaltę pripažįsta, tikrai galėjo būti taip, kaip pasakoja jo sugyventinė Ž. Z.. Dėl įvykio labai gailisi. Pažada artimiausiu metu atlyginti padarytą materialinę žalą (b. l. 107).
2022-11-26 ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios Ž. Z. parodymai, kad 2022-11-25 buvo jos gimtadienis, šventė namuose. Į svečius atėjo giminaičiai ir draugai, tarp jų buvo ir sugyventinis E. U.. Apie 18.30 val. susirinko visi paminėti gimtadienį, virtuvėje vis sėdėjo bendravo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 21 val. visi svečiai pradėjo skirstytis. Liko tik draugė A., o sugyventinis jau buvo nuėjęs miegoti į kambarį. Apie 21.30 val. su A. nuėjo iš virtuvės į kambarį, kad parodyti kokią gražią puokštę padovanojo sūnus gimtadienio progą, berodant gėlių puokštę E. pašoko iš lovos ir su ranka, sudavė kelis smūgius į nugarą ir galvą, kiek smūgių sudavė neprisimena, tačiau ne mažiau du. Kai jis mušė sakė, kad užmuš, ji po smūgių atsitrenkė į varstomą trijų durų spintą su veidrodžiais, po ko nukrito ant grindų. Atsikėlusi nuėjo į koridorių, kur jis pasivijo ir su dešinu kumščiu trenkė į nosį vieną kartą. Visą įvykį matė mano draugė A.. Duris po to iškarto A. užrakino. E. liko laiptinėje, ne už ilgo atvyko policija, ją iškvietė pats E., nes ji neįsileido į butą. Nuo suduotų smūgių patyrė fizinį skausmą. E. grasinimai užmušti nėra realūs, jis jau ne pirmą kartą taip sako, jau buvo kviesta prieš tai policija dėl fizinio smurto, kurį naudojo prieš ją E., tačiau jam atleido ir jie susitaikė. Prašo skirti jam kardomąją priemonę gyventi skyrium ir nesiartinti prie jos, nes šį kartą jis sulaužė nosį, jau daugiau nekentės, nebenoriu būti mušama, daugiau neatleis (b. l. 21–22).
2022-12-03 ikiteisminio tyrimo metu apklaustos papildomai nukentėjusiosios Ž. Z. parodymai, kad apžiūrai pagal paskirtą užduotį, nuvykusi nebuvo, nes savo sugyventiniui E. U. jokių pretenzijų neturi ir įvykio metu neturėjo. Ji 2022-11-25 nekvietė policijos, policiją kvietė pats E., nes nesuprato kodėl jis atsidūrė laiptinėje. Dėl 2022-11-25 įvykio E. U. jokių pretenzijų neturi, E. atsiprašė, norėtų (ji), kad šis ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas (b. l. 30).
2022-11-26 ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos A. K. paroymai, kad 2022-11-25 18.30 val. atvyko pas Ž. Z., (duomenys neskelbtini), buvo jos gimtadienyje, norėjo pasveikinti. Tuo metu buvo bute Ž. ir E. tėvai, E. U., visi šventė gimtadienį ir buvo vartojamas alkoholis. Apie 21 val. dauguma jau išvažiavo ir liko bute tik Ž., ji ir E.. E. netikėtai pavartojęs daug alkoholinių gėrimų nukrito virtuvėje po stalu ir po kurio laiko atsikėlęs nuėjo miegoti į svetainėje esančią lovą. Ji Ž. pasakė, kad E. miega ir ji eis namo. Prieš tai Ž. norėjo parodyti savo sūnaus padovanotas rožes. Kol ji rodė gėles kambaryje, apie 21.40 val. E. staigiai pašoko iš lovos ir pribėgęs prie Ž. sudavė jai ranka į šoną, tiksliai kur nespėjau pamatyti. Ž. nuo smūgio atsitrenkė į spintos veidrodį ir suklupo. Jai nuo smūgio net nukrito akiniai nuo akių ant grindų. Ž. iš karto atsistojusi ėjo vonios kambarį. E. tuo metu pasigavo Žaną koridoriuje ir dešiniu kumščiu sudavė Ž. tiesiai į nosį. Ž. pilnai suklupo šalia tualeto durų, kadangi šalia stovėjo pamatė, kad E. atsisuko į ją ir pagalvojo, jai bandys suduoti, todėl jį pastūmė dešiniu pečiu link išėjimo durų ir šonu išstūmusi jį į laiptinę, iš karto uždarė ir užrakino duris. Jis stipriai beldėsi, daužė duris ir šaukė. Kiek suprato jis pats iškvietė policiją, kadangi jo neįleido. Ji pati nenukentėjo. Kartu su Ž. nuvyko į ligoninę, kur jai, buvo diagnozuotas nosies lūžis (b. l. 67–68).
2022-11-25 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje, kuriame fiksuota, kad atvykus į įvykio vietą Ž. Z. paaiškino, jog švenčiant gimtadienį jos namuose, (duomenys neskelbtini), E. U. pastumė ją į veidrodinę spintą, dėl ko ji galva trenkėsi į veidrodį ir pajuto fizinį skausmą. Po to E. U., būnant koridoriuje, smogė jai kumščiu į nosį, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Prėjusi prie veidrodžio pamatė, kad nosis galimai lūžusi. Įvykį matė A. K. (b. l. 15).
2022-12-19 apžiūros protokolas, kuriame fiksuota Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto išvada, teikta apžiūrėjus nukentėjusiosios Ž. Z. medicinos dokumentus: Ž. Z. nustatytas nosies kaulų lūžis; sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2022-11-25, ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 46–47).
Matavimo alkotesteriu ARJK0152 duomenys, patvirtinantys, kad E. U. 2022-11-25 22.46 val. buvo nustatytas 3,52 proc. neblaivumas (b. l. 111).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir vertinimo motyvai bei išvados
BK 138 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį baudžiamas laisvės atėmimu iki 5 metų.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo E. U. kaltė, įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą, visiškai įrodyta.
Byloje esantys įrodymai – nukentėjusiosios Ž. Z. ir liudytojos A. K. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai; 2022-11-25 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje; 2022-12-19 apžiūros protokolas; matavimo alkotesteriu ARJK0152 duomenys – patvirtina, kad E. U. 2022-11-25 apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė Ž. Z. ne mažiau dviejų smūgių į galvą ir nugarą, taip pat kumščiu sudavė vieną kartą į nosį, padarydamas nukentėjusiajai nosies kaulų lūžį. O ir teismo posėdžio metu kaltinamasis E. U. nors, kaip pats nurodė, dėl girtumo ir neprisiminė visų konflikto aplinkybių, savo kaltės neneigė, pripažino, jog nagrinėjamu atveju galėjo smurtauti prieš nukentėjusiąją. Pažymėtina, kad nekentėjusiosios Ž. Z. ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu parodymai kiek skiriasi – ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji tvirtino, kad E. U. jai sudavė 3 smūgius – 2 į veidą ir vieną į nugarą. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis smurtaudamas sudavė vieną smūgį – kumščiu į nosį. Taip pat patvirtino, kad apklausta ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes atsiminė geriau, tvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Taigi, nukentėjusiosios, taip pat ir liudytojos A. K. teismo posėdžio metu duotų parodymų neatitikimas ikiteisminio tyrimo metu teiktiems parodymams gali būti paaiškinamas laiko faktoriumi. Be to, dėl esminės smurtinės aplinkybės – E. U. smūgio kumščiu sudavimo nukentėjusiajai į nosį, lėmusios nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo sunkumą bei pačios veikos kvalifikavimą, Ž. Z. ir A. K. parodymai yra neprieštaringi, nuoseklūs, papildantys vieni kitus, todėl laikytini patikimais ir objektyviais.
2022-12-19 apžiūros protokole pateikta teismo medicinos eksperto išvada patvirtina, kad Ž. Z. nustatytas nosies kaulų lūžis galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2022-11-25, ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis E. U. ir nukentėjusioji Ž. Z. iki nusikalstamos veikos įvykdymo jau ilgą laiką, apie 6 metus gyvena kartu, vedė bendrą ūkį, todėl laikyti šeimos nariais (BK 248 str. 2 d.).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. U. veikoje yra visi BK 138 str. 2 d. 3 p. numatyto nusikaltimo požymiai, todėl jis baustinas už minėto straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.
Skirdamas kaltinamajam E. U. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (įvykdytas apysunkis, tyčinis, smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį – sugyventinę), padarymo aplinkybes (veika padaryta spontaniškai, neplanuotai).
E. U. prisipažino padaręs nusikalstamas veiką, gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų ir ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Be to, kaltinamasis atlygino nusikaltimu padarytą žalą, t. y. Vilniaus teritorinei ligonių kasai nukentėjusiosios gydymosi išlaidas. Ši aplinkybė taipogi pripažinta atsakomybę lengvinančia (BK 59 str. 1 d. 3 p.).
E. U. nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaip pats patvirtino teismo posėdžio metu, dėl girtumo ne visas savo smurtinio elgesio aplinkybes pamena. Taigi, kaltinamojo girtumas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį: jo atžvilgiu buvo pradėti ir vykdomi 2 ikiteisminiai tyrimai, kurie nutraukti BK 38 str. pagrindu, t. y. susitaikius su nukentėjusiaisiais; per pastaruosius 3 metu baustas administracine tvarka, taip pat ir už nusižengimo padarymą esant neblaiviame stovyje; registruotas Užimtumo tarnyboje.
Vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis ir įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant E. U. BK 138 str. 2 d. 3 p. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio trukmė yra mažesnė už vidutinę, t. y. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą.
Nors kaltinamasis E. U. savo kaltę dėl įvykdytos nusikalstamos veikos iš esmės pripažino, dalinis įrodymų tyrimas (nukentėjusiosios Ž. Z. ir liudytojos A. K. apklausos) buvo vykdomas siekiant pašalinti visas abejones dėl E. U. įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybių. Todėl laikytina, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 1 metų laisvės atėmimo. Toks analogiškos aptartai faktinės bei teisinės situacijos vertinimas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, kai kaltinamajam iš esmės pripažįstant savo kaltę dalinis įrodymų tyrimas atliekamas siekiant tikslinti pačios veikos įvykdymo aplinkybes, pateikiamas ir teisminėje praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-113-574/2023).
Dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo
BK 75 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Minėto straipsnio 4 d. nurodo, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 d. gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kita vertus, teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar kaltinamasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius, ar konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, ar pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 str. 2 d. įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014 ir kt.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. U. nors ir nėra teistas, anksčiau jo atžvilgiu buvo pradėti ir vykdomi ikiteisminiai tyrimai, kurie buvo nutraukti vadovaujantis BK 38 str. nuostatomis; baustas administracine tvarka. Taigi, kaltinamasis baudžiamųjų teisės aktų nustatytus reikalavimus pažeidžia ne pirmą kartą. Kita vertus, E. U. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltės nevengė, nors ir neprisiminė visų veikos aplinkybių, pripažino, kad smurtinius veiksmus galėjo atlikti būtent jis, pati veika įvykdyta spontaniškai, neplanuotai. E. U. su nukentėjusiąja susitaikė, ši jam atleido ir jie toliau kartu gyvena. Kaltinamasis savo veiksmus vertino išskirtinai kritiškai, padarytą turtinę žalą atlygino.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas vis tik turi pagrindo manyti, kad E. U. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant jos vykdymą 1 metams. Tokią išvadą sustiprina ir tai, kad E. U. suvokia savo neteisėto elgesio priežastis, tvirtino daugiau taip niekada nepasielgsiąs, kaip nurodė nukentėjusioji, pasikeitė ir alkoholio nevartoja. Teismo vertinimu, E. U. kriminalinio elgesio nuostatas nėra tiek susiformavę, kad jų negalima būtu pakeisti neatidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Be to, atidėdamas bausmės vykdymą teismas skiria baudžiamojo poveikio priemones, kurios susiję su nuteistajam taikomais įpareigojimais ar/ir draudimais ir kuriais siekiama paveikti asmenį. Todėl, atsižvelgus į E. U. charakterizuojančias bei pačios nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes, atidedant jam paskirtos bausmės vykdymą skirtini BK 75 str. 5 d. 7 ir 10 p. numatyti įpareigojimas ir draudimas – neišeiti iš namų nuo 23.30 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi arba vykimu į gydymo įstaigas; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Įvertinus nustatytą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismo vertinimu, būtent paskirti įpareigojimas ir draudimas geriausiai derasi su BK 41 str. 2 d. 1 p. įtvirtintu bausmės tikslu – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo.
Atsižvelgus į E. U. padaryto nusikaltimo pobūdį, taip pat su jam paskirta laisvės apribojimo bausme susijusį draudimą, teismas sprendžia, kad skirti intensyvios priežiūros nėra pagrindo.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 75 str. 5 d., be kita ko, nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 d., teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.
E. U. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, įvykdyta prieš savo šeimos narį. Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 72² str. numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 4 mėnesius dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
E. U. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022-11-25 22.50 val. iki 2022-11-26 1.07 val. (1 para). Todėl realiu bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 str. 1–2 d. nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaitytinas jo sulaikyme išbūtas laikas, 1 sulaikymo parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.
E. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti nekentėjusiosios gydymo išlaidas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. U. atlygino nukentėjusios gydymo išlaidas, Vilniaus teritorinė ligonių kasa ieškinio atsisakė, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 strt.).
Kompaktiniai diskai (2 vnt), prisegti prie galinio bylos viršelio, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 107 str., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304–307 str., teismas
nusprendžia:
E. U. (E. U.), a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu įvykdžius Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str. E. U. (E. U.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 1 metų laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d., 5 d. 7 ir 10 p., E. U. (E. U.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant įpareigojimą ir draudimą:
1) neišeiti iš namų nuo 23.30 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi arba vykimu į gydymo įstaigas;
2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Paskirti E. U. (E. U.) Baudžiamojo kodekso 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį 4 mėnesius dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos
Realiu bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Baudžiamojo 66 str. 1–2 d., į E. U. (E. U.) paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022-11-25 22.50 val. iki 2022-11-26 1.07 val. (1 para), 1 sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
E. U. (E. U.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nutraukti procesą dėl Vilniaus teritorinė ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio.
Kompaktinius diskus (2 vnt), prisegtus prie galinio bylos viršelio, palikti saugoti byloje.
1) jeigu ji per 1 metus jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2) jeigu per 1 metus jis padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
3) jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo sąlygų vykdymą kontroliuoja nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje), į kurią jis turi atvykti per 3 darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba šaukimo gavimo dienos (Probacijos įst. 14 str. 1 p.).
4) vengiant įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 str. nustatytos nusikalstamos veikos padarymą.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.