Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas

kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 2 d. 3 p. numatyto nusikaltimo padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022-11-25 apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (nustatytas 3,52 prom. girtumas), ranka sudavė savo šeimos nariui – sugyventinei Ž. Z. ne mažiau du smūgius į nugarą bei galvą, nuo suduotų smūgių nukentėjusiajai atsitrenkus į spintą ir nugriuvus, atsikėlusiai dešiniu kumščiu sudavė vieną kartą į nosį, padarydamas nukentėjusiajai nosies kaulų lūžį.

Tokiais veiksmais E. U. įvykdė BK 138 str. 2 d. 3 p. numatytą nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

2022-11-25 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje, kuriame fiksuota, kad atvykus į įvykio vietą Ž. Z. paaiškino, jog švenčiant gimtadienį jos namuose, (duomenys neskelbtini), E. U. pastumė ją į veidrodinę spintą, dėl ko ji galva trenkėsi į veidrodį ir pajuto fizinį skausmą. Po to E. U., būnant koridoriuje, smogė jai kumščiu į nosį, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Prėjusi prie veidrodžio pamatė, kad nosis galimai lūžusi. Įvykį matė A. K. (b. l. 15).

2022-12-19 apžiūros protokolas, kuriame fiksuota Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto išvada, teikta apžiūrėjus nukentėjusiosios Ž. Z. medicinos dokumentus: Ž. Z. nustatytas nosies kaulų lūžis; sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2022-11-25, ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 46–47).

Matavimo alkotesteriu ARJK0152 duomenys, patvirtinantys, kad E. U. 2022-11-25 22.46 val. buvo nustatytas 3,52 proc. neblaivumas (b. l. 111).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir vertinimo motyvai bei išvados

BK 138 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį baudžiamas laisvės atėmimu iki 5 metų.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo E. U. kaltė, įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą, visiškai įrodyta.

Byloje esantys įrodymai – nukentėjusiosios Ž. Z. ir liudytojos A. K. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai; 2022-11-25 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje; 2022-12-19 apžiūros protokolas; matavimo alkotesteriu ARJK0152 duomenys – patvirtina, kad E. U. 2022-11-25 apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė Ž. Z. ne mažiau dviejų smūgių į galvą ir nugarą, taip pat kumščiu sudavė vieną kartą į nosį, padarydamas nukentėjusiajai nosies kaulų lūžį. O ir teismo posėdžio metu kaltinamasis E. U. nors, kaip pats nurodė, dėl girtumo ir neprisiminė visų konflikto aplinkybių, savo kaltės neneigė, pripažino, jog nagrinėjamu atveju galėjo smurtauti prieš nukentėjusiąją. Pažymėtina, kad nekentėjusiosios Ž. Z. ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu parodymai kiek skiriasi – ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji tvirtino, kad E. U. jai sudavė 3 smūgius – 2 į veidą ir vieną į nugarą. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis smurtaudamas sudavė vieną smūgį – kumščiu į nosį. Taip pat patvirtino, kad apklausta ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes atsiminė geriau, tvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Taigi, nukentėjusiosios, taip pat ir liudytojos A. K. teismo posėdžio metu duotų parodymų neatitikimas ikiteisminio tyrimo metu teiktiems parodymams gali būti paaiškinamas laiko faktoriumi. Be to, dėl esminės smurtinės aplinkybės – E. U. smūgio kumščiu sudavimo nukentėjusiajai į nosį, lėmusios nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo sunkumą bei pačios veikos kvalifikavimą, Ž. Z. ir A. K. parodymai yra neprieštaringi, nuoseklūs, papildantys vieni kitus, todėl laikytini patikimais ir objektyviais.

2022-12-19 apžiūros protokole pateikta teismo medicinos eksperto išvada patvirtina, kad Ž. Z. nustatytas nosies kaulų lūžis galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2022-11-25, ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis E. U. ir nukentėjusioji Ž. Z. iki nusikalstamos veikos įvykdymo jau ilgą laiką, apie 6 metus gyvena kartu, vedė bendrą ūkį, todėl laikyti šeimos nariais (BK 248 str. 2 d.).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. U. veikoje yra visi BK 138 str. 2 d. 3 p. numatyto nusikaltimo požymiai, todėl jis baustinas už minėto straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.

Skirdamas kaltinamajam E. U. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (įvykdytas apysunkis, tyčinis, smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį – sugyventinę), padarymo aplinkybes (veika padaryta spontaniškai, neplanuotai).

E. U. prisipažino padaręs nusikalstamas veiką, gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų ir ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Be to, kaltinamasis atlygino nusikaltimu padarytą žalą, t. y. Vilniaus teritorinei ligonių kasai nukentėjusiosios gydymosi išlaidas. Ši aplinkybė taipogi pripažinta atsakomybę lengvinančia (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

E. U. nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaip pats patvirtino teismo posėdžio metu, dėl girtumo ne visas savo smurtinio elgesio aplinkybes pamena. Taigi, kaltinamojo girtumas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį: jo atžvilgiu buvo pradėti ir vykdomi 2 ikiteisminiai tyrimai, kurie nutraukti BK 38 str. pagrindu, t. y. susitaikius su nukentėjusiaisiais; per pastaruosius 3 metu baustas administracine tvarka, taip pat ir už nusižengimo padarymą esant neblaiviame stovyje; registruotas Užimtumo tarnyboje.

Vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis ir įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant E. U. BK 138 str. 2 d. 3 p. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio trukmė yra mažesnė už vidutinę, t. y. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą.

Nors kaltinamasis E. U. savo kaltę dėl įvykdytos nusikalstamos veikos iš esmės pripažino, dalinis įrodymų tyrimas (nukentėjusiosios Ž. Z. ir liudytojos A. K. apklausos) buvo vykdomas siekiant pašalinti visas abejones dėl E. U. įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybių. Todėl laikytina, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 1 metų laisvės atėmimo. Toks analogiškos aptartai faktinės bei teisinės situacijos vertinimas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, kai kaltinamajam iš esmės pripažįstant savo kaltę dalinis įrodymų tyrimas atliekamas siekiant tikslinti pačios veikos įvykdymo aplinkybes, pateikiamas ir teisminėje praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-113-574/2023).

Dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Minėto straipsnio 4 d. nurodo, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 d. gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kita vertus, teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar kaltinamasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius, ar konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, ar pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 str. 2 d. įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014 ir kt.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. U. nors ir nėra teistas, anksčiau jo atžvilgiu buvo pradėti ir vykdomi ikiteisminiai tyrimai, kurie buvo nutraukti vadovaujantis BK 38 str. nuostatomis; baustas administracine tvarka. Taigi, kaltinamasis baudžiamųjų teisės aktų nustatytus reikalavimus pažeidžia ne pirmą kartą. Kita vertus, E. U. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltės nevengė, nors ir neprisiminė visų veikos aplinkybių, pripažino, kad smurtinius veiksmus galėjo atlikti būtent jis, pati veika įvykdyta spontaniškai, neplanuotai. E. U. su nukentėjusiąja susitaikė, ši jam atleido ir jie toliau kartu gyvena. Kaltinamasis savo veiksmus vertino išskirtinai kritiškai, padarytą turtinę žalą atlygino.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas vis tik turi pagrindo manyti, kad E. U. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant jos vykdymą 1 metams. Tokią išvadą sustiprina ir tai, kad E. U. suvokia savo neteisėto elgesio priežastis, tvirtino daugiau taip niekada nepasielgsiąs, kaip nurodė nukentėjusioji, pasikeitė ir alkoholio nevartoja. Teismo vertinimu, E. U. kriminalinio elgesio nuostatas nėra tiek susiformavę, kad jų negalima būtu pakeisti neatidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Be to, atidėdamas bausmės vykdymą teismas skiria baudžiamojo poveikio priemones, kurios susiję su nuteistajam taikomais įpareigojimais ar/ir draudimais ir kuriais siekiama paveikti asmenį. Todėl, atsižvelgus į E. U. charakterizuojančias bei pačios nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes, atidedant jam paskirtos bausmės vykdymą skirtini BK 75 str. 5 d. 7 ir 10 p. numatyti įpareigojimas ir draudimas – neišeiti iš namų nuo 23.30 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi arba vykimu į gydymo įstaigas; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Įvertinus nustatytą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismo vertinimu, būtent paskirti įpareigojimas ir draudimas geriausiai derasi su BK 41 str. 2 d. 1 p. įtvirtintu bausmės tikslu – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo.

Atsižvelgus į E. U. padaryto nusikaltimo pobūdį, taip pat su jam paskirta laisvės apribojimo bausme susijusį draudimą, teismas sprendžia, kad skirti intensyvios priežiūros nėra pagrindo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 75 str. 5 d., be kita ko, nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 d., teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

E. U. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, įvykdyta prieš savo šeimos narį. Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 72² str. numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 4 mėnesius dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

E. U. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022-11-25 22.50 val. iki 2022-11-26 1.07 val. (1 para). Todėl realiu bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 str. 1–2 d. nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaitytinas jo sulaikyme išbūtas laikas, 1 sulaikymo parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.

E. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti nekentėjusiosios gydymo išlaidas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. U. atlygino nukentėjusios gydymo išlaidas, Vilniaus teritorinė ligonių kasa ieškinio atsisakė, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 strt.).

Kompaktiniai diskai (2 vnt), prisegti prie galinio bylos viršelio, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 107 str., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

E. U. (E. U.), a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu įvykdžius Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str. E. U. (E. U.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 1 metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d., 5 d. 7 ir 10 p., E. U. (E. U.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant įpareigojimą ir draudimą:

1) neišeiti iš namų nuo 23.30 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi arba vykimu į gydymo įstaigas;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Paskirti E. U. (E. U.) Baudžiamojo kodekso 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį 4 mėnesius dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Realiu bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Baudžiamojo 66 str. 1–2 d., į E. U. (E. U.) paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022-11-25 22.50 val. iki 2022-11-26 1.07 val. (1 para), 1 sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

E. U. (E. U.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nutraukti procesą dėl Vilniaus teritorinė ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio.

Kompaktinius diskus (2 vnt), prisegtus prie galinio bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

1) jeigu ji per 1 metus jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jeigu per 1 metus jis padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3) jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo sąlygų vykdymą kontroliuoja nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje), į kurią jis turi atvykti per 3 darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba šaukimo gavimo dienos (Probacijos įst. 14 str. 1 p.).

4) vengiant įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 str. nustatytos nusikalstamos veikos padarymą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.