Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Šeduvos r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, niekur nedirbantis, pagal teismo sprendimą slaugantis neįgalią mamą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šeduvoje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2016-11-18, apie 14.35 val., prie automobilių turgaus Taikos pr. 135, Kaune, esančioje aikštelėje Nr. 13, pribėgo prie nukentėjusio S. J., kuris pastatė techninės pagalbos automobilį MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į jį pakrovė automobilį ir likus pritvirtinti apsauginiu diržu, pradėjo plūsti nukentėjusį necenzūriniais žodžiais, nes jo manymu nukentėjęs stovi ne vietoje, reikalavo skubiai patraukti automobilį, nes jis trukdo įvažiuoti jo mašinai, atsinešė metalinį strypą, kuriuo sudavė nukentėjusiam per nugarą, o bandant suduoti antrą kartą, nukentėjęs sugriebė už strypo ir jį atėmė. Nukentėjusiam traukiant strypą iš kaltinamojo rankų, E. S. užgavo nukentėjusiam smakrą, įspyrė į kairę bei dešinę kojas, dėl to nukentėjęs patyrė fizinį skausmą.

Kaltinamasis išteisintinas neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio1dalyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303straipsnio 5dalies 2 punktas).

Kaltinamasis E. S. kaltu neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus.

Nukentėjęs S. J. parodė, kad kaltinamojo asmeniškai nepažinojo. 2016-11-18 atvairavo automobilį, jam reikėjo nevažiuojantį autobusą nuvežti į autoservisą. Atvažiavęs su techninės pagalbos automobiliu „Mersedes Benz“ į automobilių turgų, sustojo prie aikštelės Nr. 13 ir vykdė pakrovimo darbus. Belikus užsegti vieną diržą, atbėgo kaltinamasis ir pardėjo jį plūsti visokiais žodžiais, reikalaudamas greičiau patraukti mašiną. Atsakė, kad po 3-5 minučių pasitrauks. Tuo viskas ir baigėsi. Po kurio laiko pajuto smūgį į nugarą, atsisukęs pamatė, kad kaltinamasis stovi su metaliniu strypu ir ruošiasi suduoti dar kartą, tada jis tą strypą atėmė. Beatimant, kaltinamasis pradėjo spardytis ir apdaužė nukentėjusį. Jis pirmas kreipėsi į policiją. Atvažiavo pareigūnai, jis parašė pareiškimą. Pareigūnai matė jį iš karto po įvykio, matė, kad bėgo kraujas iš barzdos. Kadangi mėlynių nebuvo, buvo tik paraudimai, į medikus nesikreipė. Iš pradžių buvo apklausiamas pas tyrėją, o po to kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka. Po įvykio telefonu užfiksavo sužalojimus. Prašo priteisti iš kaltinamojo žalą už suplėšytą striukę, bliuzoną, sugadintą laikrodį, kuris nukrito nuo rankos ir iki dabar neveikia. Prašo priteisti iš kaltinamojo 1000 eurų neturtinės žalos, kadangi buvo sužalotas, naudojo vaistus, atsirado baimės jausmas, kai nepagrįstai buvo užpultas.

Liudytoja A. G. parodė, kad kai gaunamas pareiškimas, tada asmuo pakviečiamas į policijos įstaigą. Nukentėjęs atvyksta vienas ar su advokatu, apklausa vyksta kabinete. Apklausa pradedama nuo teiginių, išdėstytų pareiškime, patikrinimo. Nukentėjęs S. J. atvyko vienas. Į policijos įstaigą jis atsivežė strypą ir sakė, kad E. S. jam sudavė su strypu vieną kartą. Pareiškimą iš nukentėjusio priėmė pareigūnai, nežino kodėl jie neišdavė nukentėjusiam siuntimo ekspertizei atlikti, vadinasi nematė reikalo. Nukentėjęs kalbėjo, kad nuo suduotų smūgių jam skaudėjo, kalbėjo apie suplėšytus rūbus. Nukentėjusio veidas nebuvo sužalotas, kūno ji neapžiūrėjo, nei kojos, nei nugaros. Atsinešė metalinį strypą, armatūros gabalą 1m. ilgio, vidutinio sunkumo. Kaip teigė, tas strypas buvo naudojamas vartams fiksuoti, uždaryti. S. J. kalbėjo kad nuo smūgio atsisegė ir nukrito laikrodis, buvo sugadinti rūbai, sakė, kad striukė suplėšyta buvo, bet suplėšytos striukės nematė, aiškino, kad atvyko su kita striuke. Nukentėjęs teigė, kad jam buvo padaryti sužalojimai, nors liudytoja jokių sužalojimų nematė, pasiūlė jam kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Pati vyko į turgavietę, kur buvo įvykis. Apklausti žmonės, nenorėję nurodyti savo pavardžių E. S. vadina „psichu“ . Apie nukentėjusį taip pat nelabai gerai atsiliepia. Sužinojo tik tiek, kad jie tarpusavyje pažįstami ir juos sieja senos problemos ir interesai, konfliktinės situacijos. Jie yra susitikę versle ir verti vienas kito.

Liudytojas K. J. parodė, kad pažįsta nukentėjusį, jis yra jo kaimyno buvęs bendradarbis, abu buvę policijos darbuotojai. Kaltinamojo nepažįsta. Aplinkybių kaip buvo sužalotas nukentėjęs nematė. Jis dirba Pramonės prospekte esančioje parduotuvėje „Maxima“ ir vakare 18-19 val. sutiko nukentėjusį, jis šlubavo, buvo perbrėžtu veidu, veidas stipriai paraudęs, striukės petys suplėšytas, ant barzdos matėsi sukrešėjęs kraujas. Nustebęs paklausė kas atsitiko, nukentėjęs pasakė, kad mašinų turguje buvo incidentas. Papasakojo, kad buvo atvažiavęs su tralu pasiimti mašinos ir jį užpuolė, jam į nugarą sudavė montiruote ar geležie gabalu. Paskui dar kliuvo į veidą, dar rodos, įspyrė į koją, po to grūmėsi ir tą armatūros gabalą atėmė. Sakė, kad grumtynių metu buvo nutraukta laikrodžio apyrankė.

Ekspertas Gregoire Abi Chaker parodė, kad pagal pateiktas nuotraukas gali pasakyti , kad nuotraukoje matosi vyriškos lyties asmens kaklas, kairiame skruoste paraudimas kaklo priekyje paraudimas, kairėje pusėje paraudimas. Paraudimas gali atsirasti nuo bet ko – nuo kontakto su oda, spaudimo, kasimo, odos dirginimo, uždegimo. Negali pasakyti, kad šiuo atveju būtų sužalojimas, nemato ir nubrozdinimų braukiant vamzdžiu. Momentinė reakcija gali sukelti žmogui fizinį skausmą. Skausmas neobjektyvus nusiskundimas. Jo sukėlimas gali priklausyti nuo įvairių faktorių – nuo asmens būklės, vartoto skysčio at maisto. Ar skaudėjo, pasakyti negali. Nuotraukose mato kojos tik paraudimą, dešinėje kojoje vidinio paviršiaus apatinėje dalyje yra pakitimas panašus į kraujosruvą. Galėjo būti padaryta 18 dieną. Galėjo daiktas atsitrenkti judant ar kontaktuojant su kitu kūnu. Mechanizmo pasakyti negali. Ar toks sužalojimas galėjo būti įspiriant, pasakyti šiuo atveju negali.

Teisiamajame posėdyje žiūrint vaizdo medžiagą stebima, kad nukentėjęs filmuoja nubėgantį kaltinamąjį sakydamas rusų kalba šalia stovinčiam kazachui, kad būsi liudytoju, nes „jis ant manęs užšoko“, į tai užsienietis nieko neatsako, apie smūgių sudavimą kalbos nėra, vaizdo medžiagoje muštynių neužfiksuota.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Ši nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, pasireiškiantis poveikiu į žmogaus kūną, t. y. objektyviais veiksmais – mušimu ar kitokiu smurtavimu, kuomet sukeliamas žmogui fizinis skausmas, arba nežymiai jis sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Šia nusikalstama veika gali būti kėsinamasi į du objektus – kūno neliečiamumą ir sveikatą, sukeliant alternatyvius padarinius – fizinį skausmą, nežymų sužalojimą, trumpalaikį susargdinimą, todėl, norint asmenį apkaltinti padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, būtina nustatyti, kuriuos iš baudžiamajame įstatyme išvardytų alternatyvių padarinių kaltininkas sukėlė savo nusikalstamais veiksmais. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjęs buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, atlikęs įrodymų tyrimą bei ištyręs pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka prieiti prie neginčijamos išvados, jog E. S. padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Fizinio skausmo sukėlimas šiuo atveju yra būtina baudžiamosios atsakomybės sąlyga, kadangi neigiamai padariniai BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra nurodyti kaip būtinas šio nusikaltimo sudėties elementas. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Taigi, vertinant E. S. veiksmus, kaip nusikalstamus, būtina nustatyti, jog jo veiksmai buvo toks dirgiklis, kuris neišvengiamai sukėlė fizinį skausmą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pripažįstant asmenį kaltu, nepakanka tik formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas neabejotinai atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmą.

Pats kaltinamasis kaltės nepripažįsta, liudytojų, mačiusių tiesiogiai įvykį nėra, medicininių išvadų nepateikta. Kaltinimas paremtas vien nukentėjusio parodymais. Nukentėjusio pateiktos nuotraukos bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo, kad galimi sužalojimai padaryti būtent E. S. veiksmais.

Nustatyta, kad kaltinamasis nubaustas už šį konfliktą administracine tvarka pagal Administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį. Kauno apylinkės teismo 2017-03-28 nutartimi E. S. skundas buvo atmestas ir paliktas galioti Kauno apskrities VPK Dainavos policijos komisariato nutarimas.( b. l. 24-25). Kauno apygardos teismo 2017-05-31 nutartimi E. S. apeliacinis skundas atmestas.( b. l. 26-29). Savo skunduose E. S. buvo nurodęs, kad norėdamas įvažiuoti į aikštelę ir, įvažiavimui esant užblokuotam, paprašė S. J. atlaisvinti pravažiavimą, tačiau jis nereagavo iškeikė jį necenzūriniais žodžiais, pastūmė rankomis, sugriebė S. J. už drabužių ir atrėmė į automobilį, kad apsiramintų. Metalinį strypą buvo paėmęs į rankas, tačiau nei koja, nei strypu asmens nežalojo.

Liudytojos A. G. parodymais konstatuota, kad metalinis strypas, kuris naudojamas vartams fiksuoti, į policiją buvo atneštas tik kitą dieną. Toks pagrindinis įrodymas – metalinis strypas, kuriuo neva buvo suduotas smūgis, įvykio vietoje pareigūnų nebuvo paimtas, jį tik kitą dieną į policiją atnešė pats nukentėjęs.

Taip pat teismas pažymi, kad ir ekspertas teismo posėdžio metu nukentėjusiojo odos paraudimo ar nubrozdinimo negalėjo įvardinti kaip sužalojimo.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad apkaltinamasis nuosprendis, kokį šiuo atveju prašo priimti nukentėjęs, negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą, tarpusavyje atitinkančių ir papildančių vienas kitą įrodymų visumą, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados. In dubio pro reo (abejojant - švelnesnis) principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-110/2013, 2K–540/2013). Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat vadovaujantis aktualia teismų praktika, teismas laikosi nuomonės, jog bylą nagrinėjant teisme, nesurinka objektyvių ir neginčijamų duomenų, nenustatytas faktas, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiam, kad nukentėjęs būtų sužalotas, liudytojų, mačiusių įvykį, nėra, medicininių dokumentų nepateikta, vaizdo medžiagoje smūgių sudavimų neužfiksuota, pats kaltinamasis neigia sudavęs nukentėjusiam, apie tai, jog E. S. sukėlė fizinį skausmą S. J., nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, E. S. išteisintinas, nesurinkus įrodymų, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, turintis pareigą uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams ar keliama tokios žalos grėsmė, baudžiamajame įstatyme nusikalstamomis įvardija tik tas veikas, kurios iš tikrųjų yra pavojingos, jomis daroma didelė žala. BK 11 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, kad nusikalstama veika turi ne tik formaliai atitikti nusikalstamos veikos sudėtį, įtvirtintą baudžiamajame kodekse, bet ir būti pavojinga, vadinasi, baudžiamoji atsakomybė neturi būti taikoma vien formaliais pagrindais, dirbtinai kriminalizuojant smulkius buitinio, asmeninio ar auklėjamojo pobūdžio konfliktus ir nesprendžiant ar juose nėra kito, mažiau pavojingo, nusižengimo sudėties. Liudytoja policijos tyrėja A. G. patvirtino, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusio konfliktiniai santykiai yra susiklostę jau nuo senesnių laikų.

Nukentėjusio S. J. pareikštas 4520 eurų civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ir 60 eurų proceso išlaidų atlyginimui, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalimi, 304, 305, 308 straipsniais,

nusprendžia:

E. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Nukentėjusio S. J. 4520 eurų civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ir 60 eurų proceso išlaidų atlyginimui, atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.