Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. birželio 4 d. apie 11.20 val., (duomenys neskelbtini), R. M., vairuodamas transporto priemonę BMW 318, v. n. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir pravažiuodamas pro stovintį automobilį BMW 520, v. n. (duomenys neskelbtini), jį kliudė ir apgadino. Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Transporto priemonę vairavo neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šiais savo veiksmais R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 126; 222; 226 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. kaltę dėl eismo įvykio pilnai pripažino ir dėl jo labai gailisi, dėl pasišalinimo iš įvykio vietos kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2015 m. birželio 4 d. apie 12.00 val. vairavo tėvo V. M. automobilį BMW 318. Katu važiavo jo draugė K. V. ir draugas M. G.. Jis vežė draugę į namus (duomenys neskelbtini). Kieme ant įsukimo stovėjo kitas BMW automobilis, pro kurį buvo labai sunku pravažiuoti, todėl jis trumpam sustojo, pavažiavo atbuline eiga, pasitiesino ir tada pravažiavo pro minėtą automobilį. Jokio kliudymo nepajautė. Privažiavęs prie laiptinės, kurioje yra draugės butas, ją išleido. Nors ir buvo išlipęs iš automobilio, tačiau jo neapžiūrinėjo. Sekančią dieną apžiūrėjęs tėvo automobilį, pamatė, kad jis yra apgadintas, todėl suprato, kad veždamas draugę namo, galėjo kliudyti kitą automobilį. Tada pradėjo ieškoti nukentėjusio asmens, sužinojo kur gyvena jo mama ir nuvažiavęs bei neradęs jos namuose, už durų užkišo raštelį su atsiprašymu ir savo telefono numeriu, nes norėjo susitarti dėl žalos atlyginimo. Nukentėjusysis nenorėjo su juo kalbėtis ir tartis dėl žalos atlyginimo.

Liudytojas R. S. parodė, kad 2015 m. birželio 4d. atvežė mamai maisto. Netrukus į duris paskambino mamos kaimynas ir pasakė, kad ką tik apgadino R. S. automobilį. Išėjęs į lauką, pamatė, kad yra nubrauktas jo automobilio priekinis bamperis. Lauke sėdėjęs kaimynas sakė, kad vairuotojas, kliudęs R. S. automobilį, toliau pavažiavęs sustojo bei išlipęs apžiūrėjo savo automobilį, o po to sėdo į automobilį ir iš kiemo išvažiavo. Po kurio laiko į jo mamos buto duris buvo įkištas raštelis su kaltininko duomenimis, tačiau dėl žalos atlyginimo nesitarė, nes R. S. nepageidavo.

Liudytojas Z. V. parodė, kad 2015 m. birželio 4d. jis sėdėjo kieme ant suoliuko ir pamatė kai pravažiuojantis automobilis kliudė kitą stovintį automobilį. Kai užkliudė automobilį, automobilis trumpam stabtelėjo. Matė, kad vairuotojas pasižiūrėjo. Z. V. iš karto nuėjo pas kaimynę, kurios sūnaus automobilis buvo užkliudytas. Kai grįžo atgal į įvykio vietą, kaltininko automobilio nebebuvo.

Liudytoja K. V. parodė, kad įvykio dieną važiavo kartu su draugu R. M., kuris ją vežė namo. Įsukus į jos kiemą, vienoje vietoje buvo sunku pravažiuoti. R. M. pasidairė ir iš lėto pravažiavo. Jokio kontakto garso negirdėjo, nes tarpusavyje kalbėjosi.

Byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (b. l. 2), tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, kuriame nurodyta, kad 2015-06-04 apie 12.00 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, apgadintas automobilis, kaltininkas pasišalinęs. Eismo įvykio vietoje policijos pareigūnai rado automobilį BMW 520, v. n. (duomenys neskelbtini), ir vairuotoją R. S. (b. l. 3), eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), R. M. paaiškinimas (b. l. 5), R. S. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2015-06-04 apie 11.20 val. atvažiavo pas mamą adresu (duomenys neskelbtini). Po 10 minučių jam paskambino kaimynas ir pasakė, kad matė, kaip apgadino jo automobilį. Kaimynas užsirašė automobilio valstybinius numerius – BMW 3, v. n. (duomenys neskelbtini). Kaltininkas buvo išlipęs ir apžiūrėjo, paskui sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Buvo sustojęs ir išlipęs prie kitos laiptinės (b. l. 6), Z. V. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2015-06-04 apie 11.30 val., būdamas lauke prie namo, pamatė, kaip automobilis BMW, v. n. (duomenys neskelbtini), užkabino ir nubrozdino kaimyno automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 7), foto nuotraukos (b. l. 10-12), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad ant automobilio BMW 318, v. n. (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai: apgadintas priekinis bamperis. Konstatuota, kad transporto priemonė apgadinta eismo įvykyje. Apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka apgadinimų aukštį ir pobūdį ant automobilio BMW 520, v. n. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13), policijos informacinės sistemos duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio BMW 318, v. n. (duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės draudimas negalioja (b. l. 14), raštelis, kurį R. S. rado ant savo automobilio ir 2015-06-12 pateikė atvykęs į Eismo įvykių registravimo skyrių. Raštelyje prašoma paskambinti telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir žadama atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą. Parašyta, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino, kadangi išsigando (b. l. 15), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 16).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus surinktus ir išdėstytus įrodymus bei byloje esančius rašytinius įrodymus: A. M. tarnybinį pranešimą (b. l. 2), eismo įvykio vietos schemą (b. l. 4), foto nuotraukas (b. l. 10-12), transporto priemonės techninės apžiūros aktą (b. l. 13), R. M. paaiškinimą, liudytojų R. S., Z V. parodymus, matyti, kad automobilio BMW 318, v. n. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. M. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir pravažiuodamas pro stovintį automobilį BMW 520, v. n. (duomenys neskelbtini), jį kliudė bei apgadino minėto automobilio priekinį bamperį ir dešinį priekinį ratą. Be to, iš policijos informacinės sistemos duomenų matyti, kad automobilio BMW 318, v. n. (duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės draudimas negalioja, polisas Nr. AMA7098732, galioja iki 2015-06-03.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad R. M. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. Be to, R. M. transporto priemonę vairavo, kuri buvo neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d.

Byloje nustatyta, jog 2015 m. birželio 4 d. apie 11.20 val., (duomenys neskelbtini), R. M., vairuodamas transporto priemonę BMW 318, v. n. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį BMW 520, v. n. (duomenys neskelbtini). Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. paaiškino, kad nepajautė, kaip šiek tiek kliudė kitą automobilį, tačiau iš jo paaiškinimo matyti, jog jam įsukus į kiemą, matė kad ties užsisukimu stovėjo kitas automobilis BMW, pro kurį buvo labai sunku pravažiuoti, buvo labai mažas tarpas. R. S. paliktame raštelyje R. M. buvo nurodęs, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino, kadangi išsigando. Nors liudytoja K. V. patvirtino, jog pravažiuojant jokio automobilių kontakto negirdėjo, tačiau liudytoja yra R. M. draugė, todėl yra suinteresuota bylos baigtimi. Be to iš jos parodymų matyti, kad ji sėdėjo keleivio vietoje, t.y. ne iš tos pusės, kurioje įvyko automobilių susilietimas bei automobilyje sėdėdama ji kalbėjosi, buvo keleivė. dėl ko nebuvo suinteresuota automobilių saugumu, todėl jos parodymai vertinami kritiškai bei jie nepripažįstami patikimais įrodymais. Liudytojas Z. V. parodė, kad automobilis, kliudęs kitą automobilį, trumpam stabtelėjo bei matė, kad vairuotojas pasižiūrėjo, tačiau kai grįžo pranešęs apie įvykį nukentėjusiajam, kaltininko automobilis jau buvo pasišalinęs. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei eismo įvykio vietos schemos matyti, kad ant automobilio BMW 520, v. n. (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai – apgadintas priekinis bamperis ir dešinys priekinis ratas. Transporto priemonės techninės apžiūros akte konstatuota, kad transporto priemonė BMW 318, v. n. (duomenys neskelbtini), apgadinta eismo įvykyje. Apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka apgadinimų aukštį ir pobūdį ant automobilio BMW 520, v. n. (duomenys neskelbtini). Vertinant R. M. veiksmus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad R. M. vairuojamas automobilis į kitą automobilį atsitrenkė kairės pusės priekiniu bamperiu, t.y. vairuotojo puse, dėl ko kontaktas vairuotojui būna geriausiai jaučiamas bei matomas. Be to, R. M. vairuojamas automobilis buvo nedraustas, neturint pakankamai vairavimo patirties, todėl tai galėjo sąlygoti jo pasitraukimą iš įvykio vietos. Esant nustatytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad yra pagrindas konstatuoti, jog R. M. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, ir, tikslingai apie eismo įvykį nepranešęs nei nukentėjusiajam, nei policijai, pasišalino iš įvykio vietos. Tokiais veiksmais R. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. M. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. M. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl eismo įvykio pripažintina tai, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p.) Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijose, bei papildoma nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Teismo nuomone, skiriant nuobaudą už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1d., R. M. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 ¹ str. nuostatas nėra pagrindo, nes jo vairuotojo stažas tik 9 mėn., per kuriuos KET pažeidimus padarė antrą kartą, yra nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nagrinėjami pažeidimai yra grubūs, pavojingi eismo saugumui, kaltės dėl pasišalinimo nepripažino.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.).

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d.). Kadangi R. M. prašo paskyrus baudą, dėl jo sunkios materialinės padėties jos mokėjimą išdėstyti 24 mėn. laikotarpiui, todėl jo prašymas tenkintinas iš dalies ir baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis 22 mėn. laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d., skirti 25 Eur (dvidešimt penkių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 40 Eur (keturiasdešimties eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Išdėstyti R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirtos 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudos mokėjimą 22 (dvidešimt dviejų) mėnesių laikotarpiui, pirmus 21 (dvidešimt vieną) mėnesį sumokant po 40 Eur (keturiasdešimties eurų) baudos dalį, paskutinį 22 (dvidešimt antrą) mėnesį sumokant 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudos dalį.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.