- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-31
- Bylos Nr.
- e2-7285-223/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03197-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Atsakovas
- J. P.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Birutė Mėlinauskienė, dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui J. P. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo J. P. 1227,15 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą regreso tvarka. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu patenkino V. G. prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir išmokėjo jai 1227,15 Eur.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 424 straipsnio 1 d. nustatyta, kad ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, gali būti išsprendžiamas dokumentinio proceso tvarka. Ieškovė piniginius reikalavimus atsakovui grindžia leistinais rašytiniais įrodymais, todėl šalių ginčas gali būti išsprendžiamas dokumentinio proceso tvarka.
Atsakovui iki preliminaraus sprendimo priėmimo apie pareikštą ieškinį nėra pranešama (CPK 427 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pagal pateiktus įrodymus ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Priimtinas preliminarus teismo sprendimas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. (1.34.)7R-6412 patenkino V. G. prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą bei 2016 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 23962, nukentėjusiai V. G. išmokėjo 1227,15 Eur kompensaciją už J. P. padarytą žalą nusikalstama veika (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1-44-361/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-148/2016).
Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnis numato, jog įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso teisę iš už žalą atsakingo asmens teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Tapati nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kompensavo smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, atsakovas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, dėl kurio padarymo kilusiai žalai kompensuoti nukentėjusiam asmeniui buvo išmokėta kompensacija, todėl pripažintina, jog valstybė įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo regreso tvarka.
Esant nurodytoms aplinkybėms bei pateiktiems rašytiniams įrodymams, teismas pripažįsta, jog ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas, ieškovei iš atsakovo priteistina 1227,15 Eur išmokėto žalos atlyginimo (CK 6.245 straipsnis, 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) bylose už ieškinius dėl lėšų išieškojimo yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis). Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 14,00 Eur, todėl, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 14 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 262 ir 428 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, iš atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1227,15 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dvidešimt septynių eurų ir 15 ct) žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 14,00 Eur (keturiolika eurų) žyminio mokesčio, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Atsakovas per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba pateikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams raštu motyvuotus prieštaravimus, atitinkančius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Jeigu prieštaravimai per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduodamas vykdomasis raštas.
Preliminarus sprendimas neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.