Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Emu group“, antstolis Irmantas Gaidelis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja J. B. pateikė skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2019 m. gruodžio 22 d. antstolio patvarkymą Nr. S-19-8-33324 ir duoti leidimą Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos sudaryti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra miręs asmuo E. R., pirkimo-pardavimo notarinę sutartį, joje privalomai nurodant, kad skola 95 464,78 Eur pervestina į antstolio Irmanto Gaidelio depozitinę sąskaitą. Nurodė, kad skundžiamu patvarkymu pareiškėjai buvo uždrausta nurodyti Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos pirkėją ir leisti jai sudaryti notarinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su sąlyga, kad antstolio nurodyta suma bus pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą. Toks antstolio atsisakymas duoti sutikimą prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnio 1 daliai, nes pareiškėja rado pirkėją, kuris sutinka sumokėti 205 000 Eur ir sandoris įvyks greičiau nei per 6 mėnesius. Pažymėjo, kad pareiškėja nėra sklypo savininkė, o turi tik teisę Vyriausybės tvarka nustatyta tvarka jį parduoti įpėdinio nurodytam pirkėjui arba aukcione. Pareiškėja rado pirkėją, kuris sutinka mokėti 205 000 Eur, ir 2019 m. rugsėjo 16 d. pradėjo procedūrą, t. y. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prašymą parduoti nurodytą sklypą. Apie tai buvo paskelbta viešai ir per 30 dienų niekas nepareiškė noro minėto sklypo įsigyti. Antstolio veiksmai, kuriais draudžiama realizuoti turtą ir greičiau atsiskaityti su kreditoriais, vertintini kaip neteisėti.

Antstolis 2019 m. gruodžio 19 d. patvarkymu skundo netenkino ir persiuntė teismui. Nurodė, kad draudimas skolininkei disponuoti areštuotu galioja nuo 2018 m. kovo 7 d. turto arešto akto Nr. S-18-8-3995 priėmimo, taip pat 2019 m. spalio 2 d. turto arešto akto Nr. S-19-8-27684 priėmimo (patikslintas 2019 m. lapkričio 22 d. turto arešto aktu). Skundžiamu patvarkymu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl apribojimų taikymo skolininkei. CPK 663 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas į turtą nenukreipiamas, jei antstoliui pateikiami įrodymai, kad išieškotiną sumą galima išieškoti per 6 mėnesių terminą darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Skolininkė vykdymo procese nepateikė antstoliui jokių įrodymų, pagrindžiančių minėtas aplinkybes. Pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra proceso šalis antstolio vykdomosiose bylose, todėl antstolis nesprendė ir nesprendžia dėl jos teisių ir pareigų apimties. Skolininkės areštuotas turtas realizuotinas vykdymo procese CPK nustatyta tvarka, o skolininkė turi teisę pasiūlyti savo pirkėją.

Suinteresuotas asmuo UAB „Emu group“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo skundą palikti nenagrinėtą, nes jis paduotas neįgalioto asmens, arba jį atmesti. Suinteresuotas asmuo taip pat prašo pareiškėjai ir jos advokatui skirti maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę jos priteisiant UAB „Emu group“ naudai. Nurodė, kad skundas paduotas neįgalioto asmens, nes pateikta advokato paslaugų sutartis tokio skundo pateikimo ar/ir klientės atstovavimo vykdymo procese nenumato. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja siekia gauti leidimą turto realizavimo būdui, kuris nenumatytas įstatyme. Pažymėjo, kad prie skundo nepateikta įrodymų, kad skolą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per 6 mėnesius. Skolininkė turi kitų įsiskolinimų, kurie vykdomi kitose vykdomosiose bylose.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Skundas atmestinas.

Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-3977-603/2017 dėl 150 Eur išlaidų, susijusių su atstovo pagalba (v. b. Nr. 0008/17/01445), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-38526-872/2016 dėl 20 000 Eur skolos, 293 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų bei 304,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (v. b. Nr. 0008/17/02154), Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje 2-3911-603/2019 dėl 57 924,00 Eur be pagrindo įgytos pinigų sumos, 4 396,87 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų (v. b. 0008/17/01182), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1445-868/2018 dėl 57 924,03 Eur skolos bei 72 Eur bylinėjimosi išlaidų (v. b. 0008/19/00764) išieškojimo iš skolininkės J. B. (J. L. R.) išieškotojos UAB „Emu group“ naudai.

Antstolis 2019 m. lapkričio 22 d. turto arešto aktu Nr. PTA1182/17-9(JD) (patikslinusiu 2018 m. kovo 7 d. turto arešto aktą Nr. S-18-8-3995 ir 2019 m. spalio 2 d. turto arešto aktą Nr. S-19-8-27684) areštavo turtines teises, kylančias iš 2013 m. gruodžio 5 d. Vilniaus m. 38 notarų biuro išduoto papildomo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 3712, be kita ko, apimančias teises į pinigų sumas, gautinas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pardavus 1.2000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat apimančias teises Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 475 pagrindu pasiūlyti žemės sklypo pirkėją, kainą ir/ar pardavimo tvarką Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos (ir/ar jos padaliniui), uždraudžiant skolininkei naudoti, valdyti, disponuoti aukščiau minėtomis teisėmis.

Nagrinėjamos bylos atveju ginčas yra kilęs dėl to, kad skolininkė J. B., būdama Kinijos Liaudies Respublikos pilietė ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalėdama turėti nuosavybės teisės į žemę, įskaitant į po E. R. mirties paveldėtą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), teigia, jog šio jos turto (turtinės teisės) antstolis realizuoti priverstinio vykdymo tvarka negali ir siekia, kad šis žemės sklypas būtų parduotas Vyriausybės nustatyta tvarka skolininkės nurodytam pirkėjui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.75 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu žemę paveldi įpėdinis, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali turėti nuosavybės teisės į žemę, jis įgyja teisę tik į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemę. Žemė pagal įpėdinio pateiktą paveldėjimo teisės liudijimą parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka įpėdinio nurodytam pirkėjui arba aukcione. Gauta suma išmokama įpėdiniui, atskaičius pardavimo arba aukciono organizavimo išlaidas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 475 patvirtintos Žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 2 punkte nustatyta, kad notaras privačios žemės savininko įpėdinio prašymu CK nustatyta tvarka išduoda paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame nurodo, jog privačios žemės savininko įpėdinis, paveldėjęs žemės sklypą ar jo dalį, turi teisę į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemės sklypą ar jo dalį, o jeigu žemės sklypą paveldėjo keli privačios žemės savininko įpėdiniai, – papildomai nurodoma, kokios žemės sklypo dalys jiems tenka. Privačios žemės savininko įpėdinis, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, kreipiasi pagal žemės sklypo buvimo vietą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinį padalinį su prašymu parduoti paveldėtą žemės sklypą jo nurodytam pirkėjui arba aukcione (Taisyklių 3 punktas).

Sisteminis Taisyklėse aptartos žemės pardavimo tvarkos aiškinimas suponuoja vertinimą, kad įpėdinis yra laisvas disponuoti savo turtinėmis teisėmis, kylančiomis iš paveldėjimo teisinių santykių, ir yra ribojamas tik galimybės įgyti nuosavybės teisę į žemę Lietuvos Respublikoje. Įpėdinis laisvas pasirinkti, kada pradėti žemės pardavimą pagal taisykles, laisvas spręsti, ar žemė bus parduodama jo pasirinktam pirkėjui už jo nurodytą kainą, ar aukcione, laisvas nurodyti žemės pardavimo aukcione kainą.

Šiuo atveju pareiškėjai 2009 m. lapkričio 10 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, jame nurodytas paveldimas turtas, tame tarpe 1.2000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijime padaryta žyma, kad įpėdinė negali turėti nuosavybės teisės į žemės sklypą Lietuvos Respublikoje ir ši teisė negali būti registruojama nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėja dešimt metų nesiekė realizuoti savo turtinės teisės į pinigus, gautus už šį žemės sklypą ir, kaip pati nurodė, į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu pradėti žemės pardavimo procedūrą kreipėsi tik 2019 m. rugsėjo 16 d. Kaip jau minėta, įpėdinė laisva spręsti dėl to, kada pradėti žemės pardavimo procedūrą. Tačiau šiuo atveju jos teisė savarankiškai disponuoti savo turima turtine teise buvo apribota 2018 m. kovo 7 d. antstoliui jos atžvilgiu pritaikius areštą. Taigi, nors, kaip teisingai skunde nurodo skolininkė, žemės sklypai, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, parduodami Taisyklių nustatyta tvarka įpėdinio nurodytam pirkėjui arba aukcione, tačiau nagrinėjamo atvejo specifika pasireiškia tuo, kad visas skolininkės turtas, įskaitant turtines teises, susijusias su ginčo žemės sklypu, yra areštuotas ir yra prasidėjęs priverstinis skolų išieškojimas, kurį reglamentuoja specialios CPK vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos.

Prasidėjus priverstinio vykdymo procesui pagal kreditoriaus antstoliui pateiktą vykdomąjį dokumentą ir pritaikius skolininko atžvilgiu areštą, jis netenka teisės savarankiškai disponuoti savo turtu ir turinėmis teisėmis arešto ribose, o išieškojimas iš skolininko turto vyksta CPK normų nustatyta tvarka. Vykdymo proceso metu areštuotas turtas realizuojamas jį parduodant iš varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perduodant išieškotojui ar realizuojant kita CPK nustatyta tvarka (CPK 691 straipsnio 1 dalis). Areštuotą turtą, atsižvelgiant į arešto pagrindus ir turto rūšis, įstatymų nustatyta tvarka realizuoja antstolis, Valstybinė mokesčių inspekcija, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai ir prekybos įmonės (CPK 691 straipsnio 2 dalis). Taigi vykdymo proceso metu areštuotas turtas gali būti realizuojamas tik vykdymo proceso teisės normų nustatyta tvarka.

Prasidėjus priverstiniam skolos išieškojimo iš areštuoto turto (turtinių teisių) procesui, skolininko, kaip asmens pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalinčio turėti nuosavybės teisių į žemę, teisė parduoti žemės sklypą Taisyklių nustatyta tvarka jo nurodytam pirkėjui nebegali būti įgyvendinama, nes ši teisė neįtvirtinta vykdymo procesą reglamentuojančiose normose. Be to, dėl šios teisės įgyvendinimui Taisyklėse nustatytos kitokios tvarkos, be kita ko, kaip jau minėta, įtvirtinančios skolininko teisę žemės sklypą parduoti jo paties pasirinktu metu už jo paties pasirinktą kainą, nebūtų užtikrinti vykdymo proceso tikslai ir atsirastų prielaidos pažeisti dalyvaujančio vykdymo procese kreditoriaus (išieškotojo) teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš areštuoto turto.

Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad skolininkė teisę parduoti paveldėtą žemės sklypą Taisyklių nustatyta tvarka jos pasirinktam pirkėjui už jos pačios nustatytą kainą turėjo tik iki priverstinio vykdymo iš šio turto (turtinės teisės) pradžios, t. y. iki tada, kai antstolis pradėjo vykdymo veiksmus pagal išieškotojo pateiktą vykdomąjį dokumentą, išieškojimą nukreipdamas į areštuotą skolininkės turtą, tuo tarpu prasidėjus vykdymo procesui, nurodyta skolininkės kaip įpėdinės teisė nebegali būti laisvai realizuojama.

Skolininkės argumentas, kad antstolio atsisakymas duoti sutikimą prieštarauja CPK 663 straipsnio 1 daliai, nes skolininkė rado pirkėją, kuris sutinka sumokėti už ginčo žemės sklypą 205 000 Eur ir sandoris įvyks greičiau nei per 6 mėnesius, laikytinas teisiškai nepagrįstu.

Pagal CPK 663 straipsnio 1 dalį pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Nagrinėjamu atveju skolininkė nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų galimybę išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas išieškoti iš skolininkės darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų, todėl ši teisės norma ir ja nustatyti apribojimai dėl išieškojimo iš fizinio asmens turto aptariamu atveju apskritai netaikytini.

Be to, siekdama, kad turtas būtų parduotas jos pasirinktam pirkėjui už kuo didesnę kainą, pareiškėja gali pasinaudoti CPK 704 straipsnyje įtvirtinta teise iki varžytinių pasiūlyti areštuoto turto (turtinės teisės) pirkėją, kas geriausiai atitinka tiek skolininkės, tiek kreditorių, tiek antstolio interesus.

Išdėstytos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad antstolis, netenkindamas skolininkės prašymo, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl skolininkės skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) UAB „Emu group“ atsiliepime į pareiškėjos (skolininkės) skundą prašo skirti pareiškėjai ir jos advokatui maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę jos priteisiant UAB „Emu group“ naudai. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja ir jos advokatas, siekdami vilkinti teismo sprendimo įvykdymą, pateikė akivaizdžiai nepagrįstą skundą dėl antstolio veiksmų.

Teismas pažymi, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Įvertinęs nurodytą teismų praktiką šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, kad vien tai, jog pareiškėja paveldėtą žemės sklypą siekia realizuoti ne CPK, bet Taisyklių nustatyta tvarka ir atitinkamai kreipėsi į antstolį dėl tokio leidimo išdavimo, o šiam atsisakius leidimą išduoti – apskundė antstolio veiksmus, savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, juolab kad pats skundas, nors jį išnagrinėjus ir pripažintas nepagrįstu, tačiau yra motyvuotas, pareiškėja jame išdėstė konkrečias faktines ir teisines aplinkybes, kurios, jos manymu, sudarė pagrindą pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais. Dėl to suinteresuoto asmens prašymas skirti pareiškėjai ir jos advokatui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 443, 513 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos J. B. skundo dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.