- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2S-600-479/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- E. G. J.
- Ieškovas
- daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės E. G. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei E. G. J. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimu už akių patenkino ieškovės ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės 1 581,76 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. liepos 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. papildomu sprendimu ieškovei iš atsakovės priteista 242 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Šalies argumentai
2. Atsakovė 2018 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino atnaujinimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovė nurodė, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie teismo procesą. Atsakovė paaiškino, kad teismo procesiniai dokumentai atsakovei realiai niekada nebuvo įteikti, o viešas skelbimas apie bylą atsakovės nepasiekė, nes nuo 2015 m. lapkričio 25 d. ji gyvena Prancūzijoje ir ten yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Atsakovės nuomone, ieškovė nesiekė, jog būtų išnaudotos visos galimybės atsakovę asmeniškai informuoti apie bylos nagrinėjimą, nepasitikslino informacijos apie atsakovės faktinę gyvenamąją vietą, prieštaravo kuratoriaus paskyrimui ir prašė teismo įteikti dokumentus atsakovei viešo paskelbimo būdu. Atsakovė teismo prašė atnaujinti terminą pareiškimui dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, panaikinti teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi netenkino prašymo dėl termino atnaujinimo ir atsisakė priimti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), procesiniai dokumentai atsakovei nebuvo įteikti, o Gyventojų registro departamento duomenimis atsakovė buvo įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Klaipėdos miesto savivaldybėje, vėliau atsakovė deklaravo išvykimą į Prancūziją. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, atsakovė niekur nedirbo. Įvertinęs bylos duomenis teismas konstatavo, kad teismas ėmėsi visų galimų priemonių atsakovės gyvenamajai vietai nustatyti, todėl procesiniai dokumentai atsakovei pagrįstai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Teismas įvertino ir tai, kad atsakovė jau 2018 m. rugpjūčio mėnesį skundė antstolės veiksmus, todėl buvo konstatuota, jog atsakovei buvo žinoma apie teismo priimtą sprendimą už akių. Kadangi atsakovė be svarbių priežasčių praleido įstatyme įtvirtintą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip pat praleido ir naikinamąjį trijų mėnesių terminą pareiškimui pateikti, teismas netenkino atsakovės prašymo dėl termino atnaujinimo ir atsisakė priimti atsakovės pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovė E. G. J. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti praleistą terminą pareiškimui pateikti bei perduoti šio pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas netinkamai taikė CPK 287 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nesivadovavo kasacinio teismo praktika, pagal kurią trijų mėnesių naikinamasis pareiškimo pateikimo terminas netaikomas asmenims, kurie nebuvo tinkamai informuoti apie teismo procesą. Apeliantės teigimu, teismas neišnaudojo visų galimybių nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą, todėl procesiniai dokumentai nepagrįstai atsakovei buvo įteikti viešo paskelbimo būdu.
4.2. Teismas apribojo atsakovės galimybę ginčyti neteisėtą ir nepagrįstą ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo.
4.3. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė apie teismo sprendimą sužinojo 2018 m. gegužės mėnesį, nors vykdymo proceso metu atsakovės broliui įteikti dokumentai negali būti siejami su atsakovės sužinojimo apie teismo sprendimo priėmimą momentu. Apeliantės teigimu, teismas turėjo įvertinti, jog atsakovė gyvena Prancūzijoje, todėl jai buvo reikalingas papildomas laikas išsiaiškinti skolos susidarymo aplinkybes, surasti atstovą ir atlikti kitus būtinus teisinius veiksmus.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Apeliantė skunde nurodė, kad teismas netinkamai taikė CPK 287 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nesivadovavo kasacinio teismo praktika, pagal kurią trijų mėnesių naikinamasis pareiškimo pateikimo terminas netaikomas asmenims, kurie nebuvo tinkamai informuoti apie teismo procesą. Apeliantės teigimu, teismas neišnaudojo visų galimybių nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą, todėl procesiniai dokumentai nepagrįstai atsakovei buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Su šiomis skundo nuostatomis galima iš dalies sutikti.
8. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo faktiškai (realiai) informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012, 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
10. Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas už akių priimtas 2017 m. rugsėjo 1 d., atsakovės pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktas 2018 m. gruodžio 4 d., tai yra praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatytą naikinamąjį pareiškimo padavimo terminą. Taigi šioje byloje sprendžiant klausimą, ar aptariamu atveju atsakovei taikytinas naikinamasis terminas pareiškimui paduoti, pirmiausia turi būti nustatyta, ar atsakovė buvo faktiškai (realiai) informuota apie vykstantį teismo procesą.
11. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovės ieškinys atsakovei išsiųstas ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau teismo procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, AB „Lietuvos paštas“ pažymoje nurodyta „neatsiėmė pašte“. Teismui patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis buvo nustatyta, kad atsakovė niekur nedirba. 2017 m. rugpjūčio 9 d. buvo patikrinti Gyventojų registro departamento duomenys, iš kurių nustatyta, kad atsakovė yra išvykusi į Prancūziją, duomenų apie jos deklaruotą gyvenamąją vietą nėra. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad kuratoriaus paskirti neprašo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi procesiniai dokumentai atsakovei įteikti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, tai yra viešo paskelbimo būdu. Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, byloje buvo priimtas teismo sprendimas už akių, kuris buvo išsiųstas ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo anksčiau atsakovei siųsti procesiniai dokumentai nebuvo įteikti.
12. Nurodytos bylos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, teikdamas užklausas Gyventojų registro departamentui bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, iš esmės ėmėsi veiksmų nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą. Vis dėlto atsižvelgtina į tai, kad nepavykus nustatyti atsakovės gyvenamosios vietos, procesiniai dokumentai atsakovei šioje byloje buvo įteikti taikant teisine fikcija pagrįstą CPK 130 straipsnyje numatytą procesinių dokumentų įteikimo būdą. Šioje byloje taikytas procesinių dokumentų įteikimo būdas neleidžia daryti išvados, jog atsakovė realiai žinojo apie prasidėjusį teismo procesą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei realiai nežinant apie iškeltą civilinę bylą bei teismo priimtą sprendimą už akių, CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesių naikinamojo termino sprendimui už akių peržiūrėti taikymas nagrinėjamu atveju nebūtų suderinamas su asmens teise į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei aptartą aktualią kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad šioje byloje negali būti taikomas CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatytas naikinamasis pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo terminas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuo pagrindu atsisakė priimti atsakovės pareiškimą.
13. Atskirajame skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakovė apie teismo sprendimą sužinojo 2018 m. gegužės mėnesį, nors vykdymo proceso metu atsakovės broliui įteikti dokumentai negali būti siejami su atsakovės sužinojimo apie teismo sprendimo priėmimą momentu. Apeliantės teigimu, teismas turėjo įvertinti, jog atsakovė gyvena Prancūzijoje, todėl jai buvo reikalingas papildomas laikas išsiaiškinti skolos susidarymo aplinkybes, surasti atstovą ir atlikti kitus būtinus teisinius veiksmus. Su šiais skundo argumentais taip pat galima iš dalies sutikti.
14. Prašydama atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimui paduoti, atsakovė įrodinėjo, kad jai nebuvo tinkamai pranešta apie prasidėjusį teismo procesą bei teismo sprendimą už akių, todėl tai lėmė, jog per nustatytą terminą atsakovė nepasinaudojo savo procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad apie teismo procesą šioje byloje atsakovė buvo informuota CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, tai yra viešo paskelbimo būdu, todėl nėra paneigti atsakovės argumentai, jog realiai apie prasidėjusį procesą atsakovei nebuvo žinoma. Šios aplinkybės gali būti vertinamos kaip svarbios ir sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Šią teismo išvadą patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
15. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė artimai bendrauja su savo broliu Ž. J., kuris 2018 m. gegužės 22 d. buvo informuotas apie antstolės atliekamus vykdymo veiksmus, todėl atsakovė turėjo ir galėjo anksčiau sužinoti apie turimus skolinius įsipareigojimus. Nors byloje iš esmės nėra ginčijamos aplinkybės apie atsakovės brolio tinkamą informavimą apie antstolės atliekamus vykdymo veiksmus, tačiau pažymėtina, kad ši aplinkybė savaime nėra pakankama išvadai, jog atsakovė jau nuo 2018 m. gegužės 22 d. žinojo apie Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimą už akių. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovė 2018 m. rugpjūčio mėnesį skundė antstolės A. R. Ž. veiksmus, jos skundas buvo nagrinėjamas Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-10911-642/2018, kurioje atsakovė antstolės veiksmų neteisėtumą, be kita ko, grindė ir tuo, kad jai nebuvo žinoma apie turimas skolas, nes nuo 2015 metų atsakovė išvyko gyventi į Prancūziją. Nors galima iš dalies sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nebuvo pakankamai aktyvi įgyvendindama savo procesines teises ir turėjo galimybę operatyviau pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau įvertinus tai, kad sprendimas šioje byloje buvo priimtas atlikus tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas asmens teisės būti išklausytam bei jo teisės į teisingą teismo procesą užtikrinimui. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovės nurodytos termino praleidimo priežastys galėjo būti vertinamos kaip svarbios, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti (CPK 287 straipsnio 1 dalis).
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas dėl praleisto termino atnaujinimo, todėl yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti praleistą terminą pareiškimui paduoti ir perduoti šio pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
18. Valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimo klausimas nesprendžiamas, nes šis klausimas turės būti išspręstas priimant galutinį teismo procesinį sprendimą dėl atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą atsakovės E. G. J. pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir šio pareiškimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.