Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-219-383/2016

Teisėjas Vitalijus Krivičius Proceso Nr. 1-03-0-00009-2015-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.9.

2016 m. balandžio 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Danutės Giačaitės ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei, nuteistojo E. B. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 201 str. 1 d. ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta 1/3, E. B. skirta 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., skirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-12-12 nuosprendžiu skirta galutine 3 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš E. B. 55,93 Eur išlaidų dalyvavusio byloje jo gynėjo advokato R. U. pagalbai apmokėti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 201 str. 1 d. už tai, kad jis neteisėtai pagamino ir laikė aparatą stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti o būtent: 2015 metais, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini), kambaryje esančiame Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pasigamino ir laikė aparatą stipriems namų gamybos alkoholiniams gėrimams gaminti, aparatą gabeno iš savo kambario Nr. (duomenys neskelbtini) pataisos nuteistųjų bendrabučio 5-o būrio patalpas ir ten laikė iki tol kol 2015-07-14, apie 21.10 val., aparatas buvo surastas ir paimtas (duomenys neskelbtini) pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusią apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi visas bylos aplinkybes ir įrodymus, sprendžia, kad nuteistojo E. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 str., 301 str., išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus bei teisingai juos įvertino, tinkamai kvalifikavo E. B. nusikalstamus veiksmus ir pagrįstai jį pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 201 str. 1 d. Aukštesnysis teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas laikantis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, tinkamai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę bei teisingai paskyrė bausmę. Esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų nepadaryta, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (LR BPK 320 str.).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. B. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, pripažino tai lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad anksčiau teismo teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą ir turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas, padarė atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo vietoje, pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, atlikdamas bausmę buvo baustas drausmine tvarka. Šios aplinkybės suponavo pagrįstą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kad E. B. nepadarė teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų, toliau darė nusikalstamas veikas, todėl pagrįstai skyrė, realią laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistojo skunde nurodyti argumentai, jog skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra per griežta ir teismas neatsižvelgė į tai, jog jis dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, atmestini kaip nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikaltimą numatytą LR BK 201 str. 1 d., atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, atsižvelgė į tai, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas subendrindamas E. B. paskirtas bausmes, netinkamai taikė LR BK 63 str. nuostatas. Įvertinus tai, kad nuteistasis E. B. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikus jam paskirtos bausmės, teismas paskyręs bausmę už naują nusikaltimą, bausmes turėjo bendrinti vadovaujantis LR BK 64 str. nuostatomis. Tačiau nesant prokuroro apeliacinio skundo, bloginti nuteistojo teisinės padėties kolegija negali.

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė proceso išlaidas už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kadangi jis advokato nepageidavo ir nuo jo atsisakė.

Skundžiamame Vilkaviškio rajono teismo nuosprendyje nuspręsta priteisti iš E. B. 55,93 Eur išlaidų dalyvavusio byloje gynėjo advokato R. U. pagalbai apmokėti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai. Kaip matyti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-10-19 nutartimi E. B. nutarta paskirti gynėją (b.l. 70-71). Paskyrimo pagrindas, būtinas gynėjo dalyvavimas pagal LR BPK 51 str. 2 d.

LR BPK 106 str. 1 d. numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014-01-01).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant Lietuvos Respublikos 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokią teisminę praktiką formuoja aukštesni teismai ( Nr. 2K–322/2014; 1A-219-453/2015).

Todėl nagrinėjamu atveju, kai E. B. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai antrinės teisinės pagalbos išlaidas priteisė iš nuteistojo E. B.. Dėl nurodytų motyvų skundžiamas nuosprendis pakeičiamas, panaikinant jo dalį dėl proceso išlaidų priteisimo iš E. B. (LR BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutarė:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš E. B. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai priteista 55,93 Eur (penkiasdešimt penki eurai, 93 euro centai) proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.