Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja valstybės įmonė „Turto bankas“, V. P. ir D. P.-T.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad po V. P. mirties jo žmona N. P. nesikreipė į paveldėjimo vietos notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, palikimo priėmimo, nes galvojo, kad vyrui mirus, Butas, nors ir įgytas santuokoje, ir taip pagal įstatymą pasilieka jai. Be to, Butas buvo registruotas N. P. vardu. Po vyro mirties N. P. ir toliau gyveno Bute, rūpinosi juo, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius.

Nurodo, kad N. P. (duomenys neskelbtini). Ji Vilniaus miesto 29-ajame notarų biure sudarytu testamentu nuosavybės teise priklausantį Butą po savo mirties paliko vaikaitei, pareiškėjai G. P. Pažymi, kad po močiutės mirties jai Vilniaus miesto 29-ajame notarų biure 2024 m. sausio 17 d. buvo išduotas liudijimas, tačiau ji negali tvarkyti paveldėjimo klausimų, nes po jos senelio V. P. mirties jo sutuoktinė N. P. nebuvo pasikreipusi į paveldėjimo vietos notarą ir susitvarkiusi paveldėjimo klausimų. Paaiškina, kad N. P. po vyro mirties nesikreipė į paveldėjimo vietos notarą, nes jai trūko teisinių žinių, nesuprato paveldėjimo teisę reguliuojančių įstatymų, nesuprato, kad po sutuoktinio mirties ji turėjo kreiptis į paveldėjimo vietos atsiradimo notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir nuosavybės teisės liudijimo gavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu V. P. buvo vedęs N. P., gimusią (duomenys neskelbtini). Santuoką jie sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus V. P. bei (duomenys neskelbtini) – dukra D. P.-T. Byloje nėra duomenų, kad po mirties V. P. paliko testamentą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad po V. P. mirties notarų biure pagal jo paskutinę gyvenamąją vietą buvo pradėta paveldėjimo byla, kas nors pateikė notarui pareiškimą dėl jo palikimo priėmimo. N. P. mirė (duomenys neskelbtini). Po mirties N. P. paliko (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo visą jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų ir kuris priklausys jai mirties dieną N. P. paliko savo vaikaitei pareiškėjai G. P. Į bylą pateiktas Vilniaus miesto 29-ojo notaro biuro 2024 m. sausio 17 d. liudijimas, Testamentų registro duomenys liudija, kad pareiškėja N. P. palikimą priėmė.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad V. P. mirties dieną Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruotos jo daiktinės teisės į kokį nors nekilnojamąjį turtą. Jo mirties momentu Nekilnojamojo turto registre buvo registruota tik jo sutuoktinės N. P. nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1992 m. birželio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 pagrindu.

V. P. mirties dieną galiojęs 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnis numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis numatė, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po V. P. mirties N. P., būdama pirmosios eilės įstatyminė jo įpėdinė (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjos teigimu, nepaisant to, N. P. turtą po jo mirties iš karto pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjai turi juridinę reikšmę.

Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėja yra testamentinė N. P. įpėdinė, kuri, priėmusi jos palikimą, siekia įforminti nuosavybės teisę į visą jį (CK 4.47 straipsnio 1 punktas), pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad N. P. priėmė sutuoktinio V. P. palikimą po jo mirties pradėdama jį faktiškai valdyti, pareiškėjai turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Byloje nustatyta, kad V. P. mirties momentu Nekilnojamojo turto registre tik jo sutuoktinės N. P. vardu nuosavybės teise buvo registruotas Butas, įgytas 1992 m. birželio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, tai yra V. P. esant santuokoje su N. P. nuo (duomenys neskelbtini). Tuo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK), kuris numatė, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis). Tai patvirtina, kad Butas, nepaisant jo registravimo Nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė N. P. ir V. P. nuosavybė pastarojo mirties momentu.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad N. P. Bute gyveno tiek iki sutuoktinio mirties, tiek ir po to, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (mirties dienos) Bute deklaravo gyvenamąją vietą. Mirus sutuoktiniui, N. P. valdė visą Butą, juo rūpinosi kaip savo, mokėjo mokesčius, ką liudija ir UAB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ turimi duomenys apie mokėjimus už komunalines paslaugas pagal Buto atsiskaitymo knygelę nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 25 d., mokėjimai už Butui teiktą elektros energiją. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra. Pirmosios eilės įstatyminiai V. P. įpėdiniai, jo vaikai suinteresuoti asmenys V. P. ir D. P.-T., šių aplinkybių neginčija, priešingai, jas patvirtina.

Įvertinęs tai, teismas neturi pagrindo abejoti, kad N. P. po jos sutuoktinio V. P. mirties atliko aktyvius veiksmus jo palikimui priimti, pradėdama jį faktiškai valdyti nuo pat V. P. mirties momento (1964 m. CK 587 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Todėl pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išduoti pareiškėjai G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.