Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2020-07-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-51-659/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2020-07-02Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-23Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-02
Bylos Nr.
II-51-659/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00014-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Violeta Balčiūnienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. V.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-51-659/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01337-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 2 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Balčiūnienė,sekretoriaujant Linai Beniušienei,dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019-11-19 nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba 2019-11-19 priėmė nutarimą, kuriuo A. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį, buvo paskirta 60 Eur dydžio bauda, už tai, kad kad 2019-10-21 09 val. 50 min. Pilies g. 12, Klaipėda vairavo transporto priemonę, nesiėmė visų atsargumo priemonių, persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio ta pačia kryptimi antra juosta važiuojančiam automobiliui ir su juo susidūrė, t.y. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9,101 punktus.

2020-01-07 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas A. V. skundas, kuriuo prašoma panaikinti jo atžvilgiu priimtą 2019-11-19 nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą, dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, nutraukti, nes jis dėl eismo įvykio nekaltas (b. l. 5-6).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo mano, jog A. V. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti 2019-11-19 priimtą nutarimą (b. l. 43-44).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu A. V. skundą palaikė ir paaiškino, kad policijos priimtas nutarimas dėl duomenų kuriuos jie surinko, nepagrįstas. Jis parodė, kad nagrinėdama bylą ir priimdama šį nutarimą institucija netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir neatliko veiksmų, galėjusių nustatyti įvykio aplinkybes. Jis parodė, kad važiavo Pilies g. ir prieš sankryžą posūkiui į kairę iš anksto persirikiavo į antrąja eismo juostą, kai iš galo važiavęs kitos transporto priemonės vairuotojas dideliu greičiu be stabdymo pėdsakų aplenkė jį priešpriešine eismo juosta, kirsdamas dvigubą ištisinę skiriamąją liniją, bei pavojingai manevruodamas staigiai rikiavosi į antrąją eismo juostą prieš jį, bandydamas išvengti susidūrimo su priešais atvažiuojančiu automobiliu ir kliudydamas jo vairuojamo automobilio priekinę dalį. Mano, kad dėl įvykio kaltas a/m MB vairuotojas, todėl prašo panaikinti jam skirtą nuobaudą ir bylą nutraukti.

Liudytojas L. G. parodė, kad įvykio dieną važiavo am MB Pilies gatve antra eismo juosta, kai staiga į šią juostą iš pirmos pradėjo rikiuotis automobilis VW, nepamatė jo automobilio ir kliudė a/m MB dešinį šoną. Kaip pajuto smūgį, gal ir išvažiavo truputį į priešingą eismo juostą, taip vengdamas didesnių nuostolių.

Teismo posėdžio metu liudytojas, policijos pareigūnas M. S. nurodė, kad dėl šios situacijos vyko daug diskusijų, su kolegomis bandė modeliuoti situaciją ir visi priėmė sprendimą, kad įvykio kaltininkas yra A. V.. Detaliai viską yra surašęs tarnybiniame pranešime.

Iš posėdžio metu pagarsinto policijos pareigūno M. S. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, kad atvykus į įvykio vietą adresu Pilies g, 12, Klaipėda pareigūnus pasitiko a.m. MB v.n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas L. G. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) , tel. (duomenys neskelbtini) ir a.m. VW v.n (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. V. gim, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini). L. G. paaiškino, kad jis važiavo antra juosta ir VW vairuotojas rikiavosi iš pirmos juostos ir nepažiūrėjo į veidrodėlį L. G. vengdamas eismo įvykio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, A. V. nurodė jog jis važiavo antra eismo juostą, o MB vairuotojas jį lenkė kirsdamas dvigubą ištisinę liniją, bet kai jį prispaudė automobiliai MB vairuotojas neturėjo pasirinkimo ir rikiavosi atgal į antrą juostą taip sukeldamas eismo įvykį, Nei vienas vairuotojas nepripažinoą kaltės. Nei vienas automobilis neturi vaizdo registratorių. Eismo įvykio vietoje kamerų aplink nebuvo pastebėta. Buvo įformintas eismo įvykis ROIK: 07-09-9511391.”

Analizuojant medžiagoje esančius duomenis (tyrėjo V. Z. 2019-10-21 tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, įvykio vietoje fotografuotos nuotraukos, automobilio VW vairuotojo A. V. paaiškinimas, automobilio Mercedes Benz vairuotojo L. G. paaiškinimas) nustatyta, jog įvykio vietoje, po įvykio automobiliai Mercedes Benz ir VW stovi antroje eismo juostoje, automobilių išilginėmis ašimis artima važiuojamosios dalies išilginei ašiai kryptimi. Automobilis Mercedes Benz yra priekyje automobilio VW. Automobiliui Mercedes Benz apgadinta dešiniojo šono galinė dalis, tai yra slystamo kontakto metu nubrozdinta galinio dešinio sparno rato arka bei galinio buferio dešinysis šonas rato arkos kontūro vietoje. Įdeformavimų (įlenkimų) nėra. Automobiliui VW apgadinta kairio šono priekinė dalis, tai yra priekinis kairys sparnas, virš rato arkos lokaliai įlenktas kryptimi iš kairės į dešinę, o priekinio kairio rato arkos kairiojo šono plokštumoje yra slystamo kontakto pėdsakai. Automobilio VW priekiniame kairiajame kampe, užapvalinimo vietoje, jokių slystamo kontakto pėdsakų nėra.

Kadangi po įvykio automobiliai VW ir Mercedes Benz nesustojo susidūrimo vietoje, o jų tarpusavio kontakto momentu nebuvo atsidalinusių dalių, kurios būtų nukritusios ant važiuojamosios dalies, taip pat nėra transporto priemonių ratais paliktų pėdsakų, vadovaujantis transporto priemonių padėtimis po įvykio - spręsti apie susidūrimo vietą važiuojamosios daliespločio atžvilgiu negalima, todėl vienintelis objektyvus domuo, vertinant transporto priemonių susidūrimo mechanizmą yra transporto priemonių sugadinimai. Sprendžiant iš esančių sugadinimų išsidėstymo bei jų padarymo mechanizmo, įvertinant tai, kad a/m VW sugadinimai išsidėstę tik kairiojo šono priekinėje dalyje, šoniniame paviršiuje, padaryta išvada, jog transporto priemonių susidūrimas įvyko pastarosios be ženklesnio kampo suartėjus važiuojamosios dalies skersine kryptimi. Tokia situacija galima tik tokiu atveju, kai automobiliu VW vykdomas ne staigus posūkio į kairę manevras, kurio metu pastarojo automobilio kairiojo šono priekinė dalis juda skersai automobilio išilginės dalies.

2019-10-22 apie 19.30 vai. įvykio aplinkybių tyrimui, į Klaipėdos AVPK buvo iškviesti abu įvykio dalyviai. Automobilio Mercedes Benz vairuotojas atsivežė įvykio liudytoją A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apklaustas. Tiriant įvykio aplinkybes, pakartotinai žodžiu buvo apklausti abu eismo įvykio dalyviai. Automobilio Mercedes Benz vairuoto L. G. nurodomos įvykio aplinkybės buvo nuoseklios ir atitiko pirminius parodymus. Automobilio VW vairuotojas A. V. taip pat nuosekliai tvirtino, jog eismo įvykis įvyko automobiliui Mercedes Benz vykdant lenkimo manevrą bei grįžtant į savo judėjimo krypties eismo juostą kliudžius automobilį VW.

Kartu su specialiųjų žinių turinčiu tyrėju D. J. abiem eismo įvykio dalyviams buvo išaiškintas transporto priemonių sugadinimų padarymo mechanizmas bei tai, kad toks sugadinimų pobūdis įmanomas tik automobiliui VW keičiant judėjimo kryptį į kairę.

Tiriant bylos aplinkybes, automobilio VW vairuotojas A. V. kategoriškai nesutiko su mūsų nustatytomis aplinkybėmis, ir motyvuodamas mūsų išankstiniu nusistatymu prieš jį bei jo neišklausymu, tvirtino savo parodymus, motyvuodamas, kad susidūrimo metu pajuto ne vieną, o 3 smūginius kontaktus.

Siekiant objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes bei pašalinti eismo įvykio dalyvių nurodomų įvykio aplinkybių prieštaravimus, Klaipėdos AVPK kieme buvo sustatyti įvykyje dalyvavę automobiliai pagal VW vairuotojo A. V. bei Mercedes Benz vairuotojo L. G. nurodomas aplinkybes:

Pagal automobilio Mercedes Benz vairuotojo L. G. nurodomas aplinkybes automobilis VW buvo pastatytas lygiagrečiai automobiliui Mercedes Benz, priekinio kairio rato arka ties automobilio Mercedes Benz galinio dešinio rato arka (automobiliams važiuojant greta vienas kito). Nustatyta, jog esant tokiai situacijai, automobilio VW ratus pasukus į kairę ir pajudėjus iš vietos, pastarojo automobilio priekinis kairys sparnas juda link automobilio Mercedes Benz dešiniojo šono, dėl ko tęsiant judėjimui ir suartėjus galutinai, automobilio Mercedes Benz galinio dešiniojo rato arkos viršutinė dalis atiduria automobilio VW priekinio kairio sparno didžiausioje įdeformavimo vietoje.

Pagal VW vairuotojo A. V. nurodomas aplinkybes, automobilis Mercedes Benz buvo pastatytas įstrižai automobilio Vw išilginės ašies, taip, jog būtų imituota iš priešpriešinio eismo juostos į VW judėjimo eismo juostą įvažiuojančio automobilio Mercedes Benz padėtis. Nustatyta, jog esant A. V. nurodytai situacijai, automobilis Mercedes Benz kliudo automobilio VW priekinio kairio kampo užapvalintą dalį, ant kurios nėra jokių pėdsakų ar sugadinimų.

Net ir atlikus faktinių transporto priemonių padėčių ir sugadinimų analizę, A. V. toliau teigė, jog pareigūnai nekompetentingi ir nesugeba teisingai įvertinti situacijos, nemato trijų smūginio kontakto pėdsakų, kuriuos sugadinimų vietose mato jis, todėl yra prieš jį nusistatę ir jo negirdi. Peržiūrėjus įrašą sankryžos Sausio 15-osios -Pilies g. matyti, kad automobilis Audi žalios spalvos, kurį vairavo liudininkas A. K. pravažiuoja sankryžą 09.47 vai., tai nurodo, kad tuo metu jis matė eismo įvykį (b.l. 18-19).

Tas pačias aplinkybes nurodė ir liudytojas policijos pareigūnas V. Z..

Liudytojas A. K. parodė, kad 2019-10-21 apie 9 val. važiavo į darbą Pilies gatve link Smiltelės gt. pirma eismo juosta. Prieš sankryžą su Sausio 15-osios gt. maždaug 50-100 m atstumu toje pačioje pirmoje eismo juostoje, kuia važiavo ir jis, matė važiuojantį nedidelį baltos spalvos automobilį. Važiuojant pastebėjo, kad šis nedidelis baltas automobilis užsuko į antrą eismo juostą ir sustojo. Ar vairuotojas rikiuodamasis rodė posūkį, nepastebėjo. Tuomet pravažiuodamas pamatė antroje eismo juostoje sustojusį šį baltos spalvos automobilį ir MB markės automobilį. Pačio susidūrimo jis nematė. Pasistatęs savo automobilį netoliese esančioje stovėjimo aikštelėje, priėjo prie įvykio vietos ir pamatė, kad a/m MB vairavo iš matymo pažįstamas kebabų pardavėjas. Po kelių dienų jis paprašė paliudyti policijoje apie eismo įvykį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (ANK 567 straipsnis). Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ANK 591 straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo bylos teiseną negalima.

ANK 417 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė asmenims už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kitą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Minėto straipsnio 3 dalis be kita ko numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šių taisyklių 101 punktas numato, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi.

Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su jam paskirta administracine nuobauda ir tvirtina, kad dėl pažeidimo padarymo kaltas automobilio MB vairuotojas L. G. Iš L. G. parodymų matyti, kad jis vairavo automobilį antra eismo juosta, kai staiga pamatė besirikiuojantį į tą pačią eismo juostą a/m VW, kuris kliudė jo automobilį. VW vairuotojas su pažeidimu nesutiko, kaltės nepripažino, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai.

•į: Atlikus visą įmanomą įvykio aplinkybių analizę, medžiagoje esančių duomenų visumos pagrindu buvo nustatytas padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktas bei A. V. surašytas ANK protokolas pagal ANK 417 str. 3d., kadangi pažeidė KET 9, 101 punkto reikalavimus t. y. persirikiuodamas ar kitaip keičiant važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti sausu ir nedavė kelio ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui (b.l 18-19).Visos šios aplinkybės rodo, kad A. V. vairuojamas automobilis staigiai keitė važiavimo kryptį (rikiavosi) užkišdamas transporto priemonę MB markės automobiliui ir taip susidūrė. A. V. parodymai, kad L. G. lenkdamas jo vairuojamą automobilį išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir taip jį kliudė, atmestini kaip nepagrįsti bylos medžiaga. Pažymėtina, kad šiuos A. V. parodymus paneigia policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas, jų parodymai, duoti teismo posėdžio metu, liudytojo A. K. parodymai, iš kurių matyti, kad A. V. automobilis važiavo pirma eismo juosta ir kad šis automobilis staiga metėsi į antrą eismo juostą ir joje sustojo. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo A. K. parodymais, kadangi kaip nustatyta, jis iš tikro tą dieną ir tuo pat metu važiavo ta pačia gatve, kur ir įvyko eismo įvykis.

Šias aplinkybes patvirtina ir ekspertizės aktas, iš kurio matyti, kad eismo įvykio metu a/m VW UP, vykdant manevrą į kairę, priekiniu kairiuoju sparnu, priekinio buferio plastikinio gaubto kairiojo šono dalimi ties rato nišos kraštu bei, tikėtina, priekiniu kairiuoju ratu kontaktavo su a/m MB galinio buferio plastikinio gaubto dešiniąja šonine dalimi ir, tikėtina, galiniu ratu. Tikėtina, kad susidūrimo metu a/m MB judėjo didesniu greičiu, nei a/m VW (b.l.63-68). Šios išvados visiškai atitinka tiek policijos pareigūnų parodymus, tiek L. G. ir A. K. parodymus, bei Tarnybiniame pranešime išdėstytas ivykio aplinkybes. A. V. teigė, kad L. G. vairuojamas automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tačiau šiais veiksmais liudytojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių, nes tai įvyko po susidūrimo su A. V. vairuojamu automobiliu ir todėl L. G. veiksmai nėra priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Būtent A. V. veiksmai - persirikiuodamas nepraleido (nedavė) kelio važiuojančiai gretima eismo juosta ta pačia kryptimi transporto priemonei - lėmė eismo įvykio kilimą.

Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. V. ne kartą yra baustas už administracinius nusižengimus ir pagrinde visi sprendimai skirti jam nuobaudas buvo jo skundžiami, kaltės jis nepripažindavo, tačiau nutarimai buvo palikti galioti.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog A. V. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuotas teisingai, nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio 2019-11-19 nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, o A. V. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio 2019-11-19 nutarimą Nr. 30-ANR_N-13723-2019 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Violeta Balčiūnienė