Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ieškinį T. G. (T. G.) dėl nusikalstama veika valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius, patikslinęs ieškinio pagrindą, prašo priteisti iš T. G. 162,40 Eur valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos, išmokant ligos pašalpą iš VSD fondo biudžeto, atlyginimą.

Atsakovas T. G. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-02-14 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. M1-97-617/2018 nustatyta, kad atsakovas T. G. 2017-01-15 apie 5 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , nežymiai sužalojo T. U.. Minėta teismo nutartimi pripažinta, kad T. G. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d., padarė būdamas nepakaltinamas. VSDFV Utenos skyrius 2017-02-08 sprendimu Nr. (9.24)L11-11585, vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 str., 14 str. 2 d., paskyrė T. U. 162,40 Eur dydžio ligos išmoką už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-01-21 iki 2017-02-03, todėl, pagal LR CK 6.290 str. 3 d. nuostatas, įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį. LR CK 6.268 str. 1 d. nustato, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako, tačiau jis neatleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu tokios būsenos pats tapo vartodamas alkoholinius gėrimus, narkotines ar psichotropines medžiagas arba kitokiu būdu. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2017-08-30–10-04 atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-69/2017 esančioje išvadoje (baudžiamoji byla Nr. M1-97-617/2018, b. l. 50-58) nurodoma, kad atsakovui veikos padarymo metu (2017-01-15) „nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį; žalingas vartojimas, dėl kurių jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti“. Iš ekspertizės išvados nustatyta, kad atsakovas tapo nepakaltinamas ir dėl elgesio sutrikimų vartojant alkoholį bei žalingo vartojimo, todėl yra pagrindas taikyti CK 6.268 str. 1 d. nuostatas, numatančias, kad nepakaltinamu pripažintas asmuo neatleidžiamas nuo atsakomybės atlyginti savo veiksmais padarytą žalą, jei tokios būsenos jis tapo vartodamas alkoholinius gėrimus.

Nustatyta, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos - žala atsirado dėl atsakovo baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, dėl kurių buvo sutrikdyta T. U. sveikata, tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys, atsakovas veiką padarė būdamas nepakaltinamas, tačiau tokios būsenos jis tapo ir vartodamas alkoholį, todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti ieškovui žalos, atsiradusios dėl T. U. išmokėtos ligos išmokos už laikino nedarbingumo laikotarpį, atlyginimą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas nuo 2017-10-10 priverstinai gydomas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, iki tol nuo 2017-01-18 gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (baudžiamoji byla Nr. M1-97-617/2018, t. I, b. l. 143), atsakovui atliekant teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę nustatyta, kad nepakaltinamas jis tapo ne tik dėl alkoholio vartojimo – jam nustatytas psichikos sutrikimas paranoidinė šizofrenija, taip pat iš ekspertizės akto matyti, kad atsakovui diagnozė – paranoidinė šizofrenija, nuolat progresuojanti eiga, nustatyta 2011 m., tuo pat metu nustatyta, kad atsakovui psichozės epizodas su paranoidiniais simptomais prasidėjo nuo 2008 m., vėliau atsakovui buvo diagnozuojamas organinis kliedesinis sutrikimas, nuo 2015 m. – paranoidinė šizofrenija, dėl to jis periodiškai buvo gydomas, paskutinį kartą iki veikos padarymo – nuo 2017-01-18 iki 2017-02-17. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatyta iš minėtų aplinkybių, atsakovui psichikos sutrikimas diagnozuotas ilgą laiką, į tai, kad šiuo metu dėl sveikatos būklės atsakovas neturi galimybės dirbti ir gauti pajamas, vertinama, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, ir dėl to žalos atlyginimo dydis sumažinamas (CK6.282 str. 3 d.).

Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 10 p.), todėl bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą turėtų būti priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 str.). Vadovaujantis CPK 93 str. 3 d. nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas priverstinai gydomas ir jo galimybės savarankiškai atlyginti žalą yra ribotos, iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 268-270, CK 6.268, 6.290 str. 1, 3 d., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Išieškoti iš T. G. 50 (penkiasdešimties) Eur dydžio žalos atlyginimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.