- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-14
- Bylos Nr.
- M1-97-617/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02594-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Nukentėjusysis
- T. U.
- Advokatai
- Rimutė Giruckienė
asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti medicinines priverčiamąsias priemones T. G. gynėjai advokatei Rimutei Giruckienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo T. G. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) ), gimusiam (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., Lietuvos Respublikos piliečiui, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), susituokusiam, nedirbančiam, teistam Vilniaus apygardos teismo 2005-01-19 nuosprendžiu pagal LR BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 10 metams, bausmę atlikusiam, įtariamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. G., negalėjęs suvokti savo veiksmų esmės ir teisingai jų valdyti, nežymiai sužalojo savo šeimos narį artimoje aplinkoje, o būtent: jis, 2017-01-15 apie 05.00 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, dėl tyrimo metu nenustatytų motyvų, sudavė T. U., su kuria gyvena neįregistravus santuokos ir veda bendrą ūki ( sugyventinei ) kojomis ir rankomis nemažiau dviejų smūgių į veido bei kojų sritis, padarydamas jai kraujosruvas akių vokuose, kairio kelio sumušimą pasireiškusi minkštųjų audinių patinimu, tokiu būdu nežymiai sužalojo savo šeimos narį. T. G. padaryti veiksmai atitinka požymiams nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas T. G. paaiškino, kad jis turi psichikos sveikatos sutrikimų, yra įrašytas į Švenčionių PSPC Psichikos sveikatos centro įskaitą. Yra gydęsis psichikos sutrikimo ligoninėse. Kiek kartų ir kokiose konkrečiai ligoninėse gydėsi neprisimena. Paskutinius du kartus gydėsi Vilniuje, Parko g. psichiatrijos ligoninėje. Kiek prisimena į psichiatrijos ligoninę Parko g. jį išvežė kitą dieną po to, kai jis sumušė T. U., su kuria tuo metu gyveno neįregistravęs santuokos. Psichiatrinėse ligoninėse gydosi dažnai, kokia jam nustatyta diagnozė jis nežino, jam girdisi balsai, kurie jam nurodinėja ką jis turi daryti. T. U. jis sumušė maždaug prieš du mėnesius, jo bute, miegamajame kambaryje adresu (duomenys neskelbtini). Kokią dieną tai įvyko neprisimena, tai buvo paryčiui. Jis tada buvo išgėręs, žiūrėjo televizorių ir jam pasigirdo vaikino balsas, kuris jam sakė, kad Teresa padarė taip, kad jam skaudėtų koją, jis tada ir užpuolė miegančią T. U.. Ką konkrečiai jai darė neprisimena. Prisimena, kad smūgiavo jai į galvos sritį, kiek kartų ir kur konkrečiai neprisimena, gali būti, kad ir kojomis spardė, nepamena. Dabar T. U. jo bute negyvena. Ji išsikraustė po to kai jis ją sumušė, gyvena (duomenys neskelbtini). Iki šio konflikto jie su T. U. kartu, bet neįregistravę santuokos, jo bute gyveno apie du metus. Dėl to kad sumušė T. U. labai gailisi. Jos atsiprašė ( I t. b. l. 109-111 ).
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji T. U. paaiškino, kad T. G. buvęs jos sugyventinis su kuriuo gyveno kartu apie metus ir vedė bendrą ūkį. Paaiškino, kad įvykio metu miegojo, nes reikėjo į darbą į pirmą pamainą, sugyventinis žiūrėjo televizorių. Jis pradėjo ją taršyti, sudavė į galvą kumščiu ir iš kojos į kelį. Tai vyko apie 5 val. ryto, kadangi miegojo, todėl nelabai suprato apie tai, kas vyksta. Atsibudo nuo taršymo, nes gulėjo, o T. G. ją mušė per galvą. Po to ji išbėgo iš namų ir tokiu būdu pabėgo nuo jo. Nubėgo pas dukrą. GMP nenorėjo kviesti, bet galva svaigo, todėl praėjus dviem dienoms kreipėsi į medikus, kurie pasakė, kad tai smurtas. Buvo sumušta galva ir koja. Kai viskas vyko, namuose kitų asmenų nebuvo. Po to, vėliau, T. G. paaiškino, kad jam balsas iš televizoriaus liepė, kad jis jai suduotų į koją. Nurodė, kad anksčiau T. G. taip su ja nesielgdavo. Jai nebuvo žinoma, kad T. G. buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje, jis nesakė, kad kasmet gydėsi.
Teismo posėdžio metu dalyvavusi teismo psichiatrė ekspertė N.Mačiūnienė patvirtino stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės išvadas apie T. G. psichinę būseną nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu, ir paaiškino, kad T. G. 2017 m. rugpjūčio 30 – spalio 4 d. buvo atlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, kurioje nurodoma, kad T. G. įtariamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta paranoidinė šizofrenija, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, dėl kurių T. G. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Komisija nustatė, kad T. G. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu, jam diagnozuota paranoidinė šizofrenija, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, dėl kurių jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl tokios psichikos sveikatos būsenos T. G. negalėjo dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklausiamas teisiamojo posėdžio metu. T. G. reikalingas priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas priverstinis gydymas psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis, t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Papildė, kad T. G. serga jau seniai, t. y. nuo 1999 m. Jis ne kartą gydytas psichiatrijos ligoninėse. Be to, ilgą laiką buvo laisvės atėmimo vietose, kur taip pat ilgus metus buvo gydomas. Kai jo psichikos sveikatos būklė pablogėdavo, jis atvykdavo pas specialistus. Prie ,,balsų“ jis buvo pripratęs, bet ekspertizės metu tai neigė. Jis sunkus psichinis ligonis, linkęs desimiliuoti, t. y. slėpti savo psichikos sveikatos būklę. Būnant laisvėje T. G. psichikos sveikatos būklė gali paūmėti, nes jis absoliučiai nekritiškas ligos ir gyvenimo būdo atžvilgiu. Jis socialiai pavojingas ir jo elgesys neprognozuojamas. Jeigu T. G. vartotų vaistus ir nevartotų alkoholio, pašalinis asmuo nesuprastų jo psichikos sveikatos būklės, nes jis ramaus būdo, ir tai gali pastebėti tik medikai.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto aplinkoje matyti, kad T. U. kreipėsi su pranešimu, kad ją sumušė sugyventinis T. G. ( I t. b. l. 6-8 ).
Iš byloje, esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis adresu Pašto g. 3-1, Pabradės m., Švenčionių r. sav. ( I t. b. l. 31-34 ).
Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta T. U., nustatyti sumušimai veide ( I t. b. l. 35-37 ).
Iš 2017-02-24 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiajai T. U. nustatyta poodinės kraujosruvos akių vokuose, kairio kelio sumušimas pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimai padaryti paveikus kietais, bukais daiktais prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą bei padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais ( I t. b. l. 84-85 ).
Teismas daro išvadą, jog surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, jog T. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Iš byloje esančio 2017 m. rugpjūčio 30 – spalio 4 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-69/2017 matyti, kad T. G. įtariamos veikos padarymo metu, t. y. 2017-01-15, nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija; psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, dėl kurių jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ekspertizės metu T. G. nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija; psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, dėl kurių jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl psichikos sveikatos būsenos T. G. negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklausiamas posėdžio metu. T. G. reikalingas priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas priverstinis gydymas psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis, t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ( II t. b. l. 50-58 ).
Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog T. G. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas ( LR BK 17 straipsnis ). Atsižvelgiant į teismo psichiatrinės ekspertizės išvadas, T. G. taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje, t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ( LR BK 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas ).
Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo ekspertizės akto Nr. 75U-II-69/2017 duomenimis T. G. reikalingas priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas priverstinis gydymas psichiatrijos ligoninėje sustiprinti stebėjimo sąlygomis, t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, T. G. nuo 2017-10-10 perkeltas į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę pagal Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017-10-09 nutartį, T. G. buvimo laikas sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis pratęstinas iki įsiteisės ši nutartis.
T. G. buvo skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( I t. b. l. 112-114 ). Atsižvelgiant į tai, jog Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017-10-09 nutartimi T. G. perkeltas iš Utenos ekspertinio skyriaus į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę iki teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių skyrimo ( I t. b. l. 182-183 ), kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuo nutarties paskelbimo.
Byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 92,71 € dydžio civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti padarytą turtinę žalą ( I t. b. l. 56-60 ). Be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 162,40 € žalos atlyginimo ( I t. b. l. 65-71 ). LR BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. LR CK 6.268 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenančius šeimos narius, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. T. G., kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo T. G., todėl jis civiliniu atsakovu būti negali. Civiliniais atsakovais byloje nebuvo pripažinti kiti asmenys. Taip pat byloje nėra duomenų, kad T. G. būtų nustatyta globa ir paskirtas globėjas, todėl nėra asmens, kuris materialiai atsako už jo veiksmus. Priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo procesas yra reglamentuotas LR BPK XXIX skyriuje. Nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra tas pats kaip išteisinamasis nuosprendis, kai kaltinamasis išteisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Nagrinėjamu atveju, T. G. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika nėra nusikaltimas, nes nėra visų nusikaltimo požymių ( nėra subjekto, subjektyvinės pusės ), veiką padaręs asmuo nėra kaltinamasis. Dėl šių motyvų tokio asmens neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimai gali būti nagrinėjami tik civilinio proceso tvarka. LR BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta ( bet ne nusikalstama ) veika padarytos žalos atlyginimo, šiuo klausimu taikytina artimiausia teisės norma, t. y. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BK 98 str. 1 d. 3 p., LR BPK 115 str. 3 d. 2 p., 401, 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 3 p., 404 str., teismas
nutaria:
Pripažinti, kad T. G. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.
T. G. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Pratęsti T. G. buvimo laiką psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis iki įsiteisės ši – 2018 m. vasario 14 d. – nutartis.
T. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nutarties paskelbimo dienos.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus. Šią teisę turi asmuo, kurio atžvilgiu išnagrinėta byla, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.