- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-27
- Bylos Nr.
- e2A-199-828/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00894-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
- Atsakovas
- UAB „Rokmedis“
- Ieškovas
- R. B.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Danguolės Smetonienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Rokmedis“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. individualios įmonės ieškinį atsakovei UAB „Rokmedis“ dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. B. individuali įmonė prašė iš atsakovės UAB „Rokmedis“ priteisti 4 283,40 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 15 d. su atsakovės vadybininku žodžiu sutarė, kad ieškovė suteiks medienos išvežimo iš kirtavietės į miško sandėlį paslaugą. Buvo sutarta, kad už 1 kub. m. medienos išvežimą (ištraukimą) į miško sandėlį UAB „Rokmedis" mokės 6 Eur, o jeigu reikės atlikti ir kitus darbus kirtavietėje, už 1 kub. m. medienos mokės po 12 Eur. Miško išvežimą ieškovė atliko iš kvartalo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini). Iš viso ieškovė iš kirtaviečių išvežė į sandėlį 570 kub. m. medienos ir papildomai atliko 10 kub. m. medienos kirtimo, tvarkymo, išvežimo darbus. Už atliktą paslaugą 2020-07-23 ieškovė pateikė Darbų perdavimo - priėmimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą, serija IND Nr. (duomenys neskelbtini) 4 283,40 Eur sumai, su nurodymu atsiskaityti iki 2020-08-01.
3. 2020-08-06 atsakovė pateikė pranešimą, kad už atliktus darbus sutinka mokėti 262,61 euro, nes jų bendrovė pasigedo 67,415 kub. m. medienos. Iš kirtavietės į lauko sandėlį išvežtą medieną priiminėjo V. L. ir tuo pat metu ją pakraudavo į miškovežius ir iš lauko sandėlio ją išgabendavo. Jokių pretenzijų R. B. individualiai įmonei, kad ji iš kirtavietės į lauko sandėlį neišvežė visos medienos, UAB „Rokmedis” nepareiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovei 3 721,36 Eur už medienos išvežimą (ištraukimą) į miško sandėlį, vykdant 2018 m. lapkričio 15 d. šalių sudarytą žodinę rangos sutartį, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 3 721,36 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-09-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 393,12 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintai ieškinio daliai. Priteisė iš ieškovės atsakovei 212,43 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai.
5. Teismas nustatė, kad 2018 m. lapkričio 15 d. UAB „Rokmedis” vadybininkas V. L. ir R. B. žodžiu susitarė, kad R. B. individuali įmonė suteiks medienos išvežimo iš kirtavietės, esančios adresu -(duomenys neskelbtini), Sutarė, kad už 1 kub. m. medienos išvežimą (išraukimą) į miško sandėlį UAB “Rokmedis” mokės 6 Eur, o jeigu reikės atlikti ir kitus darbus kirtavietėje, už 1 kub. m. medienos mokės po 12 Eur. Miško kirtimo darbus atliko UAB „Giemeda”. 2018 m. lapkričio 12 d., atlikus miško kirtimo darbus, buvo surašytas darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „Giemeda” perdavė UAB „Rokmedis” 586 kub. m. medienos kirtimo darbus.
Šalies argumentai
6. Ieškovė atsakovei pateikė Darbų perdavimo – priėmimo aktą, kuriame nurodė, kad pagal 2018-11-22 žodinį susitarimą, ji atliko darbus: medienos išvežimą – ištraukimą iš kirtavietės į lauko sandėlį 570 kub. m. 1 kub. m. kaina – 6 Eur; kirtimo dartbus 10 kub. m. 1 kub. kaina – 12 Eur. Viso darbų su PVM kaina – 4 283,40 Eur. Taip pat išrašė atsakovei sąskaitą 4 283,40 Eur sumai, nurodant, kad sąskaitą reikia apmokėti iki 2020-08-01.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nenustatė, kad iš miško sandėlio išvežama mediena būtų kaip nors apskaityta, nėra jokių perdavimo – priėmimo aktų, tačiau atsakovė pripažįsta, kad iš ieškovės gavo 512,585 kub. m. medienos ir už tokio kiekio medžių išvežimą (ištraukimą) į sandėlį, atsakovė turėtų sumokėti 3 015,51 Eur plius PVM.
8. Teismas įvertinęs ikiteisminio tyrimo, pradėto pagal UAB „Rokmedis" vadovo J. Ž. pareiškimą dėl dingusios dalies medienos, gautą specialisto išvadą Nr . 50-(928)-IS1-870, kurioje nurodyta, kad dalis iš J. Ž. priklausančių miško sklypų nupjautų kelmų nuopjovų, sutampa ir sudarė vieną visumą medžio kamieno dalį, su medžiais, rastais R. B. sodyboje, darė išvadą, kad R. B. individuali įmonė, atlikusi sutartus miško išvežimo (ištraukimo) darbus, darbų UAB „Rokmedis“ nepridavė, dalis medienos dingo nesurašius atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto, todėl ieškovė, dingus 67,415 m 3 medienai, t. y. daliai rangos objekto, netenka teisės gauti sutartimi nustatyto atlyginimo.
9. Teismas sprendė, kad atsakovė neginčija, kad pagal žodinę rangos sutartį, R. B. individuali įmonė atliko 512,585 kub. m. medienos išvežimą (ištraukimą) į sandėlį, minimą kiekį medienos atsakovė faktiškai priėmė, tad ji turi pareigą ieškovei atlyginti – sumokėti sutartą kainą.
10. Nors likusią mokėtiną dalį atsakovė įrodinėjo sumokėjusi priešpriešinių prievolių įskaitymo būdu (išskaičiuodama iš mokėtinos sumos dėl prarastos medienos savo patirtus nuostolius), teismas sprendė, kad atsakovės nurodoma dėl ieškovės žinioje buvusios atsakovei priklausančios medienos praradimo patirtų nuostolių suma 2 752,90 Eur yra aiškiai abejotina (dalis medienos yra surasta ir perduota UAB „Rokmedis”), ją ieškovė ginčija, tad įskaitymas pagal CK 6.130 str. 1 d. nuostatą, nagrinėjamu atveju negalimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Rokmedis“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino kitų atsakovės nuostolių, kuriuos ji patyrė dėl prarastos medienos, kaip turto netekimo. Nesutinka su teismo išvada, kad patirtų nuostolių 2 752,90 Eur suma „yra aiškiai abejotina“, nes iš esmės tokia išvada nemotyvuota, nepagrįsta bylos įrodymais. Faktą, kad iš to dingusio 67,415 m3 medienos kiekio 13,988 m3 sudarė beržo rastai, 12,548 m3 - lapuočių tara, 13,712 m3 - beržo popiermedis, 27,167 m3 - lapuočių malkos, patvirtina byloje pateiktas J. Ž. papildomos apklausos protokolas iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, kuriame jis detaliai nurodo dingusios medienos kiekius ir rūšis. Nors be šio byloje esančio įrodymo nėra kitų duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie dingusios medienos sudėtį pagal rūšis ir atitinkamos rūšies kiekius, tai nėra pagrindas išvadai, jog nuostoliai dėl dingusios medienos yra neįrodyti ar „abejotini".
13. Nurodo, kad ieškovė R. B. IĮ, priimdama užsakymą darbų atlikimui ir nesudarydama jokių rašytinių sutarčių su konkrečiu asmeniu dėl darbų atlikimo, atlikusi darbus to nederindama su užsakovu, tai yra nesurašydama darbų priėmimo - perdavimo akto, prisiėmė riziką dėl savalaikio ir tinkamo apmokėjimo už suteiktas paslaugas. Teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovė prarado dalį atsakovės medienos (nustatytas netgi tikslus jos kiekis), todėl nepagrįstai sprendime abejojama dėl dingusios medienos rūšinės sudėties bei nuostolių dydžio, kai jokių atsakovės pateiktus įrodymus paneigiančių duomenų ieškovė nepateikė.
14. Pažymi, kad nuostoliai yra realūs ir jų dydis yra pagrįstas byloje pateiktais įrodymais – PVM sąskaitomis faktūromis. Šių pateiktų įrodymų teismas visiškai nevertino, taip pažeisdamas teismo pareigą ištirti ir įvertinti visus bylos įrodymus.
15. Mano, kad teismas iš esmės pripažino, kad nuostolių dėl prarastos medienos atsakovė visgi patyrė, tik suabejojo ar nurodoma nuostolių suma yra teisinga. Teismas negalėjo visiškai atmesti atsakovės argumentų dėl nuostolių fakto bei dydžio, kadangi teismas privalėjo pats nustatyti nuostolių dydį, o ne visiškai atmesti atsakovės reikalavimus (pripažinti įskaitymą neteisėtu).
16. Mano, kad 27,4 m3 medienos, rastos pas R. B. sodyboje ir kol kas paliktos saugoti J. Ž., negali įtakoti atsakovės patirtų nuostolių dydžio, kadangi, visų pirma, medienos grąžinimo (priklausomybės) klausimas šiai dienai nėra galutinai išspręstas. O antra vertus, net jei dalis šios medienos kiekio ir būtų palikta, galiausiai, J. Ž. nuosavybėje, tai nemažintų UAB „Rokmedis“ nuostolių (nes J. Ž. nėra UAB „Rokmedis“). Taigi, teismo išvada, kad atsakovės patirtų nuostolių suma 2 752,90 Eur „yra aiškiai abejotina“ yra, iš esmės, nemotyvuota ir nepagrįsta bei negalėjo būti pagrindu pripažinti atsakovės atliktą įskaitymą neteisėtu.
17. Nurodo, kad ginčo įskaitymą atsakovė atliko 2020-08-06 pranešimu apie tai aiškiai ir nedviprasmiškai informuodama ieškovę, kad įskaito 2 752,90 Eur savo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo sumą iš ieškovei mokėtinos 3 015,51 Eur sumos ir laiko, kad šioje dalyje savo prievolę ieškovės atžvilgiu UAB „Rokmedis“ yra įvykdžiusi. Ieškovė ieškiniu netgi neginčijo atsakovės atlikto įskaitymo. Tokie argumentai atsirado tik bylą nagrinėjant žodiniame posėdyje. Taigi, įstatymo draudimas atlikti įskaitymą, kai jis ginčijamas teisme taip pat nebuvo šiuo atveju pažeistas, todėl teismas nepagrįstai pripažino atsakovės atliktą įskaitymą „negalimu“.
Atsiliepimas
18. Teismas visiškai neįvertino ir atsakovės atsisakymo mokėti likusią po įskaitymo pinigų sumą ieškovei. Kaip buvo nurodyta pranešime apie įskaitymą bei atsiliepime į ieškinį, likusią nesumokėtą 262,61 Eur sumą UAB „Rokmedis“ nurodė apmokėsiąs ieškovei, kai tik gaus iš jos atitinkamai pataisytus (sumažinus ištraukimo darbų kiekį iki 502,585 dėl prarastų medžių) PVM sąskaitą faktūrą ir atliktų darbų aktą. Kitaip tariant, atsakovė stabdo savo prievolės vykdymą iki ieškovė įvykdys savo prievolę atsakovei pateikti tinkamai įformintus dokumentus (CK 6.46 str. 2 d.). Teismas, šių teisinių argumentų niekaip neįvertino.
19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. B. individuali įmonė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad atsakovės nurodoma dėl ieškovės žinioje buvusios atsakovei priklausančios medienos praradimo patirtų nuostolių suma 2 752,90 Eur yra aiškiai abejotina. Apeliantė jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė 67,415 kub. malkinės medienos trūkumo. Po medienos pardavimo 2018 metų lapkričio mėnesyje UAB „Rokmedis“ dėl dalies medienos trūkumo R. B. individualiai įmonei jokių pretenzijų nepareiškė. Iš to seka , kad R. B. individualiai įmonei atlikus medienos išvežimo iš kirtavietės į miško sandėlį darbus jokių medienos trūkumų miško sandėlyje nebuvo, nes UAB „Rokmedis“ atstovas teisme pripažino, kad trūkumą pastebėjo tik pardavus medieną. Pirmos instancijos teismas pagrįstai suabejojo medienos trūkumo atsiradimu dėl R. B. individualios įmonės kaltės.
20. Tik 2020-07-23 iš R. B. individualios įmonės dėl apmokėjimo už atliktus darbus gavusi PVM sąskaitą Nr. IND (duomenys neskelbtini) UAB „Rokmedis“ pateikė pranešimą, jog nesutinka mokėti, nes yra padarytas įskaitymas, tačiau pačio įskaitymo nepateikė.
21. 2020-08-06 UAB „Rokmedis“ rašte nurodoma, kad 67,415 kub. medienos kiekis vertinamas 2 752,90 Eur suma. Nurodoma suma jokiais įrodymais neparemta. Todėl pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai suabejojo jokiais įrodymais neparemtu tvirtinimu, kad UAB „Romedis“ dėl R. B. individualios įmonės kaltės prarado 67,415 kub. medienos.
22. Mano, kad teismo sprendimas pripažinti UAB „Rokmedis“ įskaitymą neteisėtu yra priimtas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės UAB „Rokmedis“ apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
24. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už medienos išvežimą (ištraukimą) į miško sandėlį, vykdant 2018 m. lapkričio 15 d. šalių sudarytą žodinę rangos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
25. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
26. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovė pateikė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą naujų rašytinių įrodymų – Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020-01-13 nutartį, Panevėžio apygardos teismo 2020-02-12 nutartį. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, ginčo bei šalių įrodinėtinas aplinkybes, apeliaciniame skunde keliamus reikalavimus, taip pat aplinkybę, kad su šiuo prašymu šalys yra susipažinusios, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės pateiktų naujų dokumentų priėmimas, neužvilkins proceso, todėl priimtinas į bylą.
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 15 d. UAB „Rokmedis” vadybininkas V. L. ir R. B. žodžiu susitarė, kad R. B. individuali įmonė suteiks medienos išvežimo iš kirtavietės, esančios adresu -(duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad už 1 kub. m. medienos išvežimą (išraukimą) į miško sandėlį UAB „Rokmedis” mokės 6 Eur, o jeigu reikės atlikti ir kitus darbus kirtavietėje, už 1 kub. m. medienos mokės po 12 Eur. Ieškovė atsakovei neišrašė laiku darbų perdavimo – priėmimo aktų, tačiau byloje nėra ginčo, kad atsakovė iš ieškovės gavo 512,585 kub. m. medienos, kuri buvo išvežta (ištraukta) į sandėlį. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei 3 721,36 Eur už medienos išvežimą (ištraukimą) į miško sandėlį, vykdant 2018 m. lapkričio 15 d. šalių sudarytą žodinę rangos sutartį. T.y. už tokį kiekį darbų, tokį jų rezultatą, kuris realiai buvo atliktas.
28. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti UAB „Rokmedis“ jos atliktą reikalavimo dėl nuostolių į ieškovę įskaitymą 2 752,90 Eur sumoje. Su tokiais argumentais kolegija nesutinka.
29. Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Tai vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Taigi įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; kt.).
30. T.p. kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Todėl būtina kiekvieną kartą, taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas, įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį, kad nebūtų įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai, pvz., tokių, dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarę, kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (2014-10-29 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-458/2014).
31. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Rokmedis” 2020-08-06 raštu informavo R. B. individualią įmonę, kad ji, vadovaudamasi CK 6.130 str. 1 d., įskaito 2 752,90 Eur savo reikalavimą dėl nuostolių R. B. įmonei iš jai mokėtinos 3 015,51 Eur sumos už atliktus darbus ir laiko, kad šioje dalyje savo prievolę yra įvykdžiusi.
32. Tačiau, kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, bylos šalių priešpriešiniai reikalavimai buvo aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Ieškovės byloje nagrinėtas reikalavimas yra kilęs iš šalių pripažįstamos žodinės rangos sutarties, tačiau apeliantės reikalavimas dėl 2 752,90 Eur nuostolių ieškovei nebuvo patikimai pagrįstas, šalys dėl jo nėra ir nebuvo aiškiai sutarusios, tokio apeliantės reikalavimo ieškovė niekada nepripažino, dėl jo ir šiuo metu yra kilęs ginčas. Tokiu būdu šalių priešpriešiniams reikalavimams esant aiškiai nelygiaverčiams vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nepripažino apeliantės atlikto įskaitymo įvykusiu, ir jos prievolės ieškovei šioje dalyje pasibaigimo (CK 6.130 str.).
33. Be to iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog iš medienos sandėliavimo vietos buvo pavogta 67,415 m3 medienos (J. Ž. parodymai). Dalis medienos - 27,4 m3 - buvo rasta R. B. sodyboje. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2019-05-22 nutarime prokuroras, nutraukdamas bylą R. R. ir J. B. atžvilgiu, tuo pačiu nutarė 2018-11-22 surašant įvykio vietos apžiūros protokolą iš R. B. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), paimtus 27,4 m 3 medienos (saugomos UAB „Rokmedis“ medienos sandėlyje), grąžinti J. Ž.. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. V-168497-491/2020 sprendė, kad UAB „Rokmedis“ direktoriui J. Ž. 27,4 kub. m. medienos buvo grąžinta nepakankamai ištyrus bylos aplinkybes dėl medienos priklausomybės. Teismui kilo abejonių ar iš R. B. sodybos paimti 27,4 kub. m. medienos iš tikrųjų buvo pavogti iš UAB „Rokmedis“, todėl sprendė, kad nėra pagrindo grąžinti medieną J. Ž.. Tokiu būdu tyrimo metu rastos medienos priklausomybės ir grąžinimo savininkui klausimas dar nėra išspręstas. Tuo pačiu nėra aiškūs šiuo metu, tuo labiau nebuvo aiškūs ir ginčo įskaitymo atlikimo metu, apeliantės patirti realūs nuostoliai dėl medienos dingimo. Tokiu būdu apeliantė 2 752,90 Eur nuostolių įskaitymo negalėjo atlikti. Kolegijos vertinimu, patirtus nuostolius apeliantė turi teisę įrodinėti kitoje byloje, pareiškusi ieškinį įstatymo nustatyta tvarka.
34. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pripažino nuostolių faktą, dėl ko turėjo nustatyti ir jų dydį. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatinėjo atliktų darbų pagal žodinę rangos sutartį kiekį, jų rezultatą bei už tai mokėtino atlyginimo dydį. Reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę apeliantė byloje nereiškė, tuo pačiu nuostolių fakto ir dydžio šioje byloje neįrodinėjo. Nors pagal įstatymą būtent apeliantė privalo įrodyti, kad patyrė nuostolius, o ne ieškovė – kad jų nebuvo, ginčydama apeliantės atliktą įskaitymą (CK 6.245, 6.249 str.). Kolegijos vertinimu, tai dar vienas pagrindas, dėl kurio apeliantės įskaitymas negalėjo būti pripažintas įvykusiu. Kaip jau nurodyta anksčiau, patirtus nuostolius apeliantė turi teisę įrodinėti kitoje byloje.
35. CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą; CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą; jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą tiek, kiek prievolės neįvykdė kita šalis (CK 6.58 straipsnio 3 dalis). Šios bendrosios prievolių vykdymo sustabdymą reglamentuojančios teisės normos nustato teisinius pagrindus, kokiais atvejais skolininkas turi teisę sustabdyti savo prievolės kreditoriui vykdymą, kai prievolė yra dvišalė. Sutartinių prievolių vykdymo sustabdymą taip pat reglamentuoja CK 6.207 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Taigi nurodytose prievolių vykdymo sustabdymo pagrindus reglamentuojančios teisės normose nustatyta, kad, pirma, prievolės vykdymas gali būti sustabdytas, kai prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų; antra, skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti; trečia, prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; ketvirta, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis, 6.207 straipsnio 3 dalis). Pagrindų stabdyti prievolės vykdymą buvimas yra fakto klausimas, todėl, kilus skolininko ir kreditoriaus teisminiam ginčui dėl prievolės vykdymo sustabdymo pagrįstumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal pateiktus įrodymus sprendžia, ar pagrįstai skolininkas stabdė prievolės kreditoriui vykdymą.
36. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad ji turėjo teisę sustabdyti savo prievolės apmokėti už atliktus darbus įvykdymą tol, kol ieškovė pateiks tinkamai įformintus dokumentus. Pažymėtina, jog žodinėje šalių sudarytoje sutartyje šalys susitarė dėl medienos išvežimo (išraukimo) į miško sandėlį kiekio ir kainos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kokį kiekį medienos ieškovė išvežė į miško sandėlį bei nurodė sumą, kurią atsakovė turi sumokėti ieškovei už atliktus darbus. Apeliantė priteistos sumos už atliktus darbus neginčijo, su teismo nustatytu ištrauktos medienos kiekiu sutiko. Tokiu būdu nebėra pagrindo apeliantei reikalauti, kad ieškovė pateiktų dar kokius tai dokumentus dėl darbų atlikimo, o jos prievolės įvykdymo sustabdymas šiuo pagrindu nebūtų adekvatus, sąžiningas ir protingas. Todėl atmetami ir apeliantės argumentai dėl jos priešpriešinės prievolės vykdymo sustabdymo.
37. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pasisakyti nėra pagrindo, kadangi laiko, jog jie neturi esminės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
38. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovei R. B. individualiai įmonei priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 450 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB “Rokmedis” ieškovės R. B. individualios įmonės naudai 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.