- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-16
- Bylos Nr.
- 1A-463-245/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00286-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- A. V.
- Advokatai
- Egidijus Milašius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Giedraičio ir Daivos Jankauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. (toliau – A. V.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. V., Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu už tai, kad 2017 m. lapkričio 20 d. 13.01 val., (duomenys neskelbtini), apklausiamas liudytoju ir būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, E. B. naudai davė melagingus parodymus apie tai, kad 2017 m. rugpjūčio 15 d. išgertuvių metu (duomenys neskelbtini), E. B. Z. V., iki pastarojo išėjimo iš E. B. namų, peiliu nepjaustė ir jam negrasino, o šis susižalojo pats, krisdamas ant garso kolonėlės.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Objektyviam šio apeliacinio skundo nagrinėjimui nuteistasis prašo išreikalauti iš Kauno apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-612-966/2018 medžiagą.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. V. niekaip neįtakojo ikiteisminio tyrimo eigos ar apskritai baudžiamosios bylos Nr. 1-612-966 išnagrinėjimo teisme, netrukdė nustatyti tiesai paminėtoje byloje. Tai patvirtina ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. nuosprendyje padarytos išvados, kad kaltinimai E. B. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo nukentėjusiajam Z. V. ir dėl grasinimo nužudyti, pasitvirtino, kad jo kaltę dėl šių nusikalstamų veikų padarymo teismas laiko įrodyta nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, iš dalies paties E. B. parodymais, liudytojų R. N., P. N., L. K., iš dalies liudytojo A. V. parodymais, objektyviais bylos duomenimis. Minėtame nuosprendyje nebuvo nurodyta kokia dalimi jis rėmėsi liudytojo A. V. parodymais ir be kita ko nurodė, kad teismas byloje apklaustų asmenų parodymus vertino kaip teisingus ir patikimus tiek, kiek jie neprieštarauja tarpusavyje objektyviai nustatytoms bylos aplinkybėms ir neteikė pagrindo abejoti jų procesiniu nesuinteresuotumu. Skunde nurodoma, kad A. V. parodymuose jokių prieštaravimų teismas nenustatė, neišskyrė jų lyginant su kitų liudytojų, kaltinamojo ar nukentėjusiojo parodymais, tačiau to paties nuosprendžio kitoje dalyje A. V. parodymus dėl nukentėjusiojo nežalojimo aplinkybių pripažino kaip šališkus, duotus siekiant padėti E. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Skunde nurodoma, kad minėtame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl liudytojo A. V. parodymų patikimumo yra prieštaraujančios viena kitai, dėl ko buvo padaryta klaidinga išvada dėl melagingų A. V. parodymų.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliaciniame skunde nesutinkama su veikos kvalifikavimu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir šios nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymu nuteistojo A. V. veiksmuose. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje apibrėžtas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
5. Išanalizavus skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, A. V. veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką bei pripažindamas, jog jo kaltei dėl minėto nusikaltimo pagrįsti pakanka byloje surinktų įrodymų, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė ir BPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė.
6. Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, kad Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-612-966/2018, kurioje E. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį. Šioje byloje liudytoju buvo apklaustas A. V.. BPK 83 straipsnio 1 dalyje liudytojui numatyta pareiga duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal BK 235 straipsnį.
7. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. BK 235 straipsnio prasme melagingais yra laikomi tokie parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, kai yra iškraipomi arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ar nurodomi išgalvoti. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikalstamos veikos įvykį (jos padarymo laiką, vietą, būdą bei kitas aplinkybes); kaltinamojo kaltumą; aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui; kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, jų tarpusavio santykius bei santykius su liudytojais; apie byloje esančius kitus duomenis ir kitas bylai svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-455/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 235 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suprantant savo procesinę padėtį, žinant teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, teisingus parodymus ir tai jam pavirtinus savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme, bei suvokiant, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus ir nori, jog tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose bei panaudota byloje.
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis A. V. 2017 m. lapkričio 20 d. 13.01 val. (duomenys neskelbtini), apklausiamas liudytoju ir būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, E. B. naudai davė parodymus apie tai, kad 2017 m. rugpjūčio 15 d. vykusių išgertuvių metu, E. B. Z. V., iki pastarojo išėjimo iš E. B. namų, peiliu nepjaustė ir jam negrasino, o šis (Z. V.) susižalojo pats, krisdamas ant garso kolonėlės. Tačiau pirmosios instancijos teismas įvertinęs Z. V., liudytojų R. N., L. K. parodymus, specialisto išvadą, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad minėti A. V. duoti parodymai yra melagingi ir pagrįstai pripažino jį kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.
8.1. Z. V. parodė, kad E. B. peiliu jį sužalojo tuo metu, kai A. V. kartu su jais jau nebuvo. E. B. nukentėjusiajam su peiliu į ranką įpjovė šiam būnant prie durų, o į antakį įpjovė jam jau būnant lauke. Tai, kad E. B. prieš Z. V. naudojo peilį, matė ir liudytojas L. K.. Z. V. nurodė, kad bėgdamas iš E. B. namų niekur neužkliuvo.
8.2. Liudytojas R. N. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 15 d. vėlai vakare jam paskambino pas jį dirbantys ukrainiečiai ir pasakė, kad kaimynas, kaip suprato, E. B., laksto su peiliu po kiemą. R. N. greitai atvyko į vietą, pamatė ten sėdinčius išsigandusius asmenis bei pradėjo ieškoti Z. V.. Z. V. atidarius duris R. N. pamatė, kad šis visas kraujuotas. Jam Z. V. paaiškino, kad buvo užėjęs pas E. B., kilo konfliktas, kurio metu E. B. jį sužalojo peiliu. Atvykus policijos pareigūnams ir apžiūrėjus teritoriją matėsi kraujo takelis, kuris vedė pas E. B. į kiemą.
8.3. Liudytojas L. K. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 15 d. vakare pas jį buvo atėjęs kaimynas E. B. ir priekaištavo dėl jo neva paleidžiamo šuns. L. K. E. B. paprieštaravo dėl jo išsakytų teiginių, dėl ko šis (E. B.) prikišo prie jo kaklo peilį ir pasakė, kad jei jis dar kartą paleis šunį, jam blogai baigsis. Po šio grasinimo L. K. nuėjo į namus ir paskambinęs direktoriui R. N. papasakojo kas nutiko. Kol laukė R. N., matė kaip nuo E. B. namų praėjo Z. V.. Nurodė, kad pastarasis buvo girtas. Atvažiavus R. N. L. K. pasakė, kad jam baisu miegoti, nes namelyje, kuriame gyvena, neužsirakina durys. Jis kartu su R. N. nuėjo į Z. namus tam, kad iš jo pasiskolintų atsuktuvą durims taisyti. Z. V. atidarius duris jie pamatė, kad jo galva ir ranka yra kraujuotos. Z. V. nurodė, kad jį sužalojo kaimynas E. B.. L. K. matė, kad ant žemės buvo kraujo lašų nuo Z. V. namų durų iki E. B. namų vartų.
8.4. Aplinkybę, kad Z. V. buvo sužalotas peiliu, o nesusižalojo krisdamas ant garso kolonėlės, patvirtina ir 2017 m. spalio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2932/2017(02), kurioje nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 15 d. Z. V. paviršinės žaizdelės dešinėje kaktos pusėje, ir kairiame dilbyje padarytos dviem smūgiais aštriabriauniu daiktu ir įrankiu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai negalėjo išsivystyti krintant, smūgiuojant rankomis ar spardant.
8.5. Remiantis aukščiau nurodytais liudytojų parodymais, specialisto išvados duomenimis, darytina pagrįsta išvada, kad A. V. davė melagingus parodymus apie 2017 m. rugpjūčio 15 d. vykusių išgertuvių aplinkybes. Aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina tai, kad E. B. minėto įvykio metu tyčia po vieną kartą peilio ašmenimis perbraukė per Z. V. kaktą ir jo kairį dilbį iki pastarojo išėjimo iš E. B. namų.
8.6. Nuteistasis A. V. gyvena E. B. namuose, yra nuo pastarojo priklausomas, kadangi jam už padienius darbus yra suteikiamas gyvenamasis plotas. A. V. parodymus paneigė nuoseklūs nukentėjusiojo Z. V. parodymai, kad E. B. jam grasino bei supjaustė peiliu kaktą ir ranką, kad tuo metu A. V. šalia nebuvo, jis šių aplinkybių nematė bei kiti aukščiau aptarti įrodymai, kuriais šioje byloje grindžiama kaltinamojo kaltė.
9. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame išdėstytų išvadų pagrįstumu teisinio pagrindo abejoti nėra. Pirmosios instancijos teismas, A. V. pripažindamas kaltu rėmėsi patikimais įrodymais, kuriuos tinkamai ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis A. V., savaime nereiškia, jog buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo normos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, dėl ko apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.