- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-24
- Bylos Nr.
- e2-572-1025/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01706-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Matulevičienė
- Ieškovas
- K. M.
- Atsakovas
- D. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje
- Advokatai
- Dovydas Raišutis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei D. B. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir atsakovės D. B. priešieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti (sumažinti) jo teikiamą išlaikymą sūnui A. B., gim. 2001-12-12, nuo 300 Eur iki 150 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, priteisti iš atsakovės visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, gaunamų pajamų nebeužtenka būtiniems, gyvybiškai svarbiems šeimos poreikiams patenkinti, todėl nebeturi galimybių teikti tokio dydžio išlaikymo, koks buvo priteistas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-07-29 sprendimu. 2018-07-25, santuokoje su A. M., gimė dukra O. M., kurios teisės yra pažeidžiamos teikiant nepagrįstai didelį išlaikymą kitam nepilnamečiam vaikui, taip vieno nepilnamečio vaiko interesus iškeliant prieš kito.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimo nepateikė, o pateikė priešieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą; pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą dėl išlaikymo ir priteisti iš ieškovo išlaikymą A. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo priešieškinio padavimo teismui dienos po 350 Eur kiekvieną mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus A. B. pilnametystės arba priteisti vienkartinę 4900 Eur išmoką nuo 2018 metų spalio mėn. iki sūnaus A. B. pilnametystės, atidedant jos išmokėjimą, bet ne ilgiau, kol vaikas baigs bendrojo lavinimo mokyklą, t. y. iki 2020 m. liepos mėn.; priteisti 544 Eur įsiskolinimą, kuris susidarė dėl Vyriausybės nustatyto indeksavimo netaikymo ir nepriemokų už 2016?2018 m. laikotarpį. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovas 12 metų gyvena Didžioje Britanijoje, turi įgijęs aukštąjį išsilavinimą, puikiai moka anglų kabą, todėl gali susirasti geriau apmoką darbą ir gauti didesnes pajamas. Siūlė ieškovui įsidarbinti jos pusbrolio statybų įmonėje ir ieškovas būtų galės gauti 200 svarų per dieną ir uždirbti apie 4400 svarų per mėnesį. Mano, jog ieškovas turi pakankamai pajamų ne tik būtiniems poreikiams tenkinti, bet ir turto bei pajamų, nes keliauja į tolimus kraštus, nuomojosi brangiai kainuojantį būstą geroje Londono vietoje, o dabar yra pasiėmęs iš banko didelę paskolą būstui, turi pinigų samdyti advokatą, ir tai rodo, kad jis turi daugiau lėšų nei nurodo oficialiai. Ieškovo sutuoktinė, planuodama šeimą su ieškovu, nuo 2012 m. galėjo užsidirbti bei susitaupyti lėšų vaiko išlaikymo pradžiai ir motinystės išmokoms. Praėjusią vasarą atliko buto adresu (duomenys neskelbtini), remontą, pakeitė koridoriaus ir virtuvės grindis, pirko virtuvės ir koridoriaus baldus, skalbimo mašiną, orkaitę, kaitlentę, siekdama, kad sūnus augtų jaukioje, saugioje ir estetiškoje aplinkoje. Prieš septynis metus atliko vaiko kambario remontą, kuris šiuo metu yra remontuojamas, nes vaikui reikalinga didesnė asmeninė gyvenimo erdvė, o tam reikalingos papildomos išlaidos ir prie jų turi prisidėti ir ieškovas. Vaikas ketina studijuoti Vilniuje, todėl būtina atlikti buto esančio Vilniuje, remontą. Vaiko tik minimalių poreikių patenkinimui kas mėnesį reikia 500 Eur, tačiau stengiasi tenkinti ne tik minimalius vaiko poreikius, vyksta į keliones su sūnumi, pirko sūnui fotoaparatą, nes jo pomėgis fotografuoti, filmuoti, ir tai susiję su jo studijomis, be to sūnus nešioja akinius, kuriuos reikia kas keleri metai keisti, pirko kontaktinius lęšius. Per pastarąjį laikotarpį Lietuvoje ženkliai išaugo prekių ir paslaugų kainos, kas lemia, jog reikalingos didesnės lėšos maistui, drabužiams ir avalynei, sveikatos priežiūrai ir higienos reikmėms, mokslui ir laisvalaikiui, būsto išlaikymui ir t. t.
Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo priešieškinį atmesti, o pareikštą ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, jog nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatytas vaiko išlaikymas, praėjo neilgas laiko tarpas, todėl sūnaus išlaikymas ir jo poreikiai nėra iš esmės padidėję. Atsakovė nepateikė duomenų apie dažnas sūnaus ligas bei papildomai patiriamas išlaidas. Teismo sprendimo priėmimo metu buvo žinoma vaiko sveikatos būklė ir tai nėra nauja aplinkybė. Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie pasikeitusius vaiko poreikius. Teigia, jog ne kartą siūlė sūnui atvykti pas jį į svečius, kartu vykti į kelionę. Papildomai prisideda prie sūnaus poreikių, sūnaus prašymu pirko drabužius, batus, kitus smulkius daiktus, audiotechnikos, gimtadienio proga padovanojo 150 svarų. Visuomet stengėsi dirbti ir nevengė pareigos išlaikyti sūnų. Jo sutuoktinė visą laiką dirbo ir prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, tačiau dėl sveikatos problemų iki nėštumo, nesusidarė reikiamas darbo stažas, dėl ko negavo išmokos už vaiką. Atostogos Tenerifėje buvo povestuvinė kelionė – giminių dovana. Tvirtina, jog deda maksimalias pastangas pagerinti susidariusią ekonomiškai sunkią finansinę situaciją, persikraustė gyventi į kitą miestą, kuriame žemiausios būsto kainos visoje šalyje, susirado geriau apmokamą darbą nei kad turėjo sprendimo dėl išlaikymo padidinimo priėmimo metu. Sprendimo priėmimo metu neturėjo naujo išlaikytinio ir galėjo sūnui teikti sutarto dydžio išlaikymą, o atsiradus naujam išlaikytiniui, galimybės tapo ribotos. Jo trijų narių šeimos pajamos per 1 mėn. yra apie 1300 svarų (atskaičius mokesčius), iš kurių 630 svarų kas mėnesį sumokama bankui, todėl šeimai lieka 670 svarų, t. y. kiekvienam šeimos nariui po 220 svarų. Tuo tarpu, atsakovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė.
Institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog išlaikymo dydis turi atitikti vaiko poreikius ir būti nustatomas vaiko interesų naudai.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieškinį visiškai jame išdėstytais motyvais, o priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, jog ieškovo turtinė padėtis yra pablogėjusi, nes atsirado dar vienas išlaikytinis, kurio išlaikymui reikia skirti nemažą pajamų dalį, be to 2017-08-30 įsigijo turtą - būstą išsimokėtinai 24 metams, todėl jo pajamos sumažėjo ir jis nebegali teikti vienam vaikui 300,00 Eur išlaikymą. Ieškovo pajamos didėjo, jis buvo pripažintas geriausiu darbuotoju, todėl šiuo metu neketina keisti darbo. Ieškovas neturi sveikatos problemų. Ieškovo kūdikio poreikiams reikia 400 svarų per mėnesį, o sūnaus poreikiams pakaktų 300 Eur per mėnesį, todėl priteistas 300,00 Eur dydžio išlaikymas turi būti sumažintas, t. y. ieškovo sūnui palikta 150,00 Eur, o jo dukrai taip pat 150,00 Eur, tai atitiktų abiejų vaikų interesus. Nėra jokių duomenų, jog šalių sūnaus poreikiai padidėjo. Ieškovas išlaikymo dydžio indeksacijos neatlieka, sutinka padengti indeksavimą, jei jis toks yra ir jei teisingai apskaičiuotas.
Atsakovė teismo posėdžio metu prašė priešieškinį tenkinti visiškai jame išdėstytais motyvais, o ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, jog sūnaus kambariui būtinas remontas, o tam būtinos lėšos ir tai esminė aplinkybė dėl ko vaiko poreikiai padidėjo. Be to augančiam vaikui būtina geresnis maistas, drabužiai. Sūnus nelanko mokamų užsiėmimų, lanko savanorišką tarnybą ir gauna 20 Eur per mėnesį, papildomai mokinasi bibliotekoje filmuoti, tai nekainuoja. Sūnus pakankamai gabus ir nors už papildomus užsiėmimus nereikia mokėti, tai nereiškia, jog vaiko poreikiai sumažėjo, jam ateityje reikės papildomų lėšų. Turi du butus, vienas Klaipėdoje, kitas Vilniuje. Šiuo metu gyvena motinai priklausančiame bute Agluonėnuose. Motinos bute buvo atliktas remontas prieš 6 metus, todėl vėl reikia remontuoti butą. Sūnus planuoja studijuoti ir gyventi Vilniuje ir ten taip pat reikės remonto. Kurui išlaidų nepatiria, nes sūnų veža mokyklinis autobusas. Sūnus nešioja akinius, taip pat linzes, lankosi pas okulistą, vizitai pas gydytoją nekainuoja. Ieškovas moka išlaikymą po 300 Eur, labai minimaliai prisideda papildomai, pirko tik kolonėlę, keletą drabužių, sūnaus į keliones nebuvo pasiėmęs, bet siūlė, tačiau sūnus nevažiavo. Jos pačios darbo užmokestis po 2016 metų padidėjo, išsimokėtinai įsigijo automobilį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys ir priešieškinis atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės. A. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo ir atsakovės sūnus (t. 1, b. l. 65). 2014-03-03 Klaipėdos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) nutartimi patvirtinta ieškovo ir atsakovės taikos sutartis, kuria šalys susitarė, jog šalių sūnaus tėvas K. M. (K. M.) įsipareigojo kiekvieną mėnesį sūnaus išlaikymui mokėti po 400 Lt (115,85 Eur) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. 2016-07-29 Klaipėdos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) sprendimu pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2014-03-03 nutartimi priteistas išlaikymas šalių sūnui ir priteistas iš ieškovo išlaikymas nepilnamečiui sūnui mokamas periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur iki sūnaus pilnametystės. Klaipėdos apygardos teismo 2016-12-15 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2016-07-29 sprendimas paliktas nepakeistas.
Ieškovas sudarė santuoką su A. M. (buvusi pavardė U.) ir jam (duomenys neskelbtini) gimė dukra (t.1, b. l. 14). Ieškovas su A. M. gyvena Didžiojoje Britanijoje trylika metų. 2016-07-20 raštas patvirtina, jog ieškovas ir A. U., kuri šiuo metu yra ieškovo sutuoktinė, nuo 2015 m. vasario nuomojosi būstą Londone ir mokėjo 758,33 svarų per mėnesį (t. 1, b. l. 112). Šiuo metu ieškovas su šeima gyvena Kardifo mieste Didžiojoje Britanijoje. Ieškovo sąskaitos „Barclays“ banke išrašas už laikotarpį nuo 2018-07-31 iki 2018-08-30 patvirtina, jog ieškovas gavo 4368,72 svarų iš savo sesers A. A., 2018-08-30 sąskaitos likutis sudarė 1656,57 svarai (t. 1, b. l. 27-28). Ieškovas dirba transporto priemonės vairuotoju, darbo užmokestis 7,85 svarai už darbo valandą, darbo užmokestis mokamas į banko sąskaitą (t. 1, b. l. 29 -30), duomenų apie gautą darbo užmokestį į sąskaitą ieškovas nepateikė. Ieškovas nurodė, jog per mėnesį gauna 1300 svarų (apie 1452,51 Eur). Ieškovo sutuoktinei nėra mokama motinystės pašalpa ir motinystės atostogų išmoka (t. 1, b. l. 33-34). Iš ieškovo rašytinių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovo sutuoktinė 2012- 2015 metais dirbo ir gaudavo kintamą atlyginimą 1000-1200 svarų per mėnesį, 2016 m. dirbo gaudavo vidutiniškai 1000 svarų atlyginimą, nuo 2016 pabaigos iki 2017-06-06 dirbo ir gaudavo 1400 svarų mėnesinį atlyginimą. 2018-06-08 Kardifo miesto tarnybos sąskaita patvirtina, jog už laikotarpį nuo 2018-04-01 iki 2019-03-31 ieškovas ir jo sutuoktinė turėjo sumokėti mokesčius 973,00 svarų sumai (t. 1, b. l. 31), 2018-06-01 sąskaita patvirtina, jog už dujas nuo 2018 metų mokėtina suma 42,00 svarai. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, jog ieškovui 2017-08-31 buvo suteikta 135000,00 svarų paskola būsto įsigijimui. Iš 2017-08-31 iki 2018-07-31 metinės hipotekos ataskaitos nustatyta, jog ieškovui suteiktas kreditas 24 metams ir 1 mėnesiui, mokėtina įmoka nuo 2017-10-02 iki 2018-07-31 yra 630,33 svarų per mėnesį. 2018-04-17 ieškovas ir A. U. nuo 2018-05-29 iki 2019-02-28 turėjo mokėti po 52,96 svarų kredito įmokų (b. l. 38). Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, jog šeimos išlaidos per mėnesį sudaro apie 1600 svarų, t. y. paskola būstui 630 svarų, būtinos mėnesinės išlaidos maistui, komunaliniams mokesčiams, kurui 700 svarų, naujagimiui apie 200 svarų. Ieškovo vardu Lietuvoje, užsienyje nėra įregistruota nekilnojamojo turto (t. 1, b. l. 7, t. 2, b. l. 44), ieškovo sutuoktinės A. M. vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje ir užsienyje (t. 2, b. l. 38, 41). Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, jog ieškovas už kredito lėšas įsigijo būstą 140000 svarų vertės. VĮ „Regitra“ duomenimis 2019-01-08 ieškovo vardu Lietuvoje įregistruotų transporto priemonių nėra (t. 2, b. l. 8), ieškovo sutuoktinės A. M. vardu nėra įregistruotų transporto priemonių Lietuvoje (t. 2, b. l. 35). Ieškovo vardu užsienyje įregistruota transporto priemonė „F. G. G. T. 6G“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią įsigijo 2018-03-31 (t. 2, b. l. 50 -51).
Medicininis pažymėjimas patvirtina, jog atsakovei diagnozuota hipertenzija (t. 1, b. l. 64), atsakovė dirba, gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro 1171,87 Eur (t.1, b. l. 67). Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Agluonėnų seniūnijos 2018-10-30 pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ir atsakovės paaiškinimų nustatyta, jog atsakovė ir šalių sūnus gyvena (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 68), butas priklauso atsakovės motinai, bute gyvena trise. Iš atsakovės pateiktų mokėjimų ir paaiškinimų nustatyta, jog atsakovė 2014 metais atliko motinai priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena su sūnumi, remontą, remontavo vaiko kambarį už 1300 Eur, įsigijo naujus baldus, 2018 m. birželio mėnesį suremontavo virtuvę ir koridorių, tai kainavo 530 Eur, taip pat 2018 metais įsigijo šiam butui buitinę techniką (t. 1, b. l. 75-76, 92-93, 95, 97, 101, 99, 102, 103, 104, 114). Atsakovė 2018-06-27 pirko BIC kamerą Kashiwa 277 už 499,11 Eur (t. 1, b. l. 77-78), telefoną Huawei P9 Lite už 132 Eur (b. l. 79); 2017-03-10 pirko telefoną LG Nexus 5 D821 32GB Black už 249,99 Eur (b. l. 80), 2018-06-08 pirko prekių 63,99 Eur iš parduotuvės „A ir G“ (116-117), šie daiktai pasak atsakovės pirkti sūnui. Atsakovė 2017-04-14 sudarė išperkamosios nuomos sutartį, kurios pagrindu įsigijo išsimokėti automobilį, mokėtina mėnesinė įmoka 99,44 Eur, sutartis baigiasi 2020-03-01 (b. l. 105-106). Iš atsakovės banko sąskaitos išrašų matyti, jog ieškovas 2008-08-12 pervedė sūnui 4000 Lt, 2010-09-17 - 800 Lt, 2013-11-04 iki 2014-12-22 - 5150,00 Lt, 2015-01-22 iki 2016-12-30 - 4404,24 Eur, 2017-01-23 iki 2018-08-27 - 6850,00 Eur (t. 1, b. l. 107-111). Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovės vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas: butas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė sudaro 20418,00 Eur, kurį nuomoja, butas adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertės 10908,00 Eur (t. 2, b. l. 4-6), kurį anksčiau atsakovė nuomojo, o šiuo metu ketina suremontuoti. VĮ „Regitra“ duomenimis 2019-01-08 atsakovės vardu registruota transporto priemonė „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurią atsakovė įsigijo išsimokėtinai (t. 2, b. l. 9-10).
Šalių sūnus šiuo metu yra 17 metų, mokosi Priekulės I. S. gimnazijoje. Šalių sūnui diagnozuota H52.1 (trumparegystė) (b. l. 64). 2019-01-22 šalių sūnus lankėsi pas okulistą (t. 2, b. l. 21), sirgo 2018-12-17 iki 2018-12-21 ir nelankė mokyklos (t. 1 b. l. 192). Atsakovės pateiktos nuotraukos patvirtina, jog šalių sūnaus vyko į keliones (b. l. 119-121), dalyvavo įvairiuose renginiuose mokykloje (b. l. 122-124). Atsakovė 2018-06-06 įsigijo kelionę į Japoniją už 1360,00 Eur (b. l. 125-127), į kurią vyko kartu su sūnumi.
Atsakovė pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuoti įvykiai iš ieškovo kelionių (b. l. 86-91). Ieškovo ir atsakovės pateikti elektoriniai laiškai 2013, 2014, 2015, 2016, 2017 metais patvirtina, jog šalių santykiai įtempti, konfliktiški (b. l. 69-74, 141 -152).
Ieškovas ieškiniu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo, sumažinat išlaikymo dydį iki 150,00 Eur, argumentuodamas tuo, jog iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, gaunamų pajamų nebeužtenka būtiniems, gyvybiškai svarbiems šeimos poreikiams patenkinti, susilaukė dukros, jo sutuoktinė nedirba, moka paskolą už įsigytą būstą, todėl nebegali teikti teismo priteisto 300,00 Eur išlaikymo, o atsakovė prašo padidinti vaikui priteistą išlaikymą iki 350,00 Eur, kadangi vaiko poreikiai padidėjo, būtina atlikti vaiko kambario remontą, suremontuoti butą Vilniuje, kuriame sūnus ketina gyventi studijų metu, todėl teismo iš ieškovo priteistos 300,00 Eur sumos nebepakanka.
Teismas nurodo, jog tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes, t. y. aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir aplinkybes, susijusias su vaiko (vaikų) poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu.
Pabrėžtina, jog sprendžiant tokio pobūdžio tarp šalių kilusį ginčą, t. y. išlaikymo dydžio pakeitimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.). Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.
CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas turėjo įrodyti aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymą, – esminį turtinės padėties pablogėjimą, o atsakovė įrodyti esminį vaiko poreikių pasikeitimą – padidėjimą po 2016-07-29 teismo sprendimo priėmimo.
Pažymėtina, jog vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens pakitusią turtinę padėtį reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, ar toks asmuo turi neįprastų išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę.
Tėvai pareigą išlaikyti vaikus privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo principu, suteikiančiu teisę reikalauti, kad, priteisiant išlaikymą nepilnamečiams, būtų atsižvelgiama į jų turtinę padėtį, ir dirbtinai nebloginti savo turtinės padėties. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėti (CPK 178 str.).
Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas gyvena ir dirba Didžioje Britanijoje trylika metų, teismo sprendimo priėmimo metu ieškovo gaunamos pajamos buvo 844,00 svarai, gyveno su drauge A. U., abu nuomojo butą, už nuomą mokėjo 758,33 svarų. Šiuo metu ieškovas dirba ir vidutiniškai per mėnesį gauna apie 1300,00 svarų, su A. U. sudarė santuoką ir 2018-07-25 susilaukė dukros, ieškovo šeima 2017-08-31 už kreditą įsigijo nekilnojamąjį turtą, taip pat ieškovas 2018-03-31 įsigijo transporto priemonę. Ieškovo sutuoktinė šiuo metu nedirba ir augina ieškovo dukrą, jai nėra skirtos išmokos, tačiau ieškovo sutuoktinė nuo 2016 metų pabaigos iki 2017-06-07 dirbo ir gavo 1400 svarų atlyginimą, nuo 2017 metų pabaigos iki 2018 birželio mėnesio dirbo pagal individualios veiklos patentą ir gaudavo vidutiniškai 500 svarų pajamų. Pažymėtina, jog rašytinių įrodymų apie ieškovo gaunamas darbines pajamas bei jo sutuoktinės gautas pajamas, taip pat duomenis apie ieškovo šeimos santaupas bankuose nėra pateikta. Ieškovas nurodė, jog yra paėmęs 135000,00 svarų kreditą, tačiau kredito sutarties teismui nepateikė. Iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, jog laikotarpiu nuo 2017-10-02 iki 2018-07-31 mokėtinos kredito įmokos yra 630,33 svarų per mėnesį. Iš prijungtos civilinės bylos medžiagos matyti, jog 2016 metais ieškovas taip pat turėjo paėmęs paskolą, turėjo mokėti 758,33 svaro už būsto nuomą, o jo gaunamos pajamos sudarė 844,00 svarai (civilinės bylos Nr. 2-390-904/2016, b. l. 61, 64, 85). Teismas nurodo, jog šių duomenų visuma patvirtina, jog iš esmės ieškovo turtinė padėtis ne pablogėjo, kaip jis teigia, o žymiai pagerėjo, nes 64 procentais padidėjo jo gaunamas darbo užmokestis, t. y. nuo 844,00 svarų iki 1300,00 svarų, ieškovas įsigijo didelės vertės nekilnojamąjį turtą, kurio vertė kaip jis nurodė yra 140000,00 svarų, transporto priemonę. Akivaizdu, jog įsigijus ieškovui būstą, jam nebereikia mokėti nuomos mokesčio 758,33 svarų ir šią sumą ieškovas gali skirti būtent kredito įmokų dengimui bei dukros išlaikymui. Pažymėtina, jog paskolą ieškovas pasiėmė žinodamas apie savo pareigą mokėti išlaikymą sūnui, todėl ieškovas, turintis išlaikytinį, prieš prisiimdamas įsipareigojimus, turėjo įvertinti, ar jis bus pajėgus mokėti išlaikymą ir vykdyti prievoles, ar toks savo turtinės padėties apsunkinimas nepažeis išlaikytinio teisių ir interesų. Be to atkreiptinas ieškovo dėmesys, jog būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties pagerėjimą, todėl būsto kredito įsipareigojimai nereiškia sunkios ieškovo turtinės padėties ir negali būti pagrindas sumažinti vaikui priteistą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006).
Iš ieškovo pateiktos darbo sutarties matyti, jog ieškovo pajamos priklauso nuo išdirbtų valandų skaičiaus, todėl pajamos gali būti ir didesnės, nei nurodo ieškovas. Ieškovo pateiktuose įrodymuose neatspindi duomenys apie ieškovo faktiškai per metus dirbtą laiką, jo gautą darbo užmokestį, ieškovas nepateikė savo banko sąskaitos išrašo, kuriame matytųsi duomenys apie jo gautą bei gaunamą darbo užmokestį. Pažymėtina, jog darbo sutartyje nurodyta, jog darbo užmokestis mokamas į banko sąskaitą. Ieškovas, žinodamas, jog netrukus gims dukra, turi mokėti kreditą bankui, mokėti išlaikymą sūnui, įsigijo transporto priemonę, o tai rodo, jog ieškovas 2018-03-31 turėjo pakankamai lėšų ir jo finansinė padėtis nebuvo sunki. Teismas nurodo, kad pagal CPK 182 straipsnio 1 punkto nuostatas pripažintina, kad Didžiojoje Britanijoje yra kur kas didesnės galimybės įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas, nei Lietuvos Respublikoje, dėl skirtingo šalių ekonominio, socialinio ir kt. išsivystymo lygio. Nors ieškovas teigia, jog deda maksimalias pastangas pagerinti savo finansinę situaciją, tačiau atsakovė nurodė, jog ji siūlė ieškovui darbą pas savo pusbrolį, kuris būtų mokėjęs žymiai didesnį atlyginimą ieškovui, tačiau ieškovas nesusidomėjo siūlomu darbu. Teismas nurodo, jog ieškovas, būdamas sveikas, darbingo amžiaus turi dėti maksimalias pastangas gauti kuo didesnį atlyginimą, jog galėtų patenkinti savo išlaikytinių poreikius.
Ieškovas reikalavimą sumažinti teikiamą išlaikymą grindžia ir tuo, jog jis susilaukė dukros, todėl jo dukros interesai yra pažeidžiami, teikiant sūnui 300,00 Eur išlaikymą, mano, jog abiem vaikams turi būti teikiamas vienodo dydžio išlaikymas, t. y. po 150,00 Eur. Teismas su tokiais ieškovo argumentais neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, jog vaikų lygiateisiškumo principas nereiškia, kad visais atvejais visiems to paties asmens išlaikytiniams turi būti mokamas vienodo dydžio išlaikymas, nes vaikų poreikiai yra skirtingi, taigi objektyviai išlaikymo dydis gali skirtis. Nagrinėjamu atveju teismas neabejoja, jog ieškovo sūnaus poreikiai yra didesni nei jo dukros, kuri yra tik septynių mėnesių. Teismas nurodo, jog ieškovas prieš susilaukdamas dukros žinojo apie savo sūnaus poreikius bei mokėtiną sūnui išlaikymą, todėl neabejotina, jog jis planuodamas susilaukti vaiko turėjo įvertinti šį faktą, ir prisiimti socialinę riziką išlaikyti abu vaikus, todėl vien tai, jog ieškovas susilaukė dukros nesudaro pagrindo mažinti išlaikymo dydį jo sūnui.
Kaip jau minėta ieškovo turtinė padėtis nuo teismo sprendimo priėmimo palaipsniui tik gerėjo, todėl tai, jog ieškovas susilaukė dukros, nepatvirtina, jog ieškovo turtinė padėtis pablogėjo. Tai, jog ieškovas šiuo metu augina dukrą ir tai reikalauja iš ieškovo papildomų išlaidų nepilnamečio vaiko išlaikymui, yra logiška ir suprantama, šios aplinkybės iš esmės byloje nėra ginčijamos, tačiau, ieškovui įrodinėjant savo pablogėjusią turtinę padėtį laikotarpiu po 2016-07-29 sprendimo neteikiant byloje duomenų bei įrodymų apie ieškovo įrodinėjamas papildomas esmines išlaidas jo nepilnamečio vaiko išlaikymui bei jų dydžio, pagrįstumo ir šių išlaidų poveikį ieškovo turtinei padėčiai iš esmės mažinti, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie ieškovo vardu registruotą turtą, ieškovo gaunamas didesnes pajamas, neturi pagrindo ir negali spręsti, jog tai, kad ieškovas šiuo metu augina dukrą, gimusią 2018-07-25, iš esmės blogina ieškovo turtinę padėtį ir blogina tiek, kad tai sudarytų pagrindą sumažinti iš ieškovo priteistą išlaikymą sūnui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad ieškovas nepateikė byloje duomenų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti ieškovo turtinę padėtį sunkia.
Nesant byloje duomenų bei įrodymų, jog teismo 2016-07-27 sprendimu priteistas šalių sūnui 300,00 Eur išlaikymas iš esmės blogina jį mokančio tėvo, t. y. ieškovo ir jo išlaikomų asmenų padėtį bei kitų šeimos narių padėtį, kad mokamas teismo priteistas išlaikymas ieškovui ir/ar jo šeimos nariams daro/gali daryti esminę žalą, kad priteisto išlaikymo ieškovas neturi galimybės mokėti, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, nėra pagrindo mažinti išlaikymo dydį. Teismo vertinimu tai, jog atsakovės darbo užmokestis padidėjo, įvertinus tai, jog kitos aplinkybės susijusios su jos turtine padėtimi nepasikeitė, atsakovė naujo nekilnojamojo turto neįgijo, nesudaro pagrindo atsakovei uždėti didesnę naštą sūnaus išlaikymo, o ieškovą nuo šios pareigos atleisti. Pažymėtina, jog atsakovė ir taip didesnę dalimi prisideda prie sūnaus išlaikymo, nei ieškovas, nes būtent jai tenka didesnė sūnaus išlaikymo našta bei rūpestis jo kasdieniniais poreikiais, prie kurių ieškovas neprisideda.
Teismas ištyręs visumą bylos duomenų konstatuoja, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog dėl aplinkybių, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio reikalavimą, ieškovo turtinė padėtis būtų pablogėjusi iš esmės ir tokiu mastu, kad tai būtų galima vertinti kaip pagrindą sumažinti išlaikymo dydį iki ieškovo prašomos sumos.
Atsakovė prašo padidinti sūnui priteistą išlaikymą iki 350,00 Eur argumentuodama tuo, jog iš esmės padidėjo vaiko poreikiai ir iš ieškovo teismo priteistos 300,00 sumos nepakanka sūnaus poreikių patenkinimui.
Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, t.y. turi būti patenkinti kiekvieno vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (CK 3.155, 3.156 str., Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str.). Pažymėtina, kad vaiko išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais jo paties poreikiais. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė.
Teismas nurodo, jog kad šalių sūnaus poreikiams bei jų patenkinimui reikalingų lėšų dydžiui reikšmingos aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu ir prejudicinę reikšmę turinčiu 2016-07-26 teismo sprendimu ir 2016-12-15 apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu, todėl iš naujo vaiko poreikių nereikia nustatinėti, todėl atsakovė, prašydama padidinti priteistą išlaikymą, turi įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą padidinti išlaikymą, t. y. esminį vaiko poreikių padidėjimą po 2016-07-29 teismo sprendimo. Atsakovė teigia, jog augančio sūnaus poreikiai padidėjo, taip pat išaugo maisto, rūbų kainos, būtina atlikti vaiko kambario ir buto Vilniuje remontą ir prie šių išlaidų turi prisidėti ir ieškovas.
Bylos duomenys patvirtina jog nuo šalių sūnui priteisto išlaikymo praėjo dveji metai, šiuo metu šalių sūnus yra septyniolikos metų amžiaus, lanko gimnaziją. Ieškovė nurodo, jog šalių nepilnamečiui vaikui kas mėnesį minimalių poreikių patenkinimui reikia apie 500,00 Eur, tačiau ji tenkina ne tik minimalius sūnaus poreikius. Atsakovė nurodė, jog sūnui per mėnesį išleidžia: rūbams, batams, higienos priemonėms ir mokyklinėms prekėms – 60,00 Eur, pramogoms, ekskursijoms - 80 Eur, maistui - 350,00 Eur, komunaliniams išlaidoms, mokesčiams už internetą ir telefono ryšį - 70,00 Eur. Teismas nurodo, jog nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau atsakovė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, jog sūnaus poreikiai iš esmės pasikeitė ir jų patenkinimui nebepakanka 600,00 Eur sumos.
Atsakovė nurodė, jog šalių sūnus turi sveikatos problemų dėl akių, nešioja akinius, pradėjo nešioti kontaktinius lęšius, pateikė kvitus, jog lankėsi pas okulistus, tačiau atsakovė nėra pateikusi jokių duomenų, jog dėl turimų sveikatos problemų berniukui būtinas nuolatinis gydymas, specialūs vaistai. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog apsilankymai pas gydytojus nekainuoja. Pažymėtina, jog ir 2016-07-29 šalių sūnus turėjo problemų dėl akių, nešiojo akinius ir tai buvo atsižvelgta vertinant šalių vaiko poreikius bei būtiną sumą, todėl tai nėra naujai pasikeitusi aplinkybė. Byloje nėra duomenų, jog šalių sūnui dėl diagnozuotos trumparegystės atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, būtinas papildomas gydymas, specialūs vaistai ir dėl to atsakovė patiria papildomas išlaidas kiekvieną mėnesį. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog sūnus specialiųjų poreikių neturi.
Atsakovė nurodė, jog sūnus yra gabus, lanko užsiėmimus, tačiau atsakovė patvirtino, jog už juos nereikia mokėti. Įrodymų, jog sūnaus išskirtiniams poreikiams patenkinti, asmeniniams gabumams lavinti, pomėgiams būtinos papildomos lėšos nėra pateikta. Kita vertus pažymėtina, jog šalių sūnus kas mėnesį iš savivaldybės administracijos gauna 50,00 Eur išmoką vaikui, kuri skirta vaiko poreikiams patenkinti, taip pat vaikui, besimokančiam bendro ugdymo mokykloje, valstybė skiria lėšų neformalaus vaiko švietimo programoms ir iš šių lėšų apmokamas vienas vaiko lankomas būrelis.
Atsakovė teigia, jog sūnus ketina studijuoti ir gyventi Vilniuje, todėl buto, esančio Vilniuje remontui būtinos papildomos išlaidos, taip pat būtina suremontuoti sūnaus kambarį, kuriame jis šiuo metu gyvena, t. y. išklijuoti sienas tapetais, suremontuoti balkoną. Iš atsakovės paaiškinimų bei pateiktos gyvenamojo namo bendrijos pirmininko pažymos nustatyta, jog šalių sūnaus kambario remontas buvo atliktas 2014 metais, duomenų, jog šiuo metu šalių sūnaus gyvenimo sąlygos yra nesaugios, vėl būtina atlikti remontą, nėra pateikta. Tai, jog atsakovė siekia atlikti jai priklausančio buto remontą Vilniuje, tai iš esmės susiję ne su vaiko poreikių pasikeitimu, bet su atsakovės siekiu pagerinti jai priklausantį turtą, įvertintina ir tai, jog šalių sūnus šiame bute negyvena, o ieškovė jį nuomodavo.
Atsakovė teigia, jog sūnaus minimalių poreikių patenkinimui pakanka 500 Eur, pagal pateiktus skaičiavimus sūnaus poreikių patenkinimui išleidžia 560,00 Eur, tačiau ji tenkina ne tik sūnaus minimalius poreikius. Atsakovė nurodo, jog sūnus vyko į užsienį, taip pat jam nupirko filmavimo kamerą. Teismas pažymi, jog tėvai turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiui vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų taip pat privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo, dėl kurių šalys nesitarė. Atsakovė teigia, jog išaugo prekių ir paslaugų kainos, todėl reikalinga daugiau lėšų maistui, drabužiams ir avalynei, sveikatos priežiūrai ir higienos reikmėms, mokslui ir laisvalaikiui, būsto išlaikymui ir t. t. Teismas nurodo, jog šalių sūnui išlaikymas priteistas periodinėmis išmokomis ir ši suma indeksuojama atsižvelgiant į infliaciją ir tokiu būdu apsaugomi vaiko interesui ir užtikrinama, jog vaikui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią, kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu. Įvertinus vaiko amžių ir tokio amžiaus vaiko būtinus poreikius, tai jog šalių sūnus neturi specialių poreikių, jam netaikomas specialus gydymas dėl diagnozuotos akių ligos, atsakovė nepateikė duomenų apie ypatingus šalių sūnaus poreikius, kuriems tenkinti reikalingos papildomos išlaidos, teismas sprendžia, jog ieškovės nurodoma 700 Eur suma vaiko poreikiams patenkinti yra pakankamai didelė ir nepagrįsta.
Teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes, pateiktus duomenis, konstatuoja, jog atsakovė neįrodė, jog sūnaus išlaikymas bei jo poreikiai iš esmės padidėjo nuo 2016-07-29 teismo sprendimo priėmimo (CPK 178 sr.). Teismo įsitikinimu, 600,00 Eur suma šalių sūnaus išlaikymui, kurią skiria bendrai abu tėvai, įvertinus tai, jog šalių sūnus kas mėnesį iš savivaldybės administracijos gauna 50,00 Eur išmoką vaikui, kuri skirta vaiko poreikiams patenkinti, taip pat vaikui, besimokančiam bendro ugdymo mokykloje, valstybė skiria lėšų neformalaus vaiko švietimo programoms ir iš šių lėšų apmokamas vienas vaiko lankomas būrelis, ieškovas papildomai, nors ir minimaliai prisideda prie vaiko poreikių, nupirkdamas rūbus, batus, daiktus, teismo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis yra indeksuojamas, siekiant kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas, yra visiškai pakankama šalių sūnaus poreikiams tenkinti, užtikrinti būtinas materialines sąlygas berniuko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui, taip pat atitinka ginčo šalių turtinę padėtį ir interesus, įvertinus ir tai, jog ieškovas šiuo metu turi dar vieną išlaikyti, todėl pagrindo padidinti priteistą šalių sūnui išlaikymą nėra.
CK 3.201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo formą. Atsakovė prašo pakeisti išlaikymo forma, t. y. priteisti iš ieškovo vienkartinę 4900 Eur išmoką nuo 2018 metų spalio mėn. iki sūnaus A. B. pilnametystės, atidedant jos išmokėjimą, bet ne ilgiau, kol vaikas baigs bendrojo lavinimo mokyklą, t. y. iki 2020 m. liepos mėnesio.
Teismas nurodo, jog išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje. Išlaikymo forma galėtų būti keičiama, jei tėvas, iš kurio priteistas išlaikymas, nevykdo pareigos periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas ir tai sudarytų pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, nes kyla grėsmė vaiko interesams.
Šiuo atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovas vykdo savo pareigą, t. y. teikia išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis reguliariai, jo mokumas nekelia abejonių, todėl keisti išlaikymo formą ir priteisti iš ieškovo išlaikymą konkrečia suma, o jos mokėjimą atidėti į ateitį, neatitiktų vaiko interesų, kiltų grėsmė, jog vaiko poreikiai nebūtų tenkinamai, nes išlaikymas vaikui reikalingas dabar, o ne ateityje. Teismo vertinimu išlaikymo priteisimas tvirta pinigų suma nagrinėjamu atveju neatitiktų šalių vaiko interesų. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog nėra jokio pagrindo keisti išlaikymo formą.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, jog iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis ir jis nebepajėgus mokėti teismo priteistą išlaikymą sūnui, o atsakovė neįrodė, jog iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai, jog atsirado papildomų išlaidų vaiko sveikatos priežiūrai bei ugdymui, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindas pakeisti teismo sprendimu šalių sūnui priteistą išlaikymo dydį bei formą, todėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimai atmestini.
Dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo – priteisti 544,00 Eur įsiskolinimą, kuris susidarė dėl Vyriausybės nustatyto indeksavimo netaikymo už 2016?2018 m. laikotarpį.
CK 3.208 straipsnyje nustatyta, jog jeigu išlaikymas priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo, suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistas periodinėmis išmokomis išlaikymas indeksuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-09 nutarimu Nr. 684, kuriuo patvirtintas Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašas. Indeksavimas – tai periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas.
Pagal Aprašo 8 punktą periodines išmokas indeksuoja teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, vykdantis antstolis. Kai priteistas išlaikymas ar atlyginama žala išieškoma darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, indeksavimą privalo atlikti išskaitas darantis asmuo. Aprašo 9 punkte numatyta, kad skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Taigi, pagal tai kaip mokamas išlaikymas (savo noru, priverstinai) pareiga indeksuoti išlaikymo išmokas kyla pačiam skolininkui (šiuo atveju ieškovui), antstoliui, išskaitas darančiam asmeniui ir indeksavimas turi būti atliekamas nuolat.
Bylos duomenimis 2016-07-29 teismo sprendimu iš ieškovo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. B. mokamas periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur kas mėnesį, išlaikymas priteistas nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2015-12-22 iki sūnaus pilnametystės. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas savo noru moka sūnui išlaikymą po 300,00 Eur, tačiau išlaikymo sumos neindeksuoja, kaip tai numato įstatymai.
Kadangi ieškovas išlaikymą mokėjo ir šiuo metu moka savo noru, tačiau pareigos indeksuoti išlaikymo išmokas nevykdė ir šiuo metu nevykdo, todėl atsakovė turi kreiptis į antstolį dėl indeksacijos taikymo ir išieškojimo priverstinai, o ne reikšti savarankišką reikalavimą priteisti skolą, nes išlaikymas šalių sūnui jau yra priteistas teismo sprendimu. Taigi atsakovė turi teisę išsiimti vykdomąją raštą ir kreiptis į antstolį dėl sprendimo vykdymo, jeigu jis nėra vykdomas priverstinai (CPK 18 str.).
Įvertinus teisinę reglamentaciją, tai, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš ieškovo jau priteistas išlaikymas už laikotarpį nuo 2016-2018 metus, todėl civilinė bylos dalis dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo – priteisti 544 Eur įsiskolinimą, kuris susidarė dėl Vyriausybės nustatyto indeksavimo netaikymo, nutrauktina ((duomenys neskelbtini) str. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį ir priešieškinį atmetus šalims bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Civilinę bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimo – priteisti 544 Eur įsiskolinimą, kuris susidarė dėl Vyriausybės nustatyto indeksavimo netaikymo ir nepriemokų už 2016?2018 m. laikotarpį – nutraukti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.