- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-13
- Bylos Nr.
- I3-4646-631/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02053-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Gitana Butrimaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- O. M. G.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. M. G. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo apskundimo ir privalomojo nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
O. M. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Alytaus valdybos Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, Institucija) 2022-01-12 privalomąjį nurodymą Nr. (11.6)-PN-33 (toliau – ir Privalomasis nurodymas); 2) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. (3.0) –AD5-8043 (toliau – ir Sprendimas).
Patikslintame skunde pareiškėja paaiškina, jog 2022 m. sausio 12 d. Departamento Inspekcijos pareigūnas surašė O. M. G. privalomąjį nurodymą dėl kilnojamojo objekto (geokupolo) pašalinimo iš jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su Privalomuoju nurodymu, mano, jog jis surašytas nesurinkus, nepatikrinus ir neįvertinus visų pažeidimui reikšmingų duomenų. Institucija surašydama skundžiamą Privalomą nurodymą netinkamai vertino visas faktines ir tyrimui reikšmingas teisines aplinkybes, todėl padarė neteisingą išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra padarytas aplinkos apsaugos teisės aktuose numatytas pažeidimas.
Teigia, jog žemės sklypo savininkė Institucijos pareigūno dėl apžiūrimo kilnojamojo, kupolo formos, pastato atskirai apklausta nebuvo. Institucijos pareigūnas nesiaiškino apžiūrimo kilnojamojo, kupolo formos, pastato paskirties ūkyje, o tik užfiksavo, kad toks kilnojamasis pastatas egzistuoja konkrečioje erdvėje. Atkreipia dėmesį į tai, kad ūkininkės sodyboje pastatytas kilnojamasis, kupolo formos, pastatas nėra priskiriamas prie vagonėlių, kaip teigia atsakovas. Taip pat šis konkretus kilnojamasis, kupolo formos, pastatas turi tiesioginę paskirtį ūkininkės sodyboje, t. y. pastatas naudojamas kaip pavėsinė/šiltnamis. Nors Institucija skundžiamame privalomajame nurodyme teigia, kad konkretus kilnojamasis objektas, kurį pareiškėja privalo pašalinti iš savo žemės sklypo, yra skirtas apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui, tačiau pareiškėja vertina, jog tokia išvada yra niekuo nepagrįsta, jos nepatvirtina jokie duomenys. Objekte nėra nei maisto gaminimo, nei jokios maitinimo įrangos. Institucija nėra užfiksavusi jokių įrodymų, kad kupole, buvo teikiamas koks nors maitinimas. Taip pat šis kilnojamasis objektas nėra skirtas nakvynei. Institucija nėra užfiksavusi jokių įrodymų, kad kupole yra sudarytos sąlygos tenkinti nakvynės ir higienos poreikius, taip pat nėra duomenų, kad kupole kas nors nakvojo ar buvo teikiama nakvynės paslauga.
Nurodo, jog šiuo konkrečiu atveju Institucija surašė skundžiamą Privalomąjį nurodymą be jokių objektyvių duomenų, t. y. nesurinkusi jokių įrodymų, kuriais vadovaujantis neginčytinai būtų įrodyta, kad pareiškėja jai priklausančioje ūkininko sodyboje pastatė ir laikė apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui skirtą kilnojamąjį objektą ir tokiu būdu padarė aplinkos apsaugos teisės aktuose numatytą pažeidimą (b.l.27-32, t.1).
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime su atsakovės patikslintu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundą dalyje dėl 2022 m. sausio 12 d. privalomojo nurodymo Nr. (11.6)-PN-33 panaikinimo prašo palikti nenagrinėtą.
Šalies argumentai
Nurodo, jog nutarė nenagrinėti pareiškėjos prašymo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą skundui dėl Privalomojo nurodymo pateikti ir prašymo sustabdyti privalomojo nurodymo vykdymą, nes prašymai pateikti ne pagal kompetenciją. Teigia, jog Departamento Sprendime pareiškėjai buvo išaiškinta, jog Departamentui nėra suteikta teisė spręsti įstatymo nustatyto termino atnaujinimo klausimą, toks klausimo sprendimas reikštų Departamentui suteiktos kompetencijos ribų viršijimą. Taip pat nurodo, jog pareiškėja įstatymo nustatyta tvarka į teismą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo nesikreipė, tačiau pateikė skundą dėl sprendimo, kuriuo nuspręsta nenagrinėti pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą, nes prašymas paduotas ne pagal kompetenciją, panaikinimo. Teigia, jog pareiškėja nenurodo konkretaus šio sprendimo apskundimo pagrindo (sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas), remiasi iš esmės faktinėmis aplinkybėmis, kurios gali būti pagrindu sprendžiant klausimą teisme dėl termino atnaujinimo, tačiau ne dėl priimto administracinio sprendimo (ne)pagrįstumo.
Paaiškina, jog Departamento Sprendimu atsisakius nagrinėti pareiškėjos prašymą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą skundui dėl Privalomojo nurodymo pateikti, buvo nuspręsta nenagrinėti ir pareiškėjos skundo dėl Privalomojo nurodymo, nes skundas pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą jam pateikti. Skundas Departamente yra neišnagrinėtas, todėl atsakovas daro išvadą, kad šiuo atveju yra nesilaikyta atitinkamos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, kuria dar galima būtų pasinaudoti atnaujinus praleistą įstatymo nustatytą terminą skundui dėl Privalomojo nurodymo paduoti. Pareiškėjos skundas dalyje dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo šiuo atveju teisme negali būti nagrinėjamas, kol nepriimtas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos (Departamento) vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimas dėl Privalomojo nurodymo (b.l.39-41, t.1).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2022 m. sausio 12 d. privalomojo nurodymo Nr. (11.6)-PN-33 ir Aplinkos apsaugos departamento 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. (3.0) –AD5-8043.
Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, Inspekcijos pareigūnai, remiantis Metelių regioninio parko direkcijos 2021 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. V2-88(6.7) pateikta informacija, atliko tyrimą vietoje ir nustatė, kad pareiškėja jai priklausančiame privačiame žemės ūkio paskirties žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorijoje, (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatė kilnojamąjį statinį (geokupolą), tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio 2 dalies 15 punkto nuostatas (b.l.7-8, 43-54, t.1).
Nustačius aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, pareiškėjai 2022 m. sausio 12 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, taip pat - pareiškėjai 2022 m. sausio 12 d. buvo išduotas Privalomasis nurodymas: pašalinti kilnojamąjį objektą (geokupolą) iš ginčo žemės sklypo. Nustatytas Privalomojo nurodymo vykdymo terminas – 2022 m. vasario 12 d. (b.l. 7-11, 58).
Privalomasis nurodymas pareiškėjai buvo įteiktas registruotu paštu 2022 m. sausio 18 d. (pašto siuntos Nr. RS190849793LT). Gavusi Privalomąjį nurodymą, pareiškėja 2022 m. vasario 3 d. pateikė Departamentui prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą, kuris Departamento sprendimu buvo pratęstas iki 2022 m. gegužės 12 d. (b.l.70-71, t.1).
Nors pareiškėja, gavusi Privalomąjį nurodymą, kreipėsi dėl jo vykdymo termino pratęsimo, 2022 m. kovo 28 d. Departamente buvo gautas kitas pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti skundą dėl 2022 m sausio 12 d. išduoto Privalomojo nurodymo. Taip pat pareiškėja prašė sustabdyti privalomojo nurodymo vykdymą iki administracinės bylos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kartu su prašymu pateiktas ir skundas dėl privalomojo nurodymo (b.l. 72-73, t.1).
Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2022 m. gegužės 2 sprendimu Nr. (3.0)- AD5-8043 nutarė: nenagrinėti pareiškėjos O. M. G. prašymo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą skundui dėl privalomojo nurodymo pateikti ir prašymo sustabdyti privalomojo nurodymo vykdymą, nes prašymai pateikti ne pagal kompetenciją; nenagrinėti pareiškėjos O. M. G. skundo dėl 2022 m sausio 12 d. privalomojo nurodymo, nes skundas pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą jam pateikti (b.l.12-14, 74-76, t.1).
Departamento sprendime Nr. (3.0)-AD5-8043 pareiškėjai buvo išaiškinta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 25 straipsnyje reglamentuota privalomojo nurodymo apskundimo tvarka.
Pareiškėja nesutikdama su Inspekcijos 2022 m. sausio 12 d. privalomuoju nurodymu Nr. (11.6)-PN-33 ir Departamento 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. (3.0) –AD5-8043, 2022 m. birželio 8 d. su patikslintu prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą nustato ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (toliau – Įstatymas, AAVKĮ).
Dėl Departamento 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. (3.0) –AD5-8043
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 4 straipsnio 1 punkte numatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama prevencijos principu – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Privalomu nurodymu sukuriamos atitinkamos pareigos.
Pagal AAVKĮ 2 straipsnio 6 punktą, privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba įpareigojimas imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų būtų išvengta, arba įpareigojimas likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu.
Taigi, privalomasis nurodymas yra poveikio priemonė asmeniui, nesilaikančiam aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, kuria siekiama prevencinių tikslų išvengti teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai.
Atvejai, kada išduodamas privalomasis nurodymas, išvardinti AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 - 9 punktuose: 1) kai dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla reali grėsmė, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, ir (ar) kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, ir nėra galimybės kitais būdais to išvengti, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą; 2) jeigu nustatytas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymas, susijęs su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, ir (ar) vykdomas neteisėtas aplinkos teršimas ir (ar) neteisėtai naudojami ar naikinami gamtos ištekliai, ir (ar) daroma žala aplinkai ir vykdoma veikla didina pažeidimo mastą, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti tai lemiančią konkrečią veiklą; 3) įvykus esminiam objekto ar įrenginio savybių pokyčiui, dėl kurio negali būti laikomasi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų ar negali būti vykdoma nurodytuose leidimuose numatyta veikla arba negali būti tinkamai vykdoma valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nurodytą veiklą; 4) kai yra reali grėsmė, kad gali būti padaryta žala aplinkai, ir nesiimama visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai ar ji būtų sumažinta, duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias žalos aplinkai prevencijos priemones; 5) kai padaryta žala aplinkai ir nesiimama veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, duodamas privalomasis nurodymas užtikrinti teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą; 6) kai esant žalai aplinkai nevykdomos ar netinkamai vykdomos aplinkos atkūrimo priemonės, duodamas privalomasis nurodymas vykdyti ar tinkamai vykdyti aplinkos atkūrimo priemones; 7) kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir nesiimama reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti, duodamas privalomasis nurodymas imtis reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti; 8) kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes; 9) kai aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka neteikiamos ataskaitos ar (ir) neteikiama kita privaloma pateikti informacija, ar (ir) nevykdomi teisėti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų ar aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos reikalavimai (išskyrus reikalavimus, duotus pagal privalomuosius nurodymus), duodamas privalomasis nurodymas pateikti ataskaitas ar (ir) kitą privalomą pateikti informaciją ar (ir) vykdyti teisėtus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad AAVKĮ 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad privalomasis nurodymas per 10 darbo dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu privalomąjį nurodymą davė aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas, privalomasis nurodymas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui, o šio straipsnio 6 dalis nustato, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimas dėl privalomojo nurodymo įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.
Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir atsižvelgus į AAVKĮ 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą privalomo nurodymo apibrėžimą, daroma išvada, kad privalomasis nurodymas yra individualus administracinis sprendimas, esantis savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 25 straipsnyje, reglamentuojančiame privalomojo nurodymo apskundimo tvarką, ar kitame teisės akte Departamentui nėra suteikta teisė spręsti įstatymo nustatyto termino atnaujinimo klausimą, toks klausimo sprendimas reikštų Departamentui suteiktos kompetencijos ribų viršijimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.117 straipsnio 4 dalis nustato, kad atnaujinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo klausimą yra kompetentingas spręsti tik teismas. Bylos dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo yra nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka, o pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo turi būti paduotas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje turi būti atliktas teisinę reikšmę turintis veiksmas. Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 6 punktas nustato, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą Departamentui yra pateiktas ne pagal kompetenciją, šis prašymas Departamente yra nenagrinėjamas.
Pagal teise?tumo principa?, vies?ojo administravimo subjektai privalo veikti tik i?statymo jiems suteiktu? i?galiojimu? ribose, o veikimas virs?ijant kompetencijos ribas yra pagrindas vies?ojo administravimo subjekto priimta? teise?s akta? pripaz?inti neteise?tu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandz?io 17 d. sprendimas administracine?je byloje Nr. eR-2-442/2019; kt.).
VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas nustato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas „administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės“. Lietuvos vyriausias administracinis teismas ne vienoje byloje yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindimas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, o motyvų išdėstymas adekvatus, aiškus ir pakankamas. Šie reikalavimai siejami su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (LVAT 2011 m. birželio 27 d. Nr. A-556-336/2011, 2014 m. kovo 19 d. Nr. A-662-839/14, 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. A822-1440/14 ir kt.). Administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, nurodyta LVAT 2014 m. lapkričio 17 d. nutartyje Nr. A-858-2430/2014.
Nagrinėjamu atveju įvertinus ginčijamo Sprendimo turinį darytina išvada, kad Departamento Sprendime ir visoje jo priėmimo procedūroje nėra padaryta pažeidimų, kurie galėjo daryti reikšmingą įtaką jo turiniui. Sutiktina su atsakovo nuomone, jog Departamentui šiuo atveju nėra suteikta teisė spręsti įstatymo nustatyto termino atnaujinimo klausimą, toks klausimo sprendimas reikštų suteiktos kompetencijos ribų viršijimą. Be to, pareiškėja, įstatymų nustatyta tvarka realizuodama teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, iš skundžiamo Sprendimo turinio ir nurodyto teisinio pagrindo turėjo suvokti faktines ir teisines jo priežastis. Tuo remdamasis, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl 2022 m. sausio 12 d. privalomojo nurodymo Nr. (11.6)-PN-33 ikiteisminio nagrinėjimo tvarkos.
ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pažymėtina, kad AAVKĮ 25 straipsnio 2 dalyje expressis verbis numatyta privaloma išankstinio ginčų dėl privalomojo nurodymo nagrinėjimo ne per teismą procedūra, t. y. 10 darbo dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-271/2013, 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-547-438/2015). Taigi, privalomajam nurodymui apskųsti įstatymas nustatė privalomą ikiteisminę tvarką, pagal kurią, prieš kreipiantis į teismą, skundas turėjo būti paduotas valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui.
Teismas nesutinka su atsakovo išvada, kad pareiškėja nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Skundžiamame 2022 m. sausio 12 d. Privalomajame nurodyme buvo pateikta jo apskundimo tvarka t. y. šis Privalomasis nurodymas per 10 darbo dienų gali būti skundžiamas AAVKĮ 25 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėja, nors ir pavėlavusi, kreipėsi su prašymu atnaujinti Privalomojo nurodymo apskundimo terminą, Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nurodyto teisinio reglamentavimo bei teismų praktikos matyti, kad pareiškėja pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų dėl privalomojo nurodymo nagrinėjimo ne per teismą procedūra, apskundė šį nurodymą, todėl pareiškėja turėjo teisę dėl privalomojo nurodymo panaikinimo su skundu kreiptis į apygardos administracinį teismą. Be kita ko, teismas 2022 m. birželio 14 d. nutartimi pareiškėjai atnaujino terminą skųsti 2022 m. sausio 12 d. Privalomąjį nurodymą kartu su 2022 m. gegužės 2 d. Sprendimu (b. l. 34-35, t.1).
Dėl 2022 m. sausio 12 d. privalomojo nurodymo Nr. (11.6)-PN-33 teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad surašius Privalomąjį nurodymą, pareiškėjai buvo surašytas ir administracinio nusižengimo protokolas, vėliau – 2022 m. balandžio 6 d. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-1627-2022, kuris 2022 m. rugpjūčio 29 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-58-393/2022 (teisminio proceso Nr. 4-13-3-00072-2022-6) buvo panaikintas ir byla grąžinta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriui.
Administracinio nusižengimo byloje konstatuota, kad Institucija nesurinko duomenų apie kupolo paskirtį, kad jis skirtas poilsiui, apgyvendinimui, maitinimui ir nakvynei, o tuo rėmėsi nutarime. Be to, teismas konstatavo, kad institucija neapėmė ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, nebuvo protokolą surašiusio asmens patvirtinimo, kad kalbėjo su O. M. G. (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-58-393/2022 nutarties 7 – 8 lapai).
Žemesnės instancijos teismas
Minėta Alytaus apylinkės teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-58-393/2022 yra įsiteisėjusi (b.l.83-87, t.1). Teismas remiasi šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis ir teismo išvadomis (ABTĮ 16 straipsnis).
Kaip konstatuota administracinio nusižengimo byloje, taip ir nagrinėjame atveju byloje nėra pateikta įrodymų, kad ūkininkės O. M. G. ūkininko sodyboje stovintis kilnojamasis objektas, t. y. kupolas, būtų skirtas apgyvendinimui, nakvynei ir maitinimui. Taip pat ūkininkės sodyboje pastatytas kilnojamasis, kupolo formos pastatas nėra priskiriamas prie vagonėlių. Kaip matyti iš susijusioje bylos nustatytų aplinkybių ir teiktų liudytojų parodymų, šis konkretus kilnojamasis, kupolo formos pastatas turi tiesioginę paskirtį ūkininko sodyboje, t. y. pastatas naudojamas kaip pavėsinė/šiltnamis.
Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnio dalies 4 punkte įtvirtinta, kad veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja saugomų teritorijų tipinis apsaugos reglamentas, o to paties įstatymo 1 straipsnio 35 dalyje apibrėžta, kad saugomų teritorijų tipinis apsaugos reglamentas - Vyriausybės patvirtintas dokumentas, kuriuo numatomi kraštovaizdžio tvarkymo zonų, nustatomų rengiant valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir biosferos rezervatų planavimo schemas (ribų ir tvarkymo planus), draustinių ir pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planus, kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai. Toks apsaugos reglamentas, nustatantis specialius saugomų teritorijų apsaugos, projektavimo ir statvbų šiose teritorijose reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus, yra 2002 m. rugpjūčio 10 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 420 patvirtintas Metelių regioninio parko reglamentas, kurio 26 punktas numato, kad draudžiama statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ir kitiems panašiems tikslams vagonėlius ir kitus kilnojamuosius objektus ar Įrenginius (mobiliuosius namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, metalinius garažus), išskyrus atvejus, kai jie naudojami Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka mokslo institucijų moksliniams stebėjimams ir tyrimams vykdyti, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotiems bitynams, masiniams renginiams, turint nustatyta tvarka savivaldybių vykdomųjų institucijų išduotus leidimus, taip pat atvejus, kai vagonėliai naudojami statybos laikotarpiu prie statomų, rekonstruojamų ar kapitališkai remontuojamų statinių, turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotus statybą leidžiančius dokumentus.
Šioje byloje ginčo, kad kupolas yra kilnojamasis objektas, nėra. Šią aplinkybę patvirtina ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento raštas Nr. 2D-18281, iš kurio matyti, kad kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi ir todėl minėtas kupolas laikytinas kilnojamuoju daiktu. Institucija nesurinko duomenų, kurie įrodytų, kad kupolas būtų naudojamas apgyvendinimui, maitinimui ar nakvynei.
Taigi, teismo vertinimu, byloje yra esminių įrodymų trūkumų, t. y. Privalomasis nurodymas išduotas nesurinkus visų reikšmingų įrodymų. Institucijos pozicija dėl kilnojamojo objekto - kupolo paskirties nėra aiški, atsiliepime į prašymą atsakovas apie Privalomojo nurodymo teisėtumą nėra pasisakęs. Atsižvelgiant į visa tai, kas nustatyta, Institucija turėtų išsamiai nustatyti aplinkybes apie pareiškėjai surašytą administracinio nusižengimo protokolą, tokio nusižengimo aplinkybes, pateikti įrodymus, patvirtinančius Privalomajame nurodyme išdėstytas aplinkybes, kad kupolas yra skirtas apgyvendinimui, maitinimui ir nakvynei, arba jeigu kupolas skirtas kitiems tikslams, tai turėtų būti aiškiai nurodyta, nustatyta, kokiems tikslams. Taip pat turėtų būti detaliai įvertintos aplinkybės dėl galimybės ūkininko sodyboje statyti tokio pobūdžio kaip geokupolas kilnojamąjį objektą ar įrenginį, įvertinus jo tikrąją paskirtį, sutinkamai su Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymu.
Teismas apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog 2022 m. sausio 12 d. privalomasis nurodymas Nr. (11.6)-PN-33 yra nepakankamai motyvuotas, nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, todėl naikintinas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėja yra sumokėjusi 30 Eur žyminį mokestį. Pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies, todėl pareiškėjai priteistinas ne visas sumokėtas žyminis mokestis, o proporcingai patenkintai skundo reikalavimų daliai, kas sudaro 15 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
O. M. G. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Alytaus valdybos Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2022 m. sausio 12 d. privalomąjį nurodymą Nr. (11.6)-PN-33.
Kitos dalies skundo reikalavimų netenkinti.
Aplinkos apsaugos departamento 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. (3.0) –AD5-8043 palikti nepakeistą.
O. M. G. naudai iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.