- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-12
- Bylos Nr.
- e2-388-565/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02404-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- D. Z., V. B., S. Š.
- Atsakovas
- BAB banko Snoras
- Trečiasis asmuo
- VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. B., D. Z. ir S. Š. ieškinį atsakovui BAB bankui Snoras dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. B. prašė pripažinti negaliojančiomis dėl suklydimo tarp ieškovo ir atsakovo 2011-01-28 sudarytas Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr.S007013 ir Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr.S007014, 2011-05-18 sudarytą Obligacijų pasirašymo sutartį Nr.FO20110518S990005 ir 2011-07-21 sudarytą Obligacijų pasirašymo sutartį Nr.FO20110721S990016, taikyti restituciją ir pripažinti pagal indėlio sertifikato įsigijimo ir obligacijų pasirašymo sutartis atsakovui sumokėtas lėšas ieškovo lėšomis ieškovo mokėjimo sąskaitoje.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nurodė, kad atsakovas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015-11-17 išaiškinimą civilinėje byloje Nr.3K-7-602-684/2015, perdavė trečiajam asmeniui duomenis, reikalingus draudimo išmokai už ieškovo V. B. įsigytus indėlių sertifikatus išmokėti, o trečiasis asmuo išmokėjo, t.y. pervedė draudimo išmokų mokėjimo agentui AB SEB bankui, ieškovui V. B. maksimalią 100 000 Eur draudimo išmoką už įsigytus indėlių sertifikatus ir indėlį (29 416,31 Eur už indėlį ir 70 583,69 Eur už indėlio sertifikatą). Šias trečiojo asmens nurodytas aplinkybes patvirtina 2016-03-31 Pažyma apie draudimo išmoką.
Atsakovas V. B. pateikė teismui ieškinio atsisakymo pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsisako ieškinio atsakovui dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo. Ieškinio atsisakymas priimtinas, o byla dalyje dėl ieškovo V. B. ieškinio nutrauktina, kadangi ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio, ieškinio atsisakymas imperatyvioms teisės normoms neprieštarauja, ieškovo ir trečiųjų asmenų teisių ir teistų interesų nepažeidžia, ieškovas ieškinio atsisakymo pareiškime nurodė, kad jam yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės (CPK 42 str. 1, 2 d., 293 str. 4 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė D. Z. prašo pripažinti negaliojančia dėl suklydimo tarp ieškovės ir atsakovo 2011-07-07 sudarytą Obligacijų pasirašymo sutartį Nr.FO20110707S990004, taikyti restituciją ir pripažinti pagal obligacijų pasirašymo sutartį atsakovui sumokėtas lėšas ieškovės lėšomis ieškovės mokėjimo sąskaitoje.
Ieškovė S. Š. prašo pripažinti negaliojančia dėl suklydimo tarp pradinės ieškovės J. N. D. ir atsakovo 2011-09-09 sudarytą Obligacijų pasirašymo sutartį Nr.FO20110909P990014, taikyti restituciją ir pripažinti pagal obligacijų pasirašymo sutartį atsakovui sumokėtas lėšas pradinės ieškovės lėšomis pradinės ieškovės mokėjimo sąskaitoje.
Ieškovė D. Z. nurodė, kad 2011-07-07 atvyko į atsakovo skyrių, turėdama tikslą pratęsti terminuotojo indėlio sutartį. Ieškovo darbuotoja pasiūlė ieškovei vietoje terminuotojo indėlio įsigyti atsakovo išleistas obligacijas. Banko darbuotoja paaiškino, kad obligacijos nuo terminuotojo indėlio skiriasi tik už obligacijas mokamomis didesnėmis palūkanomis, kad po metų į ieškovės sąskaitą bus pervesti už obligacijas sumokėti pinigai su palūkanomis, kad obligacijos yra lygiai tokia pat saugi priemonė kaip ir terminuotieji indėliai. Tai leido ieškovei pagrįstai tikėtis, kad jai siūlomos įsigyti obligacijos, kaip ir terminuotieji indėliai, yra draudžiami VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Ieškovė neturėjo nei teorinės, nei praktinės investavimo patirties, o apie obligacijas pirmą kartą ieškovė išgirdo tik 2011-07-07. Be to, 2011-01-04 mirė ieškovės tėvas, 2011-03-04 ieškovė po ilgai trukusių teisminių ginčų išsiskyrė su vyru. Didelis stresas lėmė tai, kad ieškovė susirgo depresija. Akivaizdu, kad esant visoms šioms aplinkybėms ieškovė negalėjo pati tinkamai įvertinti atsakovo darbuotojos siūlomų obligacijų ir turėto terminuotojo indėlio skirtumų, iš kurių svarbiausiais – rizikos laipsnis. Svarbu ir tai, kad ieškovė ne tik nebuvo supažindinta, bet ir negavo Neprofesionalaus klieno aptarnavimo sutarties ir šioje sutartyje nurodytų dokumentų – Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymo, taip pat nebuvo supažindinta ir negavo obligacijų pasirašymo sutartyje nurodytų Programos prospekto ir Emisijos galutinių sąlygų. Tik prasidėjus atsakovo bankroto procedūrai ieškovė sužinojo, kad jos įsigytos obligacijos nėra apdrausto VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.
Pradinė ieškovė J.N. D. nurodė, kad atsakovo banke laikė terminuotąjį indėlį. Pagrindinis pradinės ieškovės tikslas, laikant pinigus ieškovo banke, buvo pinigų saugumas, ji niekada nenorėjo prisiimti papildomos rizikos, kad būtų gauta didesnė pinigų grąža. Pradinei ieškovei atsakovo darbuotojai buvo paaiškinę, kad terminuotieji indėliai draudžiami VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, todėl, jei atsakovas negalėtų pradinei ieškovei grąžinti jos pinigų, tai padarytų valstybė. 2011-09-09 atsakovo darbuotoja pasiūlė pradinei ieškovei kitą priemonę – atsakovo obligacijas. Atsakovo darbuotoja paaiškino, kad obligacijos yra praktiškai tapati ir lygiai tokia pat saugi priemonė, kaip ir terminuotasis indėlis, tačiau naudingesnė, nes už obligacijas mokamos didesnės palūkanos nei už terminuotuosius indėlius. Tai suformavo pradinei ieškovei įsitikinimą, kad obligacijos kaip ir terminuotieji indėliai yra draudžiamos VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Pradinė ieškovė iki obligacijų pasirašymo sutarties neturėjo jokios investavimo patirties į finansines priemones. Pradinė ieškovė negavo Neprofesionalaus klieno aptarnavimo sutartyje nurodytų dokumentų – Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymo, Veiksmų, kurių Bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti Klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santraukos, taip pat nebuvo supažindinta ir negavo obligacijų pasirašymo sutartyje nurodytų Programos prospekto ir Emisijos galutinių sąlygų. Tik prasidėjus atsakovo bankroto procedūrai ieškovė sužinojo, kad jos įsigytos obligacijos nėra apdrausto VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.
Vilniaus apygardos teismo 2016-04-05 nutartimi mirusi pradinė ieškovė J.N. D. buvo pakeistas jos teisių perėmėja S. Š..
Atsiliepimas
Atsakovas ir trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko.
Atsakovas ir trečiasis asmuo nurodė, kad Atsakovas ir trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovių teiginiai, jog atsakovas nepateikė joms informacijos apie jų įsigyjamas finansines priemones, įskaitant su jų įsigijimu susijusią riziką, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Obligacijų pasirašymo sutarčių 1.22 p. nurodyta, kad investuotojas, pasirašydamas šią sutartį, patvirtina, kad visos sutarčių sąlygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį, jis su jomis sutinka ir jos išreiškia investuotojo valią; prieš pasirašydamas sutartį, investuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka; investuotojas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes. Atsakovas pateikė ieškovėms Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą (toliau – ir Aprašymas) ir Veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientams priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauką (toliau – ir Santrauka). Aprašyme nurodoma, kad, investuojant į obligacijas, riziką lemia obligacijos kainos kitimas, taip pat galima grėsmė, kad obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies arba visų obligacijų.
Aptarnavimo sutartyje esanti sąlygas, kad atsakovo įsipareigojimai yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ yra blanketinė sąlyga, konkrečiai neapibrėžianti nei draudimo apimties, nei pobūdžio, o tik nukreipianti į galiojančius įstatymus. Ši sąlyga negali būti vertinama kaip teiginys, kad absoliučiai visi atsakovo įsipareigojimai neprofesionaliam investuotojui yra apdrausti valstybės. Nei Aptarnavimo sutartyje, nei obligacijų pasirašymo sutartyse nėra teigiama, kad atsakovo obligacijos yra draudžiamos indėlių draudimu. Todėl ši Aptarnavimo sutarties sąlyga negalėjo būti pakankama susiformuoti ieškovės nuomonei dėl obligacijų draudžiamumo, ši sąlyga galėjo tik paskatinti ieškovę pasidomėti, kokią indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.
Bet kuris protingas ir atidus asmuo, prieš atlikdamas bet kurį veiksmą, turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius, o, abejodamas dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas ta veiksmą, turi pasikonsultuoti su teisininku arba atsisakyto to veiksmo.
Obligacijos nėra naujos ir nežinomos finansinės priemonės Lietuvos Respublikos gyventojams, tai yra klasikinis investicinis produktas, paprastai suprantamas kaip skirtingas nuo indėlio. Ieškovės, prieš įsigydamos obligacijas, buvo sudariusios terminuotojo indėlio sutartis, todėl turėjo suprasti, kad obligacijų pasirašymo sutartys skiriasi nuo terminuotojo indėlio sutarčių. Obligacija laikoma nesudėtinga finansine priemone, dėl kurios investicinės paslaugos gali būti teikiamos net nesurinkus informacijos apie kliento žinias ir patirtį investavimo srityje bei nevertinant, ar ši finansinė priemonė yra tinkama klientui. Tai reiškia, kad fiksuotų palūkanų obligacijų įsigijimo sąlygos suprantamos kiekvienam vidutinių sugebėjimų neprofesionaliam investuotojui. Fiksuotų palūkanų obligacijų rizikos laipsnis yra labai žemas, iš esmės vienintelė rizika – tai emitento nemokumas, tačiau apie šią riziką ieškovės buvo informuotos.
Obligacijų pasirašymo sutarčių sudarymo metu atsakovas buvo mokus, vykdė visus riziką ribojančius normatyvus ir savo prievoles, todėl šių sutarčių sudarymo metu ieškovės neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad atsakovas nebus pajėgus atsiskaityti su ieškovėmis, todėl draudimo įsigytoms obligacijoms taikymas ar netaikymas negali būti pripažintas esminiu obligacijų pasirašymo sutarčių elementu. Iki atsakovo veiklos apribojimų ieškovės jokių pretenzijų atsakovui nereiškė, o ieškinį atsakovui pateikė praėjus dvejiems metams po sutarčių sudarymo, po to, kai atsakovas buvo pripažintas nemokiu. Todėl labiau tikėtina, kad ieškovės sąmoningai sudarė obligacijų pasirašymo sutartis, nes norėjo gauti didesnes palūkanas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškiniai atmestini.
Iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį (CK 1.90 str. 1 d.). Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4 d.). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.).
Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 str. taikymą, nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio esmę jis nebūtų sudaręs. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.
Lietuvos Respublikos Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. 2 d. reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga neklaidinti investuotojo, kuri reikalauja, kad visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti, o 22 str. 3 d. nustatyta, kad finansų maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams bei potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė D. Z. ir atsakovas 2011-07-07 sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr.FO20110707S990004, kuria ieškovė už 42 385,16 Lt kainą įsigijo 424 vnt. atsakovo obligacijų su 5 proc. metinių palūkanų norma, obligacijos turėjo būti išpirktos 2012-08-02. Pradinė ieškovė J.N. D. ir atsakovas 2011-09-09 sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr.FO20110909P990001, kuria ieškovė už 23 996,33 Lt kainą įsigijo 240 vnt. atsakovo obligacijų su 4,5 proc. metinių palūkanų norma, obligacijos turėjo būti išpirktos 2012-10-04.
Lietuvos banko valdyba 2011-11-16 nutarimu priėmė sprendimą iki 2012-01-16 paskelbti atsakovo veiklos apribojimą (moratoriumą), o 2011-11-24 nutarimu priėmė sprendimą visam laikui atšaukti atsakovui išduotą banko licenciją. Vilniaus apygardos teismas 2011-12-07 nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą.
Obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai žinomas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieškovui turėjo būti suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015).
Ieškovė D. Z. ieškinyje nurodė, kad ji yra baigusi Kauno kooperacijos technikumą, jos specialybė – pardavėja, ieškovė visą laiko dirbo ir iki šiol tebedirba pardavėja. Pradinė ieškovė J.N. D. ieškinyje nurodė, kad ji įgijusi specialųjį vidutinį išsilavinimą, iki pensijos pradinė ieškovė dirbo kuro sandėlio vedėja. Abi ieškovės, prieš sudarydamos obligacijų pasirašymo sutartis, buvo sudariusios terminuotojų indėlių sutartis. Šie duomenys leidžia ieškoves vertinti kaip vidutines vartotojas, suvokiančias terminuotojų indėlių ir obligacijų skirtumus. Pažymėtina, kad abi ieškovės atsisakė suteikti atsakovui informaciją apie savo žinias ir patirtį investavimo srityje.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovės obligacijų pasirašymo sutartis sudarė nuėjusios į atsakovo skyrius pratęsti terminuotųjų indėlių sutarčių. Nors ieškovės teigė, kad neturėjo jokios investavimo patirties ir nesuvokė terminuotojo indėlio ir obligacijų skirtumo, tačiau, kaip jau nurodyta, ieškovės laikytinos vidutinėmis vartotojomis, kurioms turėjo būti suprantama, kad obligacijos nėra tapačios indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu. Taip pat pažymėtina, kad jei ieškovės nebuvo tikros dėl siūlomų įsigyti obligacijų esmės ir jų rizikos, jos turėjo atidėti obligacijų įsigijimo sutarčių sudarymą ir pasikonsultuoti dėl šių sutarčių sudarymo su kompetentingais asmenimis. Ieškovės nenurodė, kad jos buvo verčiamos sudaryti obligacijų pasirašymo sutartis būtent jų kreipimosi dėl terminuotųjų indėlių sutarčių pratęsimo metu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dėl įsigytų obligacijų esmės ir jų rizikos ieškovės nesiaiškino ir po obligacijų pasirašymo sutarčių sudarymo, nesiekė visapusiškai įvertinti sudarytų sutarčių sąlygų, obligacijoms taikomos draudiminės apsaugos lygio pakankamumo, nors nuo sutarčių sudarymo iki atsakovo veiklos apribojimo ir nemokumo konstatavimo praėjo pakankamas laiko tarpas, o reikalavimus dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ieškovės pareiškė ne neuždelsiant (per protingą terminą), o tik atsakovo bankroto proceso metu, praėjus daugiau kaip trejiems metams po sutarčių sudarymo.
Be to, 2011-07-07 ieškovė D. Z. ir atsakovas sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, 2011-09-09 pradinė ieškovė J.N. D. ir atsakovas sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį (toliau – ir Aptarnavimo sutartis). Aptarnavimo sutarties 3 p. nurodyta, kad atsakovas informavo ieškoves, jog atsakovo įsipareigojimai klientams yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, o sutarties 2 p. ieškovės patvirtino, kad gavo šiame punkte nurodytus dokumentus, tame tarpe Aprašymą ir Santrauką. Aprašymo 8 p. nurodyta, kad, investuojant į obligacijas, galima grėsmė, kad obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies arba visų obligacijų (bankroto arba nemokumo rizika). Obligacijų pasirašymo sutartyse ieškovės patvirtino, kad jos susipažino su Emisijos programos prospektu (toliau – Prospektas) ir Emisijos galutinėmis sąlygomis (toliau – Galutinės sąlygos). Nors ieškovės nurodė, kad negavo nei Aprašymo, nei Santraukos, taip pat nebuvo supažindintos su prospektu ir Galutinėmis sąlygomis, o ieškovė D. Z. nurodė, kad negavo ir Aptarnavimo sutarties, tačiau Aptarnavimo sutartyse ir obligacijų pasirašymo sutartyse ieškovės savo parašu patvirtino, kad atitinkamus dokumentus gavo, taip pat buvo supažindintos su jų turiniu, todėl priešingi ieškovių teiginiai ieškinyje nėra pakankami paneigti dokumentų gavimo ir supažindinimo su jais faktą (CPK 178 str.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015-11-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, kad Aptarnavimo sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, neatitinka aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų. Aprašymo 8 punkte yra nurodoma, kad investuojant į obligacijas riziką lemia obligacijų kainos kritimas, taip pat galima grėsmė, jog obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies ar visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika). Šios aplinkybės sudaro prielaidas manyti, kad esminė informacija dėl ieškovo įsigyjamos finansinės priemonės buvo pateikta. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Prospektas ir Galutinės sąlygos yra nemažos apimties dokumentai, surašyti naudojant specifinius terminus, o Aprašas skirtas ne konkrečiai obligacijoms, bet pateikia abstraktų įvairių finansinių priemonių apibūdinimą, konstatuotina, jog atsakovas pareigos aiškiai ir suprantamai atskleisti ieškovui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko.
Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo. Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas.
Teismo posėdžio metu ieškovės nurodė, kad obligacijų pasirašymo sutartis jos sudarė pasiūlius atsakovo darbuotojams, nes už obligacijas buvo mokamos didesnės palūkanos, nei už terminuotuosius indėlius. Byloje nėra įrodymų, kad obligacijų pasirašymo sutarčių sudarymo metu ieškovės disponavo neigiama informacija apie atsakovo turtinę padėtį. Nors ieškovės ieškinyje nurodė, kad atsakovo darbuotojai joms paaiškino, jog jos niekuo nerizikuoja, nes pagal obligacijų pasirašymo sutartis jų investuoti pinigai yra apdrausti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė D. Z. teigė, kad, sudarydama obligacijų pasirašymo sutartis, ji su banko darbuotojais nieko nesiaiškino apie obligacijų draudžiamumą, iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad jai nėra žinoma nei apie indėlių, nei apie obligacijų draudimo sąlygas, ieškovė pasitikėjo bankais apskritai, nes viešojoje erdvėje pinigų saugojimas bankuose buvo nurodomas kaip saugiausiais pinigų saugojimo būdas. Pradinė ieškovė J.N. D. taip pat nenurodė, kad, sudarydama obligacijų pasirašymo sutartis, būtų išsamiai aiškinusis dėl obligacijoms taikomos draudiminės apsaugos, o išvadą apie obligacijų draudžiamumą padarė iš atsakovo darbuotojos paaiškinimo, kad obligacijos yra panašios į terminuotuosius indėlius.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nors obligacijų draudžiamumo aspektas ieškovėms nebuvo pakankamai atskleistas, tačiau obligacijų ieškovių apsisprendimą sudaryti obligacijų pasirašymo sutartis lėmė ne obligacijų draudžiamumas. Todėl nėra pagrindo obligacijų pasirašymo sutartis pripažinti negaliojančiomis kaip sudarytas iš esmės suklydus.
Ieškovė D. Z. taip pat nurodė, kad, sudarydama obligacijų pasirašymo sutartį, ji sirgo depresija, kurią sukėlė patirtas stresas dėl tėvo mirties ir skyrybų, ieškovė tuo metu vartojo ir iki šiol tebevartoja vaistus. CK 1.89 str. 1 d. nustatyta, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Tačiau tik ta aplinkybė, kad ieškovei diagnozuota depresija, nėra pakankama padaryti išvadą, kad ieškovė, 2011-07-07 sudarydama obligacijų pasirašymo sutartį, dėl diagnozuotos depresijos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Iš 2014-10-24 medicininio pažymėjimo matyti, kad depresijos epizodas ieškovei atsinaujino nuo 2010 metų pavasario ir tęsiasi iki šiol, tačiau jokių įrodymų, kad ši diagnozė per šį laikotarpį neigiamai įtakojo ieškovės galimybę suprasti kitų sudaromų sandorių ar atliekamų veiksmų reikšmes, nepateikta, nėra duomenų, kad dėl depresijos ieškovė neturi galimybės dirbti, nors ieškovės darbas susijęs su materialinių vertybių apskaita. Todėl nėra pagrindo ieškovės D. Z. sudarytos obligacijų pasirašymo sutarties pripažinti negaliojančia kaip sudarytos asmens, negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės.
Šalys nepateikė įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį.
Ieškovių D. Z. ir S. Š. ieškinius atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.