- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-29
- Bylos Nr.
- AN2-43-768/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00020-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Donatas Jatužis (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. D.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pažeidėjo R. D. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 9 d. nutarties, administracinio nusižengimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos (toliau – Institucija) poskyrio specialistė V. R. 2020 m. spalio 21 d. priėmė nutarimą Nr. 50-ANR_P-13791-2020 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo R. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį buvo nubaustas 80 Eur bauda už tai, kad jis 2020 m. spalio 3 d. 14.46 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Subaru Forester, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesustojo prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją, kad praleistų vairuotojui iš dešinės pusės stovinčios ir laukiančios galimybės įžengti pėsčiosios.
2. Skundžiama nutartimi teismas netenkino pažeidėjo R. D. skundo ir paliko Institucijos 2020 m. spalio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_P-13791-2020 nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinę bylą nutraukti. Skunde nurodo, jog pėsčiųjų perėja yra išskirtinai pėstiesiems numatytas eismo organizavimo elementas, kuriame eismo dalyviai kerta važiuojamąją kelio dalį eidami. Kartoja, jog moteris prie pėsčiųjų perėjos atvažiavo dviračiu, prieš perėją sustojo ir, kad išlaikytų pusiausvyrą viena koja atsirėmė į žemę, tačiau nuo nurodyto dviračio nenulipo, o buvo pasiruošusi kiekvienu momentu tęsti važiavimą. Pabrėžia, jog, kai jis pravažiavo perėją, minėta moteris per pėsčiųjų perėją pravažiavo dviračiu nuo jo nenulipdama ir nesivesdama, o įstatymų leidėjas akcentuoja, kad asmuo yra laikomas pėsčiuoju, kai nulipa nuo dviračio ir jį vedasi. Jei prie bylos medžiagose pridėtose nuotraukose matosi moteris, kuri sėdi ant dviračio sėdynės, dvejomis rankomis laikydama vairą, koją laikydama ant dviračio paminos, o kita koja atsirėmusi į žemę, tai keliamas retorinis klausimas, kokiu būdu ji galėjo stovėti ir laukti galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją, kadangi visų pirma, jai reikėjo nulipti nuo dviračio, ko ji nepadarė ir net nesiruošė daryti. Policijos pareigūnai nagrinėdami administracinio nusižengimo bylą nesiėmė jokių priemonių nustatyti galimai pažeidimą mačiusius asmenis, net nebuvo nustatyta ir apklausta moteris, kuri važiavo per pėsčiųjų perėją.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į skundą, Institucijos atstovas sutinka su skundžiamoje nutartyje padarytomis teismo išvadomis ir prašo apeliacinį skundą atmesti. Pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 2 dalies 48 punkte nurodyta, kad „Pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį“. SEAKĮ 2 straipsnio 2 dalies 11 punkte įtvirtinta, jog „Dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas“. Pagal SEAKĮ 2 straipsnio 2 dalies 92 punktą „Vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę <...>“. Taigi, dviračio vairuotoju, kurio pareigos bei reikalavimai nustatyti SEAKĮ 17 straipsnyje, o taip pat KET 8-ame skyriuje, galėtų būti prilyginamas asmuo, kuris, pasitelkdamas savo raumenų jėgą, naudodamas pedalus ar rankenas, šią transporto priemonę vairavo. Tuo tarpu, prie R. D. administracinio nusižengimo bylos pridėtose foto lentelėse užfiksuotas asmuo ne važiavo, o koja remdamasis į šaligatvį stovėjo ties nereguliuojama pėsčiųjų perėja prie pat važiuojamosios dalies krašto, laukdamas galimybės kirsti važiuojamąją dalį. Taigi pastarasis asmuo buvo ne transporto priemonėje, nevairavo dviračio, todėl, nepriklausomai nuo jo stovėjimo padėties, buvo prilyginamas pėsčiajam.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Iš apeliacinio skundo matyti, kad R. D. yra įsitikinęs, kad jis yra nepagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, kadangi jo veiksmai neatitinka ANK 417 straipsnio 4 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymių. Apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles. KET 30 punktas numato, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį...<>. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad tiek iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, tiek iš pačio Pažeidėjo nuoseklių paaiškinimų matyti, jog dviratininkė nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, nors ir nebuvo nulipusi nuo dviračio, tačiau prie pėsčiųjų perėjos stovėjo rankas laikydama ant dviračio vairo, vieną koją padėjusi ant žemės, kitą ant dviračio pedalo ir nejudėjo, padarė pagrįstą išvadą, su kuria sutinka ir apygardos teismas, jog dviratininkė buvo sustojusi ir laukė galimybės kirsti perėją, ji dviračio nevairavo ir nepriklausomai nuo jos stovėjimo padėties, yra prilyginama pėsčiajam, todėl yra pažeidžiamos KET 30 punkte nurodytos taisyklės (t., b. l. 3-4, 11-13, 21, 27). Apygardos teismas pažymi, kad subjektyvus R. D. SEAKĮ vertinimas bei prielaidų dėl nuotraukose matomos moters stovėjimo padėties kėlimas nepaneigia skundžiamoje nutartyje motyvuotų ir įrodymais pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų. Be kita ko, apeliaciniame skunde nurodomi moters veiksmai po Pažeidėjo pravažiavimo per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, t. y., jos važiavimas nenulipus nuo dviračio per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nepaisant to, jog tokių duomenų byloje nėra, bet kokiu atveju neeliminuoja Pažeidėjo kaltės pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį bei nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.
8. R. D. apeliaciniu skundu taip pat teigia, jog atliekant administracinio nusižengimo tyrimą buvo atlikti ne visi reikalingi procesiniai veiksmai, t. y., nebuvo nustatyti galimai pažeidimą matę asmenys, net nebuvo nustatyta ir apklausta moteris, kuri važiavo per pėsčiųjų perėją. Pažymėtina, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Aptariamu atveju, įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumą, jų pagrįstumą bei objektyvumą, apeliaciniame skunde akcentuojamų veiksmų atlikimas būtų perteklinis. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu visiškai pagrįstai nustatyta R. D. kaltė.
9. Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįsta išvadą, kad R. D. padarė ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl nutraukti administracinę teiseną nėra jokio teisinio pagrindo.
10. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 9 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir R. D. skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.