Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis

2021-02-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-40-1046/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-09
Bylos Nr.
II-40-1046/2021
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00020-2021-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė (pirm.)
Pareiškėjas
R. D.
Institucija
Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Nuorašas
Administracinė byla Nr. II-40-1046/2021Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00020-2021-2Procesinio sprendimo kategorija: 21.8.4; 21.10.4. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. vasario 9 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė,sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei,dalyvaujant administracine tvarka nubaustam R. D.,

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos – atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko V. M. 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-6090-2020 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu R. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį buvo nubaustas 80 Eur bauda už tai, kad jis 2020 m. spalio 3 d. 14.46 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas automobilį Subaru Forester, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesustojo prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją, kad praleistų vairuotojui iš dešinės pusės stovinčios ir laukiančios galimybės įžengti pėsčiosios.

2021 m. sausio 6 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas R. D. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-6090-2020 ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad 2020 m. spalio 21 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK) Kelių policijos tarnyboje jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 50-ANR_P-13791-2020, kuriame nurodoma, kad jis 2020 m. spalio 3 d., 14.46 val., važiuodamas savo automobiliu Subaru Forester, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėja, kad praleistų iš dešinės pusės stovinčios ir laukiančios galimybės įžengti pėsčiosios. Su šiuo pažeidimu nesutiko bei Panevėžio AVPK Kelių policijos pareigūnams pateikė išsamų paaiškinimą, kuriame išsamiai išdėstė, kad tikrai minėtą dieną, minėtu laiku, nurodytu jam priklausančiu automobiliu važiavo Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. Artėdamas ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) esančios pėsčiųjų perėjos pastebėjo iš tolo prie minėtos perėjos artėjančią dviratininkę. Sumažino greitį, nes manė, kad moteris nulips nuo dviračio ir jį vesdamasi eis per pėsčiųjų perėją, kaip to ir reikalauja KET. Tačiau dviratininkė sustojo ant šaligatvio netoli važiuojamosios dalies. Sustojusi moteriškė liko sėdėti ant dviračio, laikydama padėjusi abi rankas ant vairo, vieną koją laikydama ant pedalo, o kita remdamasi į žemę. Tuo metu buvo šviesus paros metas, geras matomumas. Buvo įsitikinęs, kad minėta dviratininkė visiškai sustojo ir nesiruošia įvažiuoti į jo kertamą pėsčiųjų perėją, kad kirsdamas pėsčiųjų perėją nesukels jai jokio pavojaus, nesustojo ir tęsė važiavimą, nes vadovaujantis KET 30 punkto reikalavimu, būdamas vairuotoju privalo sustoti ir praleisti į nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją įžengusį, žengiantį ar prie važiuojamosios dalies krašto stovintį ir galimybės įžengti laukiantį pėsčiąjį. Esant šioms aplinkybėms prašo administracinę teiseną nutraukti nesant pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje, sudėties. Į jo pateiktus paaiškinimus atsižvelgta nebuvo ir 2020 m. gruodžio 14 d. Panevėžio AVPK Kelių policijos tarnyboje buvo išnagrinėta administracinė byla Nr.50-ANR_N-6090-2020, kurioje vadovaujantis ANK 417 straipsnio 4 dalimi, už tai, kad jis (pareiškėjas) nepraleido prie pėsčiųjų perėjos stovinčios dviratininkės, kuri buvo viena koja atsirėmusi į žemę, ir tokiu atveju laikoma pėsčiuoju, jam buvo paskirta administracinė nuobauda – piniginė 80 Eur bauda. Nutarimo dėstomojoje dalyje nurodoma, kad jis susipažino su administracinės bylos medžiaga, pateikė savo paaiškinimus bei administracinės bylos nagrinėjime nedalyvavo. Su šiais teiginiais jis nesutinka, nes su administracine byla nebuvo susipažinęs, apie joje esančią surinktą medžiagą žinojo tik tiek, kiek žodžiu pasakė policijos pareigūnas. Minėtas pareigūnas taip pat pasiūlė savo paaiškinimus dėl eismo įvykio pateikti raštu, ką jis ir padarė. Išreiškus norą dalyvauti administracinės bylos nagrinėjime buvo paaiškinta, kad administracinė byla bus išnagrinėta jam nedalyvaujant, nes taip yra reglamentuotas policijos darbas dėl šalyje paskelbto karantino. Tik gavęs minėtą nutarimą parašė prašymą, kad būtų leista susipažinti su visa administracinės bylos medžiagą. Administracinio nusižengimo medžiagoje 50-ANR_N-6090-2020 yra trys nuotraukos, kuriose užfiksuotas jo vairuojamas automobilis Subaru Forester, kuris kerta pėsčiųjų perėją, pažymėtą kelio ženklu „Pėsčiųjų perėja“. Dviejose iš pateiktų nuotraukų matyti dešinėje kelio pusėje, ant šaligatvio, netoli važiuojamosios dalies, ant dviračio sėdinti moteriškė, kuri laiko padėjusi abi rankas ant vairo, vieną koją laiko padėjusi ant dviračio pedalo, o kita – remiasi į žemę. Su nutarime administracinio nesižengimo bylos dėstomojoje nurodytu teiginiu, kad dviratininkė, kuri nevažiuoja per pėsčiųjų perėją, o stovi viena koja atsirėmusi į žemę, laikoma pėsčiąją, visiškai nesutinka, nes tai prieštarauja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 49 punktui, kuris nurodo kad pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Taigi, kad pasikeistų eismo dalyvio statusas ir dviratininkas taptų pėsčiuoju, reikalinga, kad asmuo nuliptų nuo dviračio ir jį vestųsi, kas, kaip matyti iš nuotraukų, padaryta nebuvo, todėl šiuo atveju asmens, kuris sėdi ant dviračio sėdynės, abejomis rankomis laikydamas vairą, vieną koją laikydamas ant pedalo, kita remdamasis į žemę, tikrai negalima traktuoti kaip asmens, kuris vedasi dviratį, t. y. pėsčiojo. ANK 417 straipsnio 4 dalies dispozicijoje numatyta veika, už kurią numatyta atsakomybė yra „nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles“, tai blanketinė dispozicija, kuri nukreipia į taisykles, kurių privalu laikytis, šiuo atveju tai yra KET 30 punktas, kuriame nurodyta vairuotojo pareiga sustoti ir praleisti į nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies krašto) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Šiuo atveju jis (pareiškėjas) kirto nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją, netoli kurios ant dviračio sėdėjo dviratininkė, todėl ANK 417 straipsnio 4 dalies ir KET 30 punkto nepažeidė.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija informuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto R. D. bylos teisminiame nagrinėjime nedalyvaus. Prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui. Su R. D. pasirašytame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Mano, kad skundžiamas 2020 m. gruodžio 14 d. įgalioto policijos pareigūno surašytas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. R. D. skunde dėl administracinės nuobaudos panaikinimo nurodė nesutinkąs su jam inkriminuotu kaltinimu aiškindamas, jog KET 30 punkte, kuris buvo inkriminuotas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, yra išdėstytas reikalavimas transporto priemonės vairuotojui sustoti prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją praleisti perėja einančius, taip pat prie važiuojamosios dalies krašto stovinčius ir laukiančius galimybės įžengti į perėją pėsčiuosius, bet ne dviratininkus. Pareiškėjo nuomone, moteris, kuri sėdėjo ant dviračio viena koja remdamasi į šaligatvį, yra prilyginama ne pėsčiajai, o dviračio vairuotojai. Taigi, R. D., vairuodamas automobilį, neprivalėjo sustoti prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją praleisti minėtos eismo dalyvės. Mano, kad toks pareiškėjo teisės norminių aktų aiškinimas nėra pagrįstas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 49 punkte nurodyta, kad „Pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį“. SEAKĮ 2 straipsnio 12 punkte įtvirtinta, kad „Dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas“. Pagal SEAKĮ 2 straipsnio 92 punktą „Vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę <...>“. Taigi, dviračio vairuotojui, kurio pareigos bei reikalavimai nustatyti SEAKĮ 17 straipsnyje, o taip pat KET 8-ame skyriuje, galėtų būti prilyginamas asmuo, kuris, pasitelkdamas savo raumenų jėgą, naudodamas pedalus ar rankenas, šią transporto priemonę vairavo. Tuo tarpu prie R. D. administracinio nusižengimo bylos pridėtose fotolentelėse užfiksuotas asmuo ne važiavo, o koja remdamasis į šaligatvį stovėjo ties nereguliuojama pėsčiųjų perėja prie pat važiuojamosios dalies krašto, laukdamas galimybės kirsti važiuojamąją dalį. Taigi, pastarasis asmuo buvo ne transporto priemonėje, nevairavo dviračio, todėl nepriklausomai nuo jo stovėjimo padėties, buvo prilyginamas pėsčiajam.

Šalies argumentai

R. D. teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus motyvus ir skundą prašė tenkinti. Papildomai nurodė, kad jam važiuojant Nemuno gatve prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos priartėjo dviratininkė. Minėta dviratininkė jam privažiavus pėsčiųjų perėją buvo sustojusi prie perėjos, bet nuo dviračio nebuvo nulipusi. Mano, kad ji ruošėsi per perėją važiuoti dviračiu, nors tai draudžia KET. Pravažiavęs perėją labai nežiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį ir nematė, kaip ta dviratininkė kirto pėsčiųjų perėją. Mano, kad dviratininkė negali būti laikoma pėsčiąja, nes ji nebuvo nulipusi nuo dviračio.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas V. M. pakankamai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. D. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Teismui pateiktame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų V. M. ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ir keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 417 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad <...> nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.

ANK 417 straipsnyje nurodytos normos yra blanketinės. Šiuo atveju asmuo, padarydamas administracinį nusižengimą, nesilaikė teisės normų, įtvirtintų Kelių eismo taisyklių 30 punkte, kuris nustato, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį<...>. Kaip matyti, pareiškėjas nesutinka, kad šiuo atveju byloje esančiose nuotraukose užfiksuota dviratininkė, kurios jis nepraleido per pėsčiųjų perėją, gali būti laikoma pėsčiąja. SEAKĮ 2 straipsnio 49 punkte nurodyta, kad „Pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį.“ Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobiliui Subaru Forester, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuojant per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, dviratininkė, nors ir nėra nulipusi nuo dviračio, tačiau prie pėsčiųjų perėjos stovi rankas laikydama ant dviračio vairo, o vieną koją padėjusi ant žemės, kitą – ant dviračio pedalo ir nejuda. Pats R. D. tiek teismo posėdžio metu, tiek ir savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad savo automobiliu artėdamas prie pėsčiųjų perėjos iš tolo matė artėjančią dviratininkę, kuri privažiavo ir sustojo. Taigi tiek iš nuotraukų, tiek ir iš paties pareiškėjo paaiškinimų akivaizdu, kad R. D. artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, dviratininkė jau buvo sustojusi ir laukė galimybės kirsti perėją, vadinasi, ji dviračio nevairavo, t. y. nenaudojo savo raumenų jėgos pedalams minti (SEAKĮ 2 straipsnio 12 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad moteris dviračio nevairavo, nepriklausomai nuo jos stovėjimo padėties, ji yra prilyginama pėsčiajam, todėl pareiškėjas prie pėsčiųjų perėjos privalėjo sustoti ir minėtą moterį praleisti.

Iš tiesų sutiktina su skundo argumentu, kad moteris per pėsčiųjų perėją negalėjo važiuoti dviračiu, nes tai draudžia KET, tačiau, visų pirma, niekur nėra užfiksuota, kad ji tikrai važiavo per perėją, o ne vedėsi savo dviratį, antra, jei moteris ir būtų paskui pervažiavusi per pėsčiųjų perėją, po to, kai jos pareiškėjas nepraleido, tai R. D. administracinės atsakomybės nepašalintų.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad R. D. skundas yra nepagrįstas, todėl jo tenkinti ir panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko V. M. 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-6090-2020 nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko V. M. 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-6090-2020 palikti nepakeistą ir R. D. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė