Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Danutės Brazdeikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

R. V. (toliau – ir kaltinamasis), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, teistas:

- 2022 m. sausio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, teistumas neišnykęs;

- 2022 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent, jis, 2023 m. lapkričio 11 d., apie 21.45 val., Vilniuje, Pavilnionių g. ir Vakarinio aplinkkelio sankryžoje, ties parduotuve „Maxima“, esančia Pavilnionių g. 55, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,67 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent, jis žinodamas, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus ir 6 mėnesius naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d., ir šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminas nėra pasibaigęs, būdamas 2022 m. spalio 20 d. pasirašytinai susipažinęs su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę pasekmėmis, 2023 m. lapkričio 11 d., apie 21.45 val., Vilniuje, Pavilnionių g. ir Vakarinio aplinkkelio sankryžoje, ties parduotuve "Maxima", esančia Pavilnionių g. 55, Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus (nustatytas 1,67 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vairuodamas automobilį „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tyčia, piktybiškai nevykdė minėtos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 13 d. įtariamuoju apklaustas R. V. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad kuo yra įtariamas, supranta. Kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį prisipažįsta visiškai ir sutinka duoti parodymus. 2022 m. jam buvo atimtos teisės vairuoti. Automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo mamos broliui A. O. ir minėtas automobilis stovėjo netoli namo, kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mikrorajone). Jis turėjo atsarginį raktą nuo minėto automobilio. 2023 m. lapkričio 11 d., apie 20.00 val., būdamas namuose, vienas, išgėrė apie 100 g. brendžio ir nutarė pavažiuoti iki vaistinės, esančios PC „Maxsima“, Ukmergės g. 282, Vilniuje. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės pasuko ir išvažiavo į Vakarinį aplinkkelį, sankryžoje norėjo pasukti į dešinę pusę. Nesuspėjęs laiku sustabdyti automobilį, įvažiavo į sankryžoje sustojusį automobilį, kurio nei modelio, nei valstybinių numerių neprisimena, o minėtas automobilis atsitrenkė į priekyje stovėjusį dar vieną automobilį. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie įformino auto įvykį. Dėl padarytos veikos labai gailisi, suvokia, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus bei neturėdamas teisių vairuoti, ir, kad už analogišką nusikaltimą jau buvo teistas. Paskirtos baudos pagal teismo baudžiamąjį įsakymą mokėti nepradėjo. Paaiškinti savo veiksmų negali.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 24 d. įtariamuoju apklaustas R. V. parodė, kad prisipažįsta visiškai. Iš tikrųjų žinodamas, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvau pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir, kad jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas 2 metus ir 6 mėnesius vairuoti kelių transporto priemonės bei probacijos tarnyboje pasirašytinai susipažintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką ir sąlygomis, 2023 m. lapkričio 11 d., būdamas neblaivus, važiavo automobiliu „Peugot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Pavilnionių g. ir Vakarinio aplinkkelio sankryžoje, esančioje ties parduotuve „Maxima“, norėdamas pasukti į dešinę pusę, nespėjo sustabdyti automobilio, padarė auto įvykį. Dėl padaryto labai gailisi. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir, kad būtų skirta bauda, kurią turės galimybę sumokėti, nes šiuo metu parduoda savo butą. Esant galimybei, prašo leisti baudą mokėti dalimis. Prašo kitos bausmės neskirti, kadangi dirba, turi du vaikus, vienas iš jų nepilnametis, be to prižiūri savo motiną, gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri turi invalidumą ir kuria reikia rūpintis.

Motyvuojamoji dalis

- Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. e1-2456-818/2022, kuriuo R. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 75 MGL (BBND) 3750 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 50 MGL (BBND) (2500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, R. V. paskirta audžiamojo poveikio priemonė – turto – automobilio “Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskavimas;

- 2022 m. rugsėjo 22 d. baudžiamojo poveikio priemonės priežiūros planas;

- 2022 m. spalio 11 d. raštas dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo.

Nusikalstamos veikos BK 281¹ straipsnio 1 dalies kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina policijos pareigūnų parodymai, neblaivumo nustatymo akte ir alkoholio kiekio matuokliu užfiksuoti duomenys, taip pat kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad R. V. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis pareiškė, kad tam pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, prašo paskirtą baudą leisti sumokėti dalimis.

Nusikalstamos veikos BK 243 straipsnio kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 243 straipsnyje nustatyta atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta veika objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, jos turinį nulemia tai, kokios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo stengiasi išvengti kaltininkas. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. baudžiamasis nusižengimas laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įpareigojimus ir pan.; suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, nes dėl jų yra įspėtas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis R. V. piktybiškai vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. vairavo neturėdamas tokios teisės ir (ar) tai daro būdamas neblaivus, nesilaiko įstatymais nustatytų elgesio taisyklių, susijusių su didesnio pavojaus šaltinio vairavimu, keliančiu itin didelę grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai ar net gyvybei, demonstruoja akivaizdžią nepagarbą teismo sprendimams. Taigi ši jo veika yra pavojinga ir atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Toks vertinimas atitinka ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-942/2021.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis neprieštaravo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi (bauda) ir dydžiu sutiko.

Teismas turi teisę spręsti, ar prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis ir jos dydis yra tinkama, ir, manydamas priešingai, gali paskirti kitą bausmės rūšį ar dydį.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų, baigtą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju darydamas nusikalstamas veikas kaltinamasis suvokė pavojingą jų pobūdį ir norėjo taip veikti – nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Skiriant bausmę atsižvelgtina į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarytos neišnykus teistumui (ankstesniu nuosprendžiu paskirta bauda nepradėta mokėti), o nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Pažymėtina, kad sunkinant aplinkybė dėl recidyvo nebuvo inkriminuojama, bet teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltinamasis apie savo teistumus žino, todėl toks papildomos sunkinančios aplinkybės inkriminavimas nėra siurprizinis. Be minėtų aplinkybių teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – ankstesniu nuosprendžiu buvo baustas už analogišką veiką, neteko teisės vairuoti kelių transporto priemones, baudos nesumokėjo, o dabar vėl prašo skirti baudos bausmę ir išdėstyti jos mokėjimą. Akivaizdu, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytų nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymą turi būti skiriama griežtesnė bausmės rūšis, negu bauda. Teismo vertinimu, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos baudos, laisvės apribojimo bausmės teigiamos įtakos kaltinamajam nepadarė. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skiriant šias bausmes:

- už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – 45 parų arešto. Ši bausmė yra adekvati asmeniui, teisiamam antrą kartą už automobilio vairavimą neblaiviam, esant daugiau nei 1,51 promilės neblaivumui. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tikėtina, jog būtent dėl kaltinamojo neblaivumo įvyko eismo įvykis, nors tai ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau tai taip pat iliustruoja kaltinamojo keliamą pavojų visuomenei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau atidėti jam skirtos bausmės vykdymo nėra teisinio pagrindo (BK 75 straipsnio 1 dalis).

- už BK 243 straipsnyje baudžiamąjį nusižengimą kaltinamajam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – 15 parų arešto. Teismas parinko griežčiausią bausmės rūšį atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamojo elgesys buvo itin ciniškas, nes žinodamas, kad jam teisė vairuoti yra atimta, ne tik, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, bet tai darė būdamas neblaivus, sukėlė autoįvykį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, teismas sprendžia bausmes subendrinti apėmimo būdu - griežtesne bausme 45 parų areštu apimant švelnesnę bausmę 15 parų areštą ir skirti subendrintą bausmę – 45 paras arešto

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - gali būti skiriama kartu su bausme. Vertindamas nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę kaltinamasis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,67 promilių neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Įvertinęs tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,67 promilių neblaivumas, taip pat į tai, jog veiką padarė pakartotinai net neturėdamas teisės vairuoti, tačiau prisipažino ir gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, bei kitas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad tikslinga kaltinamajam uždrausti vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėta transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, automobilis PEUGEOT 206 , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), oficialiai priklauso kitam asmeniui. Valdytojas-savininkas – A. O., gim. (duomenys neskelbtini) m. Įvertinus tai, šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.

Pažymėtina, jog turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju, kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio, požymius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. V. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taigi tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo turi būti išieškota automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės PEUGEOT 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje 1310 Eur su PVM, todėl būtent tokia suma išieškotina iš kaltinamojo.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. V. (R. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir jam paskirti 15 (penkiolika) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmes subendrinti apėmimo būdu - griežtesne bausme 45 parų areštu apimant švelnesnę bausmę 15 parų areštą ir skirti subendrintą bausmę – 45 paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. V. skirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi skirti R. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 4 dalimi skaičiuojant nuo šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės atlikimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. V. konfiskuoti transporto PEUGEOT 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą - 1310 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dešimt eurų).

R. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai.

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371).

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.