Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-08-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-155-581/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-27
Bylos Nr.
1S-155-581/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39309-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Civilinis ieškovas
T. N., D. N.
Civilinis atsakovas
V. Š.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-155-581/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39309-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 27 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinių ieškovų T. N. ir D. N. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. liepos 30 d. nutarties, kuria patenkintas civilinių atsakovų V. Š. ir V. Š. prašymas dėl įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išdėstymo dalimis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) iš civilinių atsakovų V. Š. ir V. Š. solidariai priteista: 1 579,00 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai septyniasdešimt devyni eurai) turtinės žalos atlyginimo ir 4 000,00 Eur (keturi tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. N. bei 800,00 Eur (aštuoni šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei D. N..

2. Panevėžio apylinkės teisme Pasvalio rūmuose 2019 m. liepos 9 d. buvo gauti civilinių atsakovų V. Š. ir V. Š. prašymai dėl minėtu nuosprendžiu priteistos turtinės ir neturtinės žalos išdėstymo dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui. Prašymai buvo grindžiami tuo, kad jų materialinė padėtis yra sunki, šeimoje yra keturi vaikai, du iš jų nepilnamečiai, vyresnioji dukra mokosi (duomenys neskelbtini) ir reikia ją remti.

3. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 30 d. nutartimi teismas konstatavo, kad civilinių atsakovų prašymai yra pagrįsti, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsniu, 362 straipsniu, civilinių atsakovų prašymą patenkino – Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu iš civilinių atsakovų V. Š. ir V. Š. solidariai priteistus 1 579,00 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 4 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. N. bei 800,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei D. N. mokėjimus išdėstė dvidešimt keturių mėnesių terminui, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šalies argumentai

4. Civiliniai ieškovai T. N. ir D. N. skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartį.

4.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl teisinio apibrėžtumo, betarpiškumo principų bei įrodymų ištyrimo būtinumo. Teismo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, be jokių įrodymų ar argumentų. Civiliniai atsakovai neskundė Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu priteistų sumų dydžio civiliniams ieškovams. Civiliniai atsakovai pripažino, kad du iš keturių vaikų yra pilnamečiai, be to jie turi turto. Teismas nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai neišdėstė, kokiu grafiku bus vykdomi mokėjimai, todėl toks sprendimas nėra įvykdytinas. Nutartyje nurodytas dvidešimt keturių mėnesių terminas nėra protingas, nes paskirsčius žalos mokėjimą kas mėnesį gautųsi tik 300 Eur. Tokio sprendimo nevykdant, civiliniai ieškovai turės teisę kreiptis dėl jo vykdymo priverstine tvarka tik praėjus dvidešimt keturiems mėnesiams. Prašo pakeisti skundžiamą nutartį mokėjimą išdėstant šešiems mėnesiams ir aiškiai nurodant kiekvieną mėnesį mokėtiną sumą bei mokėjimo dieną. Prašo priteisti iš civilinių atsakovų jų patirtas teisinės pagalbos išlaidas.

Atsiliepimas

5. Civiliniai atsakovai V. Š. ir V. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atmesti civilinių ieškovų T. N. ir D. N. skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

5.1. Nurodo, kad sutinka nuosprendžiu priteistas sumas sumokėti geranoriškai per dvidešimt keturių mėnesių terminą akcentuodami, kad jų pajamos yra ribotos, jie turi finansinių įsipareigojimų, turi keturis vaikus, du iš jų yra nepilnamečiai ir lanko mokyklą, dukra studijuoja (duomenys neskelbtini), savo pajamų neturi ir yra nuo jų priklausoma, V. Š. turi 45 procentų nedarbingumą (III grupės invalidumą), šeimai reikia mokėti komunalines paslaugas, jie jau pradėjo geranoriškai mokėti priteistas sumas.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas tenkinamas iš dalies.

7. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas civilinių atsakovų V. Š. ir V. Š. prašymus išdėstyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu iš jų civiliniams ieškovams T. N. ir D. N. priteistą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą vadovavosi BPK nuostatomis, reglamentuojančiomis nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumu pašalinimą bei su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarką (361, 362 straipsniais). Tačiau nei šiose nei kitose BPK nuostatose aptariamas klausimas nėra reglamentuojamas. BPK 113 straipsnis numato, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

8. Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytą reglamentavimą bei šios bylos aplinkybes apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinių atsakovų V. Š. ir V. Š. prašymus dėl įsiteisėjusiu nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo išdėstymo dalimis, privalėjo atsižvelgti į paminėtas CPK normas, tačiau teismas to nepadarė bei atitinkamai neišanalizavo ir neįvertino šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas tik formaliai nurodė, jog civiliniai atsakovai prašymuose nurodė, kad jų materialinė padėtis yra sunki, šeimoje auga keturi vaikai, du iš jų pilnamečiai, šeimos turtinė padėtis neleidžia visų priteistų sumų sumokėti iš karto, ir remdamasis vien tokiomis prašymuose nurodytomis aplinkybėmis, pripažino, kad prašymai yra pagrįsti bei civiliniams ieškovams priteistą žalos atlyginimo mokėjimą išdėstė dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui. Tačiau nors ir turėdamas pareigą, be kita ko ir prieigą prie viešųjų registrų, teismas apskritai nepatikrino civilinių atsakovų prašymuose nurodytos aplinkybės dėl jų sunkios turtinės padėties ir jos iš esmės neįvertino (civilinių atsakovų gaunamo darbo užmokesčio, pajamų ar išmokų, jų turimo turto ir kt.), taip pat visiškai neįvertino civilinių ieškovų T. N. ir D. N. turtinės padėties, apskritai apie nagrinėjamus prašymus civilinių ieškovų net neinformavo, neišklausė jų pozicijos, tokiu būdu neužtikrindamas abiejų šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo principo įgyvendinimo. Dėl to konstatuotina, kad civilinių atsakovų prašymai pirmosios instancijos teisme išnagrinėti iš esmės nesilaikant tokio pobūdžio klausimo nagrinėjimo tvarkos ir taisyklių.

9. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažįstama teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – civilinių atsakovų V. Š. ir V. Š. prašymai dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo išdėstymo dalimis grąžintini nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, teismas,

nutaria:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. liepos 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – civilinių atsakovų V. Š. ir V. Š. prašymus dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo išdėstymo dalimis grąžintini nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė