Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-07-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1076-479/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-23
Bylos Nr.
2S-1076-479/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žydrūnas Bertašius (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Audrius Saulėnas
Skolininkas
uždarosios akcinės bendrovės „Inspectorate Klaipėda“
Kreditorius
V. M.
Kategorijos
  • 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Žydrūnas Bertašius Civilinė byla Nr. 2S-1076-479/2009

Teisėja Erinija Kazlauskienė (Procesinis Nr. 2-06-3-04304-2009-3)

Procesinio sprendimo kategorija 129.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. liepos 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Audriaus Saulėno, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Inspectorate Klaipėda“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-18 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Giedriaus Jonausko pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, suinteresuoti asmenys skolininkė uždaroji akcinė bendrovė „Inspectorate Klaipėda“ ir išieškotojas V. M. (V. M.).

Kolegija, išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas antstolis G. Jonauskas 2009-05-11 kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš skolininkės UAB „Inspectorate Klaipėda“ 735 Lt vykdymo išlaidų. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0091/09/00465 įvykdė išieškojimą pagal 2009-03-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-572-122/2009 dėl 2 889 Lt darbo užmokesčio išieškojimo iš skolininkės UAB „Inspectorate Klaipėda“ išieškotojui V. M. Vykdomasis dokumentas įvykdytas 2009-04-17, skolininkei pervedus išieškotiną sumą tiesiogiai išieškotojui. 2009-05-22 patvarkymu vykdomoji byla užbaigta. Kadangi ši teismo sprendimo dalis buvo skubaus vykdymo ir skola sumokėta tik po to, kai sprendimo vykdymas buvo perduotas antstoliui, skolininkė privalo atlyginti visas vykdymo išlaidas. 2009-04-22 siūlymu skolininkė raginta sumokėti antstolio apskaičiuotas vykdymo išlaidas, tačiau skolininkė per antstolio nurodytą terminą vykdymo išlaidų nesumokėjo, todėl antstolis prašė teismo jas priteisti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-05-18 nutartimi pareiškėjo skundą tenkino – priteisė antstoliui G. Jonauskui iš skolininkės UAB „Inspectorate Klaipėda“ 735 Lt vykdymo išlaidų.

Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Inspectorate Klaipėda“ nesutinka su minėtos nutarties dalimis, kuriomis iš jos priteista 18,16 Lt būtinų išlaidų, 95 Lt papildomų ir kitų vykdymo išlaidų, taip pat 520,02 Lt atlyginimo antstoliui, ir prašo šias nutarties dalis panaikinti. Apeliantė teigia, jog antstolis, 2009-04-07 pateikęs skolininkei reikalavimą per 10 dienų pateikti informaciją apie turimą turtą, nereikalavo sprendimo įvykdyti nedelsiant. Dėl šių priežasčių skolininkė gera valia sumokėjo įsiskolinimą per nustatytą 10 dienų terminą, todėl mano, kad neprivalo mokėti atlyginimo antstoliui. Skolininkė taip pat abejoja dėl atskirų antstolio atliktų vykdymo veiksmų būtinybės bei už juos susidariusių faktinių vykdymo išlaidų apmokėjimo pagrįstumo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis G. Jonauskas su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimis, kuriomis iš jos priteistas atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, taip pat ginčija atskirų atliktų vykdymo veiksmų būtinumą ir už juos priteistų vykdymo išlaidų atlyginimo antstoliui pagrįstumą. Teigia, jog antstolis nereikalavo skolą išieškotojui sumokėti nedelsiant, skolininkė ją sumokėjo gera valia per antstolio nustatytą terminą, todėl neprivalo antstoliui atlyginti minėtų vykdymo išlaidų. Kolegija su tokiais apeliantės argumentais iš dalies sutinka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką tapačiose bylose yra ne kartą pažymėjęs, kad priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, vykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą. Taip pat pažymėtina, kad teismas, atlikdamas antstolio procesinės veiklos kontrolę, yra aktyvus ir imasi visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, užtikrintos visų vykdymo proceso dalyvių – antstolio, skolininko ir išieškotojo – teisės ir teisėti interesai.

Nagrinėjamu atveju antstoliui buvo pateiktas skubaus vykdymo 2009-03-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas dėl 2 889 Lt darbo užmokesčio išieškojimo iš skolininkės išieškotojui. Akivaizdu, kad skolininkė su išieškotoju iš karto po sprendimo priėmimo neatsiskaitė (vykdomasis dokumentas priverstinai vykdyti pateiktas 2009-04-02, t. y. praėjus 5 dienoms nuo sprendimo priėmimo), todėl išieškotojas teisėtai kreipėsi į antstolį. Pagal CPK 661 straipsnio 2 dalį skubaus vykdymo bylose raginimas įvykdyti sprendimą geruoju (CPK 655 str.) nesiunčiamas, tačiau, esant galimybei, antstolis raginimą įvykdyti sprendimą perduoda skolininkui žodžiu ir pasiūlo sprendimą įvykdyti nedelsiant. Byloje nėra duomenų apie tai, kad skolininkė antstolio buvo paraginta žodžiu. Priėmus vykdomąjį dokumentą tą pačią dieną skolininkei surašytas reikalavimas dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo. Skolininkė nepagrįstai antstolio jai pateiktame 2009-04-02 reikalavime dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo nustatytą 10 dienų terminą šiems veiksmams atlikti vertina kaip terminą, per kurį ji galėjo susimokėti skolą gera valia nepatirdama neigiamų priverčiamojo poveikio priemonių padarinių. Šio reikalavimo pateikti informaciją apie turtą (CPK 645, 658 str.) negalima tapatinti su raginimu (CPK 655 str.), nes jau minėta, jog skubaus vykdymo bylose raginimas skolininkui nėra siunčiamas ir gavęs vykdomąjį dokumentą antstolis teisėtai neatidėliodamas pradėjo priverstinius išieškojimo veiksmus, kurie būtini siekiant apsaugoti skolininko interesus bei užtikrinti efektyvų skolos išieškojimą: atliko užklausas duomenų bazėse apie skolininkės turtinę padėtį, kredito įstaigose turimas lėšas ir pan., taip pat areštavo skolininkės atsiskaitomosiose sąskaitose esančias pinigines lėšas (CPK 661 str. 1 d.). Patvarkymai dėl lėšų arešto priimti 2009-04-10 ir 2009-04-16, o skolininkė skolą išieškotojui sumokėjo 2009-04-17 ir apie šį faktą informavo antstolį tik 2009-04-20, todėl negalima sutikti su apeliantės teiginiais, jog antstolio veiksmai nepagrįsti. Iš vykdomosios bylos dokumentų matyti, kad sužinojęs apie skolos sumokėjimo faktą antstolis nedelsdamas šiuos piniginių lėšų areštus panaikino (2009-04-21 patvarkymas) ir užbaigė vykdomąją bylą (2009-04-22 patvarkymas), todėl galima padaryti išvadą, jog antstolis veikė pagal įstatymo reikalavimus.

Kita vertus, skolininkė pagrįstai teigia, jog antstoliui nebuvo kliūčių, vadovaujantis CPK 661 straipsnio 3 dalimi, žodžiu paraginti skolininkę įvykdyti sprendimą nedelsiant ir įspėti dėl neigiamų pasekmių, kurios grėstų priešingu atveju. Skolininkė yra juridinis asmuo, todėl akivaizdu, jog antstoliui nebūtų sudėtinga sužinoti įmonės kontaktus, susisiekti su įmone telefonu ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis ir įgyvendinti skolininkės teisę žinoti apie pradėtą priverstinį vykdymo procesą ir jo pasekmes. Nagrinėjamu atveju antstolis šio įstatymo reikalavimo nepaisė, teismui nežinomos priežastys, dėl kurių tai nebuvo padaryta, todėl tai sudaro pagrindą mažinti antstoliui priteistinų vykdymo išlaidų atlyginimą.

Sprendžiant klausimą dėl vykdymo išlaidų, kurios susideda iš bendrųjų vykdymo išlaidų, vykdymo išlaidų, susijusių su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, ir atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, priteisimo svarbus skolos išieškojimo momentas. Priteistinų vykdymo išlaidų dydis konkrečiu atveju priklauso nuo to, kokiu būdu ir kuriuo momentu buvo išieškota skola, nuo skolos dydžio, nuo atskirų atliktų vykdomųjų veiksmų ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Nagrinėjamu atveju konstatuota, jog skola sumokėta po to, kai jos išieškojimas buvo perduotas vykdyti antstoliui. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos apskaičiuotos pagal atliktų vykdymo veiksmų kiekį ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus tokių vykdymo veiksmų įkainius. Tačiau negalima sutikti, jog visos vykdymo išlaidos indeksuotinos (CPK 82 str.). Vartojimo kainų indeksas taikytinas visiems vykdymo išlaidų dydžiams, išskyrus nustatytiems procentine išraiška (atlyginimas antstoliui) ir antstolio mokėjimams tretiesiems asmenims: už pašto ir kurjerių, areštuoto turto saugojimo, pervežimo, ekspertų ir kt. paslaugas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 32 ir 48 p.). Šiuo atveju iš vykdymo išlaidų skaičiavimo matyti, kad antstolis šias vykdymo išlaidas (pašto kurjerių paslaugas) indeksavo (bendra indeksuota suma už šias išlaidas sudaro 15,11 Lt). Indeksas tokioms vykdymo išlaidoms netaikytinas, tačiau tai iš esmės nekeičia galutinės vykdymo išlaidų sumos: bendra antstolio apskaičiuotų vykdymo išlaidų suma – 735,13 Lt, atėmus 0,21 Lt nepagrįstai pritaikytą indeksuotą sumą lieka 734,92 Lt, tačiau suapvalinus ši suma išlieka nepakitusi – 735 Lt.

Esant tokioms aplinkybėms kolegija padaro išvadą, jog skolininkė, nevykdžiusi teismo nustatytos pareigos vykdyti sprendimą skubiai, turi patirti neigiamus tokio elgesio padarinius – atlyginti antstoliui visas vykdymo išlaidas, nes antstolis teisėtai atliko įvairius vykdymo veiksmus ir skola buvo padengta tik po to, kai vykdomasis dokumentas pateiktas priverstinai išieškoti. Tačiau, atsižvelgiant į konstatuotą antstolio procesinį pažeidimą – esant galimybei žodžiu neparaginus skolininkės įvykdyti sprendimą nedelsiant – kolegijos vertinimu, antstoliui atlygintinos vykdymo išlaidos mažintinos per pusę. Pirmosios instancijos teismo nutartis keistina ir iš skolininkės antstoliui priteistina 368 Lt vykdymo išlaidų (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-18 nutartį pakeisti – antstolio Giedriaus Jonausko pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies. Iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Inspectorate Klaipėda“ antstoliui Giedriui Jonauskui priteisti 368 Lt vykdymo išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Žydrūnas BertašiusKolegijos teisėjai Danguolė MartinavičienėAudrius Saulėnas