Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas B. N. advokato Viačeslavo Žarkovo (Viačeslav Žarkov) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos 2015-03-25 specialisto išvadoje Nr. XXX konstatuota, kad 2015 m. kovo 18 d., iš B. N. paimtame kraujyje rasta 0,23 promilės etilo alkoholio. Išvados 4 punkte nurodyta, kad kraujo mieginis gautas 2015-03-25 ( suėjus 7 dienoms ). Išvados 9 punkte nurodyta taikoma metodika : ( T-01)SVP5.4-01( A ) ( etilo alkoholio nustatymas dujų chromatografijos metodu ).

Pirmosios instancijos teismas 2015-04-27 skyrė narkologinę medicininę ekspertizę ir jas atlikti pavedė VTMT prie LR teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriui.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus Ekspertizės akte Nr. XXX konstatuota, kad medicininiu požiūriu nėra prieštaravimų tarp 2015-03-18 01.05 val. alkotesteriu „Alcotest 7510", prietaiso Nr. ARCK-0018, atlikto B. N. blaivumo testo parodymų - rasta 0,60 prom. etilo alkoholio, taip pat LR SAM VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2015-03-18 02.10 val. alkotesteriu „Lion Alcometer 500" atlikto blaivumo testo, nustatyta 0,26 prom. etilo alkoholio bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Toksikologijos laboratorijoje atliktos specialisto išvados dėl B. N. blaivumo: 2015-03-18 (apžiūros akte užfiksuotas kraujo paėmimo laikas 02.25 val.) iš B. N. paimtame kraujyje rasta 0,23 prom. etilo alkoholio. Dėl redukcijos alkoholio kiekis organizme natūraliai dėsningai mažėja. Konstatuota, kad atsižvelgiant į byloje esančius B. N. blaivumo tyrimo rezultatus 2015-03-18 01.00 val. B. N. automobilį vairavo neblaivus - vadovaujantis metodinėmis rekomendacijomis, apskaičiuojant pagal Vidmarko formulę tuo metu B. N. kraujyje turėjo būti 0,45 prom. etilo alkoholio, kas atitinka lengvą neblaivumo laipsnį.

Teismo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas gydytojas Diomenas Vitkus parodė, kad nuo alkoholio vartojimo iki tyrimo medicinos įstaigoje atlikimo praėjo apie 1,5 val., todėl alkoholio koncentracija B. N. kraujyje turėjo mažėti. Tyrimo metu alkoholio kiekiui iškvėptame ore apskaičiuoti naudojo Vidmarko formulę, pagal kurią teoriškai paskaičiavo, kaip alkoholio kiekis mažėjo B. N. organizme. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jaunas, normalaus svorio, sunkiomis kepenų ligomis neserga, todėl skaičiavimo metu naudojo vidutinį alkoholį, kuris gali redukuotis per 1 val. koeficientą - 15 prom. Apskaičiavimo metu nustatyta, kad pirminio patikrinimo metu B. N. iškvėptame ore buvo 0,45 prom. etilo alkoholio.

Galvoja, kad atlikdami tyrimus ekspertai privalo vadovautis patvirtintomis visuotinai pripažintomis metodikomis, nes duomenų apie Vidmarko formulę viešojoje erdvėje nėra ir nėra duomenų apie šios metodikos pripažinimą Lietuvoje. Tokiu būdu, galima konstatuoti, kad ekspertizės metu apskaičiuojant alkoholio koncentraciją kraujyje B. N. sulaikymo metu buvo panaudota formulė, kuria nelaikytina moksliškai pagrįstos metodikos, netinkamai taikyta Vidmarko metodika, nėra duomenų, kad ši metodika pripažinta Lietuvoje ir yra rekomenduota medicinos ekspertams alkoholio koncentracijai nustatyti.

Be to nurodo, kad B. N. atstovo prašymai dėl iškvietimo į teismo posėdį apklausai Klaipėdos Universitetinės ligoninės med. darbuotojus, kuris paėmė kraują ir kuris siuntė kraują ekspertizės nemotyvuotai buvo atmesti. Tokiu būdu teismas pažeidė procesinės teisės normas bei nukrypo nuo teismo praktikos, kuriose kalbama apie teismo vaidmenį nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą bei B. N. nekaltumo principą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Įvertinus byloje surinktus ir apylinkės teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog B. N. pagrįstai pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymo.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – Taisyklės ), nustatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip) (Taisyklių 3 p.). Policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 4 p.). Šiomis Taisyklėmis neblaivumo (girtumo) tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas) (Taisyklių 2 p.).

Tarnybiniuose pranešimuose Klaipėdos AVPK KPB patruliai L. B. (b. l. 4) ir M. Uogintas (b. l. 5) nurodė, kad 2015-03-18 dirbant apie 01.00 val. Klaipėdos m. Taikos pr. ir Naikupės g. sankryžoje buvo sustabdytas automobilis. Tikrinant dokumentus ir bendraujant su vairuotoju kilo įtarimas, jog jis gali būti neblaivus nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Paklausus kada vairuotojas paskutinį kartą vartojo alkoholį, jis paaiškino, kad vartojo prieš valandą laiko.

Administracinio teisės pažeidimo protokole B. N. paaiškino, kad išgėręs nesijautė, nes buvo išgėręs vieną „Delait“ stiklinę. Teismo posėdžio metu jis parodė, kad prieš valandą buvo išgėręs alaus kokteilio ir minutę prieš patikrinimą dar buvo gurkštelėjęs alaus kokteilio.

Iš asmens blaivumo testo kvito matyti, kad 2015-03-18 01.05.22 val., patikrinus B. N. girtumą (neblaivumą) prietaisu „ Alkotest 7510“ matuoklis parodė 0,60 promiles (b. l. 7).

Iš alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0018, kuriuo policijos pareigūnai tikrino B. N. neblaivumą, patikros sertifikato Nr. 1657720 matyti, kad šio matuoklio patikra atlikta 2014-11-06, patikros sertifikatas galiojo iki 2015-05-05.

Tą pačią naktį B. N. nuvyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur 2015 m. kovo 18 d., gydytoja surašė medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, kuriame užfiksuota, kad alkotesteriu „Lion alcolmeter 500" atlikus B. N. blaivumo testą 2015 m. kovo 18 d., 02 val. 10 min., jo iškvėptame ore nustatyta 0,26 promilės etilo alkoholio, o pakartotinai atlikus blaivumo testą 02 val. 30 min., B. N. iškvėptame ore nustatyta 0,68 promilės etilo alkoholio. Tai pat buvo paimta 0,6 cm kraujo alkoholio kiekio kraujyje nustatyti. (b. l. 42).

Siekiant nustatyti, ar tarp minėtų tyrimų rezultatų nėra prieštaravimų ir, ar B. N. vairavimo metu buvo blaivus, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-27 nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė, kurią pavesta atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriui.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus Ekspertizės akte Nr. XXX konstatuota, kad medicininiu požiūriu nėra prieštaravimų tarp 2015-03-18 01.05 val. alkotesteriu „Alcotest 7510“, prietaiso Nr. ARCK-0018, atlikto B. N. blaivumo testo parodymų – rasta 0,60 prom. etilo alkoholio, taip pat LR SAM VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2015-03-18 02.10 val. alkotesteriu „Lion Alcometer 500“ atlikto blaivumo testo, nustatyta 0,26 prom. etilo alkoholio bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Toksikologijos laboratorijoje atliktos specialisto išvados dėl B. N. blaivumo: 2015-03-18 (apžiūros akte užfiksuotas kraujo paėmimo laikas 02.25 val.) iš B. N. paimtame kraujyje rasta 0,23 prom. etilo alkoholio. Dėl redukcijos alkoholio kiekis organizme natūraliai dėsningai mažėja. Konstatuota, kad medicininiu požiūriu negalima paaiškinti 2015-03-18 Klaipėdos universitetinėje ligoninėje tyrimo alkotesteriu rezultatų skirtumo, kai 02.10 val. B. N. iškvėptame ore nustatyta 0,16 prom., o 02.30 val. nustatyta 0,68 prom. etilo alkoholio, nes bėgant laikui alkoholio koncentracija iškvėptame ore turėjo ne didėti, o mažėti. Konstatuota, kad atsižvelgiant į byloje esančius B. N. blaivumo tyrimo rezultatus 2015-03-18 01.00 val. B. N. automobilį vairavo neblaivus – vadovaujantis metodinėmis rekomendacijomis, apskaičiuojant pagal Vidmarko formulę tuo metu B. N. kraujyje turėjo būti 0,45 prom. etilo alkoholio, kas atitinka lengvą neblaivumo laipsnį.

Teismo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas gydytojas Diomenas Vitkus nurodė, kad nuo alkoholio vartojimo iki tyrimo medicinos įstaigoje atlikimo praėjo apie 1,5 val., todėl alkoholio koncentracija B. N. kraujyje turėjo mažėti. D.Vitkus teismo nutarties pagrindu atliko ekspertizę, tikslu nustatyti, ar B. N. neblaivumo tyrimų rezultatų nėra prieštaravimų. Tyrimo metu alkoholio kiekiui iškvėptame ore apskaičiuoti naudojo Vidmarko formulę, pagal kurią teoriškai paskaičiavo, kaip alkoholio kiekis mažėjo B. N. organizme.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimą Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles asmuo, nesutikdamas su alkotesterio parodymais, gali kreiptis į sveikatos priežiūros instituciją patikrinti neblaivumą medicininės apžiūros būdu. Pažymėtina, kad pagal taisykles neblaivumo nustatymo būdai tikrinant alkotesteriu ar atliekant medicininį tyrimą yra visiškai savarankiški, atsakomybei kilti pakanka, kad vienu iš būdų būtų tinkamai užfiksuotas asmens neblaivumo laipsnis.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. 505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 2 punkte nustatyta, jog medicininę apžiūrą sudaro: 1) bendras asmens būklės vertinimas; 2) tiriamųjų medžiagų paėmimas; 3) tiriamųjų medžiagų ištyrimas; 4) išvados formulavimas. Metodikos 16 punkte nustatyta, kad bendras asmens būklės vertinimas neatliekamas ir išvada neformuluojama tik tada, kai tiriamojo sveikatos būklė yra sunki dėl patirtų sužalojimų ar kitų priežasčių.

Remiantis teismų praktika, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikti tyrimai etilo alkoholio nustatymui savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, kurie turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai.

Apygardos teismas susipažinęs su administracinės bylos medžiaga, visiškai pritaria apylinkės teismo vertinimui, apylinkės teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, jog B. N. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 126 str. 1 d. yra įrodyta. Ta aplinkybė, kad B. N. pateikiami faktai įvertinti kitaip, nei jis mano esant teisinga, nereiškia, kad šis vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių LR ATPK 256 straipsnio nuostatų.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

B. N. advokato V. Ž.(V. Ž.) apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.