- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-01-11
- Bylos Nr.
- A8.-97-1100/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03395-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Darius Lukaitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. J.
- Institucija
- Valstybės įmonė Registrų centras
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. J., būdamas UAB „I.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) direktorius, per nustatytą laikotarpį (už 2019 m. ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d.) nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalis ir Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu), 120, 123 ir 127 punktai.
R. J. šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.
R. J. teismo posėdžio metu kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažino ir parodė, kad jis yra UAB „I.“ direktorius. Nors įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai buvo pateikti, jie nebuvo patvirtinti akcininkų susirinkime. Nors anksčiau VĮ „Registrų centrui“ jie buvo pateikti dėl „šventos ramybės“, tačiau šiais metais buvo nutarta nieko neteikti, nes balansai nebuvo patvirtinti. Už tai yra atsakingas akcininkų susirinkimas. Jis turi pusę šios įmonės akcijų bei yra jos direktorius. Buvo šauktas susirinkimas, tačiau nebuvo daugumos, nes akcininkai turi lygiai po pusę balsų, todėl balsuojantys „prieš“ neturi daugumos. Apie tai jis VĮ „Registrų centro“ neinformavo. Tai, kad kiekvienais metais reikia pateikti finansinių ataskaitų rinkinį, jis žino. VĮ „Registrų centras“ imasi priemonių prieš neveikiančią įmonę, nes yra nulinis balansas. Vienareikšmiškai VĮ „Registrų centras“ tuo turėtų pasidomėti. Institucija, kuri atlieka procesinį veiksmą, turi nustatyti aplinkybes, t. y. kas vyksta, o kas ne. Jei jo būtų bent elektroniniu paštu pasiteiravę, jis būtų papasakojęs situaciją, tačiau užuot jam buvo įteiktas protokolas. Reikiamų dokumentų jis nepateikė dėl akcininkų, nors jis informavo buhalterę, kad pateiktų balansus tokius, kokie jie yra, tačiau kitas akcininkas nurodė, kad tokių balansų pateikti negalima. Situacija neliks neišspręsta, nes laukiama šio ginčo pabaigos. Sąskaitos nesutampa su finansine atskaitomybe, nes yra pareikštas ieškinys, kurio suma apie (duomenys neskelbtini) Eur, šios sumos keitėsi. Akcininkai teigė, kad nežino kiek turi bendrų įsipareigojimų. Pasibaigus ginčui Panevėžio apygardos teisme, akcininkai galės spręsti. Tarp jo ir A. J. vyksta ginčas, jie turi skirtingas nuomones. Šiuo metu kilęs ginčas yra dėl perduoto turto, taip pat yra pareikštas ieškinys, todėl kol vyksta nagrinėjimas viskas yra suvaržyta, tai patvirtina 2018 m. nutartis. Nuo šių metų įmonė priklauso dviem akcininkams: jam ir kitam asmeniui, todėl nebuvo akcininkų susirinkimo, kuriame būtų patvirtintos finansinės atskaitomybės.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu (nuotoliniu būdu) parodė, kad pažįsta R. J., liudytojas yra UAB „M.“ akcininko atstovas, kuris turi penkiasdešimt procentų kartu su R. J., jie dirba vienoje įmonėje. Dėl metinio finansinio rinkinio, tai vyko akcininkų susirinkimas, buvo pateiktas ataskaitos balansas, bet buvo klausimų, iškeltų dėl žalos, buvo kažkokia sąskaita, pavėlavusi ir neapskaityta, todėl tas rinkinys nebuvo patvirtintas, nes jis neatitiko tam tikros informacijos. Tada buvo prašyta buhalterės patikslinti. R. J. kaip direktorius inicijavo tą akcininkų susirinkimą siekiant patvirtinti finansinio rinkinio ataskaitą. Daugiau nebuvo skelbta akcininkų susirinkimų, nes klausimas dėl žalos nebuvo pasibaigęs. Šiai dienai tarp jo ir R. J. nėra ginčų, nebent tam tikrų finansinių nesutapimų.
Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2020 m. lapkričio 19 d. išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „I.“ direktoriumi R. J. paskirtas nuo (duomenys neskelbtini). Finansinės atskaitomybės dokumentai už 2019 m. nepateikti, dokumentai už 2018 m. pateikti 2020 m. liepos 28 d., dokumentai už 2017 m. – 2020 m. liepos 27 d. (b. l. 4–8).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arbe metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenustato kito termino. Tokį reglamentavimą iš esmės papildo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) 120, 123 ir 127 punktai. Pagal ABĮ 58 straipsnio 3 dalį, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina narių susirinkimas, kuris, pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu, Juridinių asmenų registro nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.
Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2020 m. lapkričio 19 d. išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „I.“ direktoriumi R. J. paskirtas nuo (duomenys neskelbtini). R. J., kaip įmonės vadovas, neužtikrino, kad finansiniai dokumentai būtų pateikti laiku – iki 2020 m. birželio 1 d. Taigi šiuo atveju R. J., bylai reikšmingu laiku būdamas UAB „I.“ direktorius, neužtikrino, jog 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys būtų pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Tokią aplinkybę įrodo taip pat byloje esantis rašytinis įrodymas – VĮ „Registrų centras“ išrašas apie UAB „I.“, kuriame nėra duomenų, jog finansinės atskaitomybės dokumentai už 2019 m. būtų pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui (b. l. 4–8).
Taigi R. J. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, nes pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalies, ABĮ 58 straipsnio 3 dalies ir Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu), 120, 123 ir 127 punktų nuostatas. Tai, kad, pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikti dėl to, nes jie nebuvo patvirtinti akcininkų susirinkime, savaime nešalina jo administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Byloje nėra duomenų, kad po R. J. įvardyto vykusio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio metu nebuvo patvirtinti 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentai, šis būtų ėmęsis kokių nors papildomų priemonių, kad būtų išspręstas finansinės atskaitomybės dokumentų tvirtinimo klausimas. Priešingai, R. J. savo neveikimą teisino tarp jo, kuris yra ne tik UAB „I.“ direktorius, bet ir jos akcininkas (priklauso 50 procentų akcijų), ir kito įmonės akcininko vykstančiais nesutarimais. Pažymėtina, kad konfliktinės situacijos tarp įmonės akcininkų buvimas neatleidžia vadovo nuo įstatymuose įtvirtintų pareigų vykdymo. Juo labiau kad, pats būdamas šių konfliktų dalyvis, R. J. gali daryti įtaką greitam ir taikiam jų išsprendimui. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose nustatyti asmenys. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad įmonės vadovas išnaudotų įstatyme nurodytą galimybę kreiptis į teismą dėl, jo nuomone, neteisėto akcininkų nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo akcininkus priimti sprendimą dėl finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad R. J. kaip įmonės vadovas, neišnaudojo visų turimų galimybių pasiekti, kad jo vadovaujamos įmonės 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinių dokumentai būtų laiku patvirtinti. Be kita ko, byloje taip pat nėra duomenų, kad R. J. informavo Juridinių asmenų registrą apie galimai atsiradusias problemas ar negalėjimą pateikti 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio laiku. Tai rodytų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra atsakingas ir rūpestingas įmonės vadovas, besirūpinantis, kad įmonė tinkamai vykdytų savo pareigą, įtvirtintą teisės aktuose. Kita vertus, R. J. neveikimas nerodo pakankamo atsakingumo ir rūpestingumo vykdant direktoriaus pareigas.
R. J. nurodomi faktai dėl dalies akcininkų išreikštos valios (atsisakė tvirtinti aptariamus dokumentus) ir dėl to daroma prielaida, kad jo vadovaujamai įmonei nekilo ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga pateikti Juridinių asmenų registrui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, neteisingi. Esant byloje nustatytai situacijai, minėta pareiga bendrovei neišnyko ir už jos nevykdymą pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį yra atsakingas įmonės vadovas. Nei pelno siekiančių juridinių asmenų, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų Lietuvos Respublikoje, valdymą ir tokių asmenų finansinę atskaitomybę reglamentuojantys aktai nenustato jokių išimčių, kad, esant nesutarimų tarp bendrovės akcininkų, bendrovei (atstovaujamai tokios įmonės vadovo) galima nevykdyti įstatymo nustatytų privalomų pareigų dėl finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo. Išties pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, tačiau tai, ar atskiri akcininkai veikė sąžiningai ar nesąžiningai, realizuodami šią teisę atitinkamai balsuodami, priimant UAB „I.“ 2019 metų finansinės atskaitomybės finansinių ataskaitų rinkinį, nesudaro šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalyko.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2003 m. gruodžio 12 d. įstatymo redakcija) 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas finansines įmonės ataskaitas ir metinį pranešimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) skelbti viešai Juridinių asmenų registre. O pagal šio įstatymo 28 straipsnio (2016 m. gruodžio 23 d. įstatymo redakcija) nuostatas už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui pirmiausiai atsako įmonės vadovas. Be to, šiame straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis šių pareigų arba netinkamai jas vykdantis, privalo visą padarytą žalą atlyginti įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Vertinant šias teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad R. J. veikoje yra visi būtini administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020). Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad dėl nagrinėjamo ginčo civilinėje byloje negalima iš dalies patvirtinti 2019 metų finansinės atskaitomybės finansinių ataskaitų rinkinį.
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek neatsargiai ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės forma neturi įtakos jo veikos kvalifikavimui pagal aptariamą ANK straipsnį.
ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
R. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas R. J. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į R. J. asmenybę. Jis dirba, anksčiau penkis kartus baustas administracine tvarka, daugiausiai už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, tačiau paskirtos baudos sumokėtos, duomenų apie jo teistumą nėra.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, administracinės nuobaudos tikslai, nustatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti R. J. paskyrus baudą, artimą sankcijos minimumui – 250 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;
3) LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius);
4) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;
5) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;
6) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”; ar
7) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20125731453.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.