- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-04
- Bylos Nr.
- 2S-1136-603/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39948-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Atsakovas
- UAB „Alfa Limited“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Lipnickienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Alfa Limited“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas BUAB „Prospekto vyninė“ (toliau – ieškovas) 2013-12-02 kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Alfa Limited“ (toliau – atsakovas) 41 140 Lt skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas 2014-03-07 taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui arba piniginėms lėšoms, užtikrinant ieškovo ieškinio reikalavimo sumą motyvuodamas tuo, jog atsakovo veiksmai turi aiškių nesąžiningumo požymių, atsakovas vilkina bylos nagrinėjimą, ieškiniu užtikrinamas viešas interesas, t.y. kreditorių reikalavimų tenkinimas, teismo sprendimo įvykdymas gali būti neįmanomas, o ieškinio reikalavimo suma didelė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 10 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino: nutarė išieškojimo užtikrinimui areštuoti atsakovo turtą ne mažesnei kaip 41 140 Lt sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, išskyrus atsiskaitymus su ieškovu pagal pateiktą ieškinį. Turto nesuradus ar jo neužtekus, uždėti areštą piniginėms lėšoms, leidžiant atsakovui vykdyti atsiskaitymus su ieškovu, valstybės biudžetu ir darbuotojais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 41 140 Lt suma yra pakankamai didelė, kas gali padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką ateityje, todėl teismas mano, jog yra pagrindas atsakovui pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde atsakovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir priteisti iš ieškovo su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusias bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tik didele reikalavimo suma, tačiau nevertino konkrečių bylos aplinkybių, neatsižvelgė į atsakovo finansines galimybes. Atsakovo finansiniai rodikliai, veiklos apimtys, turimas turtas ir lėšos, įsipareigojimų vykdymo istorija neduoda pagrindo manyti, jog atsakovas nepajėgs sumokėti ieškovui reikalaujamų sumų ieškinio tenkinimo atveju. Be to nėra jokių duomenų ar pagrindo teigti, jog atsakovas vengs sumokėti priteistą sumą ir perleis ar kitaip suvaržys turimą turtą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašė atskirąjį skundą atmesti. Ieškovas nurodo, jog atsakovo nesąžiningi veiksmai, t.y. nesąžiningai sudaryta atsakovui naudinga sutartis su ieškovu, kitos aplinkybės neįtikina ieškovo, jog jo teisėti reikalavimai bus vykdomi įsiteisėjus teismo sprendimui. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas galės rinktis, kuriam turtui jos galėtų būti pritaikytos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu kartu patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, jog egzistuoja poreikis laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš esmės remdamasis vienintele aplinkybe - didele ieškinio suma. Tačiau bylos duomenys liudija, jog teismas neturėjo pakankamai duomenų, leidžiančių konkrečiu atveju įvertinti, ar byloje pareikšto reikalavimo suma atsakovui yra didelė. Pirmos instancijos teismas, gavęs atsakovo atskirąjį skundą su papildomais įrodymais apie atsakovo turtinę padėtį, nepasinaudojo CPK 334 str. 2 d. 1 p. įtvirtinta teise - sutinkant su atskiruoju skundu pačiam panaikinti skundžiamą nutartį. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog pirmos instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu taikė ne tik motyvais, nurodytais 2014 m. kovo 10 d. nutartyje, bet ir įvertinęs atsakovo papildomai pateiktus įrodymus.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių. CPK nepateikia sąrašo atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos. Vadovaujantis teismų praktika, jos paprastai taikomos tuomet, kai prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir yra reali grėsmė, jog jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį, turimus įsipareigojimus nėra didelė, t. y. kai jis paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1539/2010).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes ir prie atskirojo skundo pateiktus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, iš kurių matyti, jog 2013 metais atsakovo grynasis pelnas sudarė 910 930 Lt, atsakovas turi ilgalaikio turto už 8 721 060 Lt sumą, finansinių skolų neturi, atsakovui nuosavybės teise be apribojimų priklauso nekilnojamojo turto, kurio vidutinė rinkos vertė 2 679 000 Lt, sprendžia, jog apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, kadangi įvertinus visus duomenis konstatuotina, kad ieškinio reikalavimų suma nėra didelė atsakovui ir nesukelia objektyvios būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Pažymėtina ir tai, jog patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą nenustatyta, kad atsakovui reikalavimus būtų pareiškę kiti kreditoriai, byloje nenustatyta, kad atsakovas bandytų perleisti ar kitaip apsunkinti naudojimąsi turtu, siektų sumažinti turimo turto vertę.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesant tam objektyvaus pagrindo, nepagrįstai varžo atsakovo teises ir teisėtus interesus, pažeidžia proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus, todėl skundžiama nutartis naikintina ir siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą klausimas sprendžiamas iš esmės – netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nors atsakovas prašo priteisti iš ieškovo su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusias bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių duomenų apie patirtas išlaidas nepateikia, todėl šis atsakovo prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2752-535/2014 ir klausimą išspręsti iš esmės.
Netenkinti BUAB „Prospekto vyninė“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Netenkinti UAB „Alfa Limited“ prašymo priteisti iš BUAB „Prospekto vyninė“ su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusių bylinėjimosi išlaidų.
Nutarties kopijas nusiųsti šalims ir turto arešto aktų registro tvarkytojui.