Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui A. Č., trečiajam asmeniui notarei A. U. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas R. K. ieškinyje teismo prašo: 1) pripažinti negaliojančiu ieškovo R. K. išduotą 2014 m. rugsėjo 4 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį nuo jo išrašymo momento; 2) panaikinti 2015 m. rugsėjo 9 d. Kauno miesto 19-ojo notaro biuro notarės A. U. vykdomąjį įrašą. Ieškinyje nurodo, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. Kauno miesto 19-ojo notaro biuro notarė A. U. išdavė vykdomąjį įrašą, kuriuo iš ieškovo R. K. vekselio turėtojui atsakovui A. Č. išieškoma 98 000 Eur pagal 2014 m. rugsėjo 4 d. išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir 296,87 Eur už vykdomojo įrašo darymą, taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo neapmokėtos vekselio sumos, skaičiuojant nuo vykdomojo įrašo išdavimo dienos iki vekselio visiško apmokėjimo. 2015 m. rugsėjo 9 d. atsakovas A. Č. pateikė vykdomąjį įrašą vykdyti antstolio R. S. kontorai. Antstolis pradėjo išieškojimo vykdymo procesą – 2015 m. rugsėjo 10 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimą įvykdyti sprendimą, kuriuos išsiuntė ieškovui. Gavęs šiuos dokumentus ieškovas R. K. sužinojo apie jo neva 2014 m. rugsėjo 4 d. išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Ieškovas R. K. kreipėsi į antstolį dėl vekselio kopijos išdavimo, jam buvo pateikta 2014 m. rugsėjo 4 d. paprastojo vekselio kopija, kuriuo neva vekselio davėjas ieškovas R. K. įsipareigojo sumokėti atsakovui A. Č. 98 000 Eur. Tačiau ieškovas R. K. nėra pasirašęs nurodyto vekselio, ieškovo parašas šiame vekselyje yra suklastotas, dėl ko ieškovas kreipėsi į policijos pareigūnus. Be to, vekselis surašytas ant firminio UAB „Arvadas“ blanko, antspauduotas UAB „Arvadas“, tačiau vekselio davėju nurodyta ne įmonė, o fizinis asmuo. Taip pat nurodyti neegzistuojančio banko rekvizitai. Ieškovas R. K. 2014 m. rugsėjo 4 d. paprastojo neprotestuotino vekselio nepasirašė ir neišreiškė savo valios sumokėti atsakovui A. Č. 98 000 Eur. Kadangi ieškovo parašas yra suklastotas, tai reiškia, kad vekselis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, dėl ko yra niekinis ir turi būti pripažintas negaliojančiu. Pripažinus vekselį negaliojančiu, taip pat turėtų būti panaikintas ir 2015 m. rugsėjo 9 d. vykdomasis įrašas.

Atsakovas A. Č. atsiliepime į ieškovo ieškinį prašo jį atmesti ir nurodo, jog ginčijamas vekselis buvo surašytas jame nurodytą dieną ir vekselyje nurodytoje vietoje. Vekselio davėjo vardu pasirašė asmeniškai R. K., o kitas paprastojo vekselio blanko eilutes, įrašant apmokėjimo terminą, sumą, išrašymo vietą, datą ir kitus rekvizitus, užpildė atsakovas A. Č.. Neužpildytas vekselio blankas buvo pateiktas R. K.. Vien ta aplinkybė, kad vekselis atspausdintas ant UAB „Arvadas“ firminio blanko ir jame yra uždėtas UAB „Arvadas“ antspaudas nedaro vekselio negaliojančiu, kadangi vekselio forma ir turinys visiškai atitinka Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo reikalavimus, keliamus paprastajam neprotestuotinam vekseliui. Antspaudas vekselyje buvo uždėtas R. K. A. Č. prašymu, kad ateityje nekiltų abejonių, kad vekselį surašė ir pasirašė R. K., buvęs UAB „Arvadas“ direktorius, vienintelis disponuojantis UAB „Arvadas“ antspaudu. Kadangi vekselis yra pasirašytas R. K., nėra pagrindo pripažinti jį negaliojančiu ieškinyje nurodytu pagrindu, o taip pat nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu 2015 m. rugsėjo 9 d. Kauno m. 19-ojo notaro biuro notarės A. U. vykdomąjį įrašą.

Ieškovas R. K. prašo ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. buvo uosto teritorijoje ir jam buvo paskambinta bei pranešta apie pas jį atvykusius asmenis. Jam atėjus į ofisą pamatė atsakovą, kurio nebuvo matęs nuo 1999 m., apie tai telefonu pranešė R. D., kuris atvykęs į ofisą atsakovui liepė išeiti. Tokiomis aplinkybėmis vekselis negalėjo būti pasirašytas, be to, nebuvo galimybės pasiimti įmonės senos formos blanko iš kitos vietos. Atsakovas pats galėjo turėti tokią formą, kai jis buvo UAB „Arvadas“ direktoriumi. Ekspertizė nustatė, kad antspaudo atspaudas padarytas ne vekselyje nurodyta data. Teigia, kad tokio vekselio niekada nėra pasirašęs. Nurodo, kad atsakovas buvo UAB „Arvadas“ direktoriumi ir akcininku iki 1998 m., kai pardavė akcijas R. D., o vekseliui panaudota forma buvo naudojama iki 1999 m., todėl atsakovas galėjo ją turėti, be to, galėjo šią formą rasti, kai užgrobė patalpas. Antspaudas taip pat buvo atsakovo dispozicijoje, o visi įrašai padaryti paties atsakovo.

Ieškovo atstovas advokatas A. B. taip pat prašo ieškinį patenkinti. Nurodo, kad atsakovas tą pačią vekselio pasirašymo dieną kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau atsakovas ikiteisminio tyrimo metu neužsiminė apie vekselio surašymą. Liudytojas R. D. apklausiamas nė karto nenurodė, kad buvo pasirašytas vekselis, o ekspertizė nustatė, kad vekselyje buvo pirmiau pasirašytas parašas, o spausdintų ženklų tekstas ir rankraštiniai įrašai vėliau, blankas ir vekselis atspausdinti skirtingais spausdinimo įrenginiais. Ekspertizė taip pat nepatvirtino, kad po vekseliu yra ieškovo parašas, o vekselyje nebuvo išreikšta ieškovo valia, nes parašas padėtas tada, kai nebuvo dar teksto. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas savo paaiškinimus nuolat keičia.

Ieškinys tenkintinas. Byloje nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. buvo sudarytas sandoris, t. y. išduotas paprastas neprotestuotinas vekselis (t. 1, b. l. 9), pagal kurį ieškovas R. K. be sąlygų įsipareigojo sumokėti atsakovui A. Č. 98 000 Eur, vekselyje nurodyta, kad jį pasirašė R. K. ir yra jo parašas, vekselis išduotas ant UAB „Arvadas“ firminio blanko, jame yra šios bendrovės antspaudo spaudas. Kauno miesto 19-asis notarų biuro notarė A. U. 2015 m. rugsėjo 9 d. išdavė vykdomąjį įrašą (t. 1, b. l. 10) išieškoti iš R. K. vekselio turėtojo A. Č. naudai pagal 2014 m. rugsėjo 4 d. išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį nesumokėtą vekselio sumą 98 000 Eur ir už vykdomojo įrašo darymą 296,87 Eur, taip pat 5 procentus metinių palūkanų nuo neapmokėtos vekselio sumos, skaičiuojant nuo vykdomojo įrašo išdavimo dienos iki vekselio visiško apmokėjimo. Antstolio R. S. 2015 m. rugsėjo 10 d. patvarkymas (t. 1, b. l. 11) patvirtina, kad šis vykdomasis įrašas yra priimtas vykdyti, apie tai informuojant ieškovą, ieškovui taip pat pateiktas 2015 m. rugsėjo 10 d. raginimas įvykdyti sprendimą (t. 1, b. l. 12). Ieškovas 2015 m. spalio 1 d. pateikė ieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo, kuriame nurodo, kad jis tokio vekselio nėra išdavęs, jis yra suklastotas ir jame nėra išreikšta jo valia.

Vekselis yra piniginis vertybinis popierius, patvirtinantis vekselio davėjo įsipareigojimą be išlygų sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekselio turėtojui), turinčiam teisę gauti vekselyje nurodytą pinigų sumą (CK 1.101 straipsnio 1, 6 dalys, 1.105 straipsnis). Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselio įstatymo (toliau ĮPVĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad vekselis – vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Pagal šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 7 punktą paprastajame vekselyje turi būti išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas. Dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš šio įstatymo 77 straipsnyje išvardytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais (ĮVPĮ 78 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal šią įstatymo normą dokumentas, kuriame nėra ĮPVĮ 77 straipsnio 7 punkte nustatyto rekvizito, neturi paprastojo vekselio galios.

Skolininkas pagal vekselį, ginčydamas kreditoriaus reikalavimo teisę, gali reikšti prieštaravimus, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais) arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. prieš G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. S. prieš AB Ūkio banką, bylos Nr. 3K-3-311/2008; 2013 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Ž. ir kt. prieš AS „Reverta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-343/2013). Pagal įstatymą vekselio davėjo teisių ir interesų gynimas remiantis sandorių negaliojimo institutu taikytinas toje apimtyje kiek tai susiję su vekselių formos ir / ar vekselio davėjo valios trūkumais.

Įstatyme nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, t. y. nesusijusi teisiniu ryšiu su jos atsiradimo pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. ir kt. v. G. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-605/2012). Taigi, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo.

Ieškovas neigia išdavęs paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir jį pasirašęs. Nors byloje paskirta rašysenos ekspertizė nedavė kategoriškos išvados, kad ginčo vekselį pasirašė ieškovas, kadangi negalėjo nustatyti, ar R. K. vardu pasirašė R. K. (t. 1, b. l. 187–189), kaip ir specialisto išvada ikiteisminiame tyrime (t. 1, b. l. 60–62), tačiau įrodymų visumą leidžia daryti labiau tikėtiną ir pagrįstą išvadą, kad ieškovas R. K. vekselio nėra pasirašęs. Pirmiausia, ekspertai nepatvirtino, kad vekselį tikrai pasirašė ieškovas R. K.. Be to, byloje atlikta dokumentų rekvizitų ekspertizė (t. 1, b. l. 155–163) nustatė, kad: 1) UAB „Arvadas“ antspaudo atspaudas, esantis 2014-09-04 paprastajame neprotestuotiname vekselyje, yra atspaustas ne vekselyje nurodyta data; 2) didelė tikimybė, kad šis atspaudas atspaustas palyginimui pateiktu UAB „Arvadas“ antspaudu, tik anksčiau nei 2013-07-30. Be to, ši ekspertizė atliko papildomą tyrimą siekiant nustatyti, kokiu eiliškumu buvo atlikti dokumente esantys rekvizitai, ir nustatė, kad 2014-09-04 paprastajame neprotestuotiname vekselyje pirmiau pasirašytas parašas R. K. vardu, o po to išspausdintas vekselio spausdintų ženklų tekstas ir padaryti rankraštiniai įrašai. Nurodytos ekspertizės išvados patvirtina, kad R. K. parašas atsirado dar nesant vekselio spausdinto ir rankraštinio teksto, o tai iš esmės patvirtina, kad vekselis, nustatęs besąlyginį R. K. įsipareigojimą sumokėti jame nurodytą pinigų sumą vekselio gavėjui – atsakovui A. Č., gali būti netikras, t. y. suklastotas. Nustatytas vekselio rekvizitų eiliškumas paneigia atsakovo A. Č. paaiškinimus, kuriais atsakovas pradžioje teigė, kad vekselio formą pateikė ieškovas R. K., ir jis perdavęs pinigus ieškovui užpildė rankraštinius įrašus, o po to ieškovas pasirašė. Tiesa, vėliau prieštaraudamas sau, teigė, kad vekselio formą užpildė jau esant R. K. parašui. Be to, atsakovas A. Č. dar atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 28–29) teigė, kad jis, ieškovui išdavus vekselį, paprašė, kad R. K. uždėtų UAB „Arvadas“ antspaudo atspaudą tam, kad ateityje nekiltų abejonių, jog vekselį pasirašė R. K., buvęs UAB „Arvadas“ direktorius, vienintelis disponuojantis UAB „Arvadas“ antspaudu. Vėliau duodamas paaiškinimus atsakovas A. Č. teigė, kad užpildė vekselio formą jau su antspaudu.

Vertinant vekselio tikrumą yra svarbios ir atsakovo A. Č. nurodytos jo pasirašymo aplinkybės. Atsakovas A. Č. neneigia, kad tarp šalių vyko ir vyksta ginčai dėl UAB „Arvadas“ priklausomumo, t. y. akcijų priklausomybės, ką patvirtina ir išnagrinėta Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-6403-945/2015 pagal R. K. ieškinį dėl akcininko sprendimo panaikinimo, dėl to taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 69). Išnagrinėjus nurodytą civilinę bylą Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-6403-945/2015, t. 2, b. l. 156–163) buvo panaikintas A. Č. 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas, kuriuo R. K. buvo atšauktas iš UAB „Arvadas“ direktoriaus pareigų ir direktoriumi paskirtas atsakovas A. Č., o R. K. atleidimas iš direktoriaus pareigų pripažintas neteisėtu. Todėl mažai tikėtina, kad esant esminiams ginčams dėl akcijų priklausomumo, atsakovas A. Č. būtų perdavęs ieškovui R. K. grynais pinigais tokią didelę pinigų sumą (98 000 Eur). Abejotinos ir atsakovo A. Č. nurodytos pinigų perdavimo aplinkybės, kai jis aiškina, jog atvyko į susitikimą su ieškovu R. K. jam apie tai iš anksto nepranešęs, tačiau su didele pinigų suma, ir kad pinigai ieškovui K. K. buvo sumokėti jam atvykus perimti bendrovės dokumentus ir turtą už UAB „Arvadas“ nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), nors teigė, kad tuo metu būtent jis A. Č. buvo UAB „Arvadas“ akcininku ir direktoriumi, dėl ko lieka neaišku, už ką buvo sumokėta ieškovui kaip fiziniam asmeniui. Be to, nustatyta, kad netrukus kilo konfliktas tarp jo ir buvusio UAB „Arvadas“ akcininko R. D., kurį buvo iškvietęs ieškovas, todėl atsakovas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl jo sumušimo, kuris šiuo metu jau nutrauktas (t. 2, b. l. 7–13). Esant tokioms aplinkybėms mažai tikėtina, kad esant konfliktiniams santykiams atsakovas A. Č. būtų perdavęs ieškovui tokią didelę pinigų sumą ir neaišku, už ką. Tai, kad ieškovas R. K. susitikus su A. Č. iš karto iškvietė R. D., susijusį su UAB „Arvadas“ (buvęs akcininkas, o dabar akcininkas – jo tėvas), su kuriuo taip pat kyla atsakovo A. Č. ginčai, patvirtina, kad ieškovas R. K. iš esmės negalėjo turėti su atsakovu jokių piniginių susitarimų, juolab, kad visa tai vyko labai greitai 5 min. bėgyje, ką patvirtino liudytojas R. D., ką beje buvo nurodęs ir pats atsakovas ikiteisminiame tyrime (t. 1, b. l. 127–129). Teismo nuomone, svarbi ir ta aplinkybė, kad atsakovas A. Č., inicijavęs ikiteisminį tyrimą dėl jo sumušimo 2014-09-04, ikiteisminiame tyrime vekselio pasirašymo aplinkybių visiškai nenurodė, nors, jo teigimu, vekselis faktiškai buvo pasirašytas tuo pačiu metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas 2014-9-04 pareiškime dėl sumušimo (t. 1, b. l. 127) apskritai nurodė kitokias įvykio aplinkybes, t. y, kad jį tuomet (2014-09-04) prieš dieną pasikvietė R. K. ir R. D. dėl firmos „Arvadas“ reikalų, o jis užėjęs į ofisą su R. K. pasikalbėjo gal porą minučių, kai atėjo R. D. ir įvyko konfliktas, kas patvirtina, kad jokių pinigų perdavimo negalėjo būti. Pažymėtina ir tai, kad šalių santykiams esant konfliktiniams dėl įmonės priklausomumo, atsakovas A. Č. neva perdavęs ieškovui R. K. 98 000 Eur ne tik, kad vekselį surašė (užpildė) savo ranka, bet ir nepasinaudojo galimybe jį patvirtinti notarine tvarka, kas, net nurodytiems faktams ir esant tikriems, laikytina neapdairiu ir neatsakingu elgesiu. Atsižvelgiant į tai, paties atsakovo A. Č. nurodytos vekselio pasirašymo aplinkybės kartu su ekspertizės išvadomis leidžia spręsti, kad ginčo vekselis yra suklastotas pirmiau gavus parašą, kuris neįrodyta, kad yra būtent ieškovo R. K., o vėliau ant firminio UAB „Arvadas“ blanko atspausdinus raidinį tekstą ir atlikus rankraštinius įrašus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiam dokumentui panaudotas senas UAB „Arvadas“ blankas, kadangi jame nurodyti seni įmonės rekvizitai, ką patvirtino ir liudytojas R. D. ir ko iš esmės neginčija atsakovas. Atsakovas tokios formos blankais galėjo disponuoti būdamas UAB „Arvadas“ direktoriumi nuo 1995-06-27 iki 1996-02-26 (t. 2, b. l. 21–24), be to, liudytojo R. D. patvirtinimu, galėjo jų rasti tuomet, kai atsakovas buvo užgrobęs įmonės patalpas, dėl ko taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Ieškovo R. K. veiksmai iš karto po to, kai jis gavęs 2015-09-10 antstolio patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimą įvykdyti sprendimą, tuoj pat 2015-09-11 kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b. l. 13), o netrukus – 2015-10-01 su ieškiniu į teismą, patvirtina labiau tikėtinu vekselį esant suklastotą, t. y. ieškovo R. K. nepasirašytą.

Kaip matyti iš pirmiau nurodytų teismų praktikoje suformuotų taisyklių, įstatymo reikalaujamų rekvizitų nebuvimas vekselyje ar jų (rekvizitų) neatitikimas įstatyme nustatytiems imperatyvams lemia vekselio negaliojimą bei faktiškai panaikina tokio dokumento turėtojo teisę remtis šio vekselio viešu patikimumu. Todėl toks vekselis pripažintinas negaliojančiu, kaip neatitinkantis formalių reikalavimų.

Kaip jau nurodyta, kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad dėl specifinio teisinio reglamentavimo vekselio davėjo galimybė reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui yra ribota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse byloje Nr. 3K-3-443/2005, Nr. 3K-7-216/2007 ir kt.). Tačiau vekselis kaip dokumentas yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas ir galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo (LAT Civiliniu bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-311/2008 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007).

Motyvuojamoji dalis

ĮPVĮ 19 straipsnis nustato, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesnių vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Tai reiškia, kad vekselio davėjas, sužinojęs apie vekselio, kurio neišdavė (nepasirašė), egzistavimą, turi teisę kreiptis į teismą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo ir ĮPVĮ 19 straipsnio pagrindais.

Ieškovas R. K. teigia, kad jis nėra išreiškiąs valios duoti besąlyginį įsipareigojimą vekselio gavėjui – atsakovui R. Č. sumokėti 98 000 Eur, kadangi tokio vekselio niekada nėra pasirašęs. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovas nebuvo sąžiningas vekselio įgijėjas, t. y. jis įgydamas vekselį tyčia veikė ieškovo nenaudai, nes žinojo, kad pagal ginčijamą vekselį jis ieškovui neperdavė pinigų ir ieškovas jokių turtinių prievolių jam neturi. Atsakovo A. Č. nesąžiningumo ieškovo atžvilgiu aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir civilinės bylos Nr. 2-6403-945/2015 duomenys, kurie patvirtina, kad ir šioje byloje pateiktame ekspertizės akte buvo nustatyta, kad A. Č. pateiktose akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse R. K. vardu buvo pasirašęs ne R. K. (civilinės bylos Nr. 2-6403-945/2015, t. 2, b. l. 97–103). Ekspertizei nustačius, kad vekselyje pirmiau atsirado parašas, kuris nenustatyta, kad tikrai yra ieškovo R. K., negalima daryti išvados, kad vėliau padarytame spausdintame tekste ir atsakovo A. Č. ranka padarytuose įrašuose yra išreikšta būtent ieškovo R. K. valia. Todėl teismas nustatęs, kad vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia veikė vekselio davėjo nenaudai (ĮPVĮ 19 straipsnis) ir jo pateiktas vekselis neatitinka vekselyje nurodyto vekselio davėjo valios, turi teisinį pagrindą spręsti dėl tokio vekselio pripažinimo negaliojančiu ir šiuo pagrindu.

Pripažinus vekselį negaliojančiu nelieka pagrindo išduoti vykdomąjį įrašą pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 14 punktą, todėl panaikintinas ir vykdomasis įrašas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškinį patenkinus iš atsakovo A. Č. ieškovui R. K. priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas paduodamas ieškinį sumokėjo 2 179 Eur žyminį mokestį (t. 1, b. l. 8), kuris priteistinas iš atsakovo A. Č. ieškovui, taip pat priteistinos ieškovo turėtos išlaidos ekspertizei atlikti – 392,22 Eur (784,44 Eur : 2) (t. 1, b. l. 195), iš viso iš atsakovo ieškovui priteistinos 2 571,22 Eur bylinėjimosi išlaidos. Abi šalys yra įnešusios po 7,78 Eur daugiau nei buvo reikalinga ekspertizei atlikti, todėl jos grąžintinos į sąskaitas, iš kurių buvo įneštos. Kadangi nėra duomenų apie ieškovo R. K. atstovo A. B. atsiskaitomąją sąskaitą, jis įpareigotinas pateikti šiuos duomenis. Iš atsakovo taip pat priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei – 7,64 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančiu R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išduotą 2014-09-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį nuo jo išdavimo dienos.

Panaikinti Kauno miesto 19-ojo notarų biuro notarės A. U. 2015-09-09 išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 3737)

Priteisti iš atsakovo A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 571,22 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – 7,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, įmokos kodas 5660.

Grąžinti šalių įneštų į teismo depozitinę sąskaitą lėšų ekspertizei atlikti likučius: ieškovo R. K. atstovui A. B. ­– 7,78 Eur, įpareigojant jį pateikti atsiskaitomosios sąskaitos numerį, ir atsakovui A. Č. – 7,78 Eur į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.