- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-19
- Bylos Nr.
- II-197-830/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00147-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Česlovas Kulikauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- H. P.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas
institucijos, priėmusios nutarimą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) – atstovui A. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo H. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. spalio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir administracinės bylos H. P. atžvilgiu nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu (toliau ir – Nutarimas) H. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalį buvo nubaustas 800 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimu (teisė medžioti) 3 metams už tai, kad 2022 m. rugsėjo 7 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini) miške netoli (duomenys neskelbtini) kartu su A. J. ir D. P. įkėlė D. P. sėlinant sumedžiotą tauriojo elnio patiną į D. P. priklausantį automobilį Toyota Land Cruiser, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir po to, H. P. vairuojant minėtą automobilį, kartu su A. J. ir D. P. vežė sumedžiotą tauriojo elnio patiną į medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) pirminio apdorojimo dėžę, neįrašius D. P. sumedžioto tauriojo elnio patino į medžioklės lapą.
Žemesnės instancijos teismas
2022 m. spalio 28 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas H. P. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. spalio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti administracinę bylą H. P. atžvilgiu. Skundu nesutinkama su institucijos priimtu nutarimu, nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nėra padaręs jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, jo veikoje nėra ANK 290 straipsnio 8 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties, nėra nei tyčios nei nerūpestingumo. H. P. teigimu, administracinio nusižengimo byloje priimtame nutarime nėra atskleistos svarbios aplinkybės, pažymėtos tik tos faktinės aplinkybės, kurios galėtų patvirtinti jo kaltę, tačiau neatskleistos tos, kurios galėtų ją pašalinti ir tuo pačiu būtų nustatyta, kad jis nėra padaręs administracinio nusižengimo. Iš skunde paminėtų faktų matyti, kad medžioklės vadovas A. L. sumedžioto tauriojo elnio patino neįrašė į medžioklės lapą dėl nerūpestingumo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, jis kaip medžiotojas, gabeno sumedžiotą gyvūną, įsitikinęs, kad apie sumedžiotą gyvūną yra informuotas medžioklės vadovas (kuris buvo kitoje vietoje) SMS žinute ir vykdė medžioklės vadovo nurodymą nugabenti sumedžiotą gyvūną į jo dorojimo vietą. Nurodo, kad jis elgėsi pagal teisės aktų reikalavimus, buvo atidus, rūpestingas ir įsitikinęs, kad visi medžiotojai žino teisės aktų reikalavimus, juos vykdo ir kad medžioklės vadovas, gavęs pranešimą apie sumedžiotą gyvūną, ir davęs nurodymą jį vežti į dorojimo vietą, yra šį sumedžiotą gyvūną įrašęs į medžioklės lapą. Cituodamas Medžioklės taisyklių 23 punktą, kuris nustato, kad „ <...> Medžiotojas privalo informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiota ar sužeista medžiojamąjį gyvūną“, nurodo, jog tinkamai įvykdė medžioklės taisyklių reikalavimus, turėjo pagrįstą lūkestį ir pakankamą pagrindą tikėti, kad ir kiti asmenys taip pat tinkamai įvykdys jiems priskirtas pareigas. Jis turėjo informaciją, kad D. P. informavo medžioklės vadovą apie sumedžiotą gyvūną, tai padarė SMS žinute. Ši aplinkybė nekelia jokių abejonių. Jis atvykęs paklausė apie tai, ar tinkamai informuotas medžioklės vadovas, jam taip pat buvo pranešta, kad medžioklės vadovas A. L. paskambino D. P. ir pasakė, kad medžioklė baigta, kad sumedžiotą gyvūną reikia nuvežti į dorojimo vietą, jis šį gyvūną vežė kartu su kitais medžiotojais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skunde nurodo, kad vykdė medžioklės vadovo nurodymus, buvo įsitikinęs, kad medžioklės vadovas tinkamai vykdo savo pareigas ir jas žino ir tuo, kad medžioklės vadovas įrašė sumedžiotą gyvūną į medžioklės lapą iki jį išvežant iš sumedžiojimo vietos. Jeigu būtų suabejojęs medžioklės vadovu, būtų jo paklausęs pats telefonu, prieš išveždamas sumedžiotą gyvūną, ar sumedžiotas gyvūnas yra įrašytas į medžioklės lapą, tačiau jam toks įtarimas nekilo. Prieš išveždamas gyvūną buvo įsitikinęs, kad medžioklės vadovas A. L. įrašė sumedžiotą gyvūną į medžioklės lapą, nes tai jis privalėjo padaryti pagal medžioklės taisyklių 23 punkto reikalavimą. Nebuvo jokių kliūčių medžioklės vadovui A. L. įvykdyti šį reikalavimą – įrašyti informaciją apie sumedžiotą gyvūną į medžioklės lapą, kurį jis turėjo su savimi. H. P. teigimu, prieš išveždamas sumedžiotą gyvūną iš sumedžiojimo vietos, nesusitiko su A. L., negalėjo fiziškai patikrinti ar jis įrašė į medžioklės lapą informaciją apie sumedžiotą gyvūną, neturėjo pareigos ar teisės jį kontroliuoti, nes už informacijos įrašymą yra tiesiogiai medžioklės vadovas atsakingas ir medžiotojui Medžioklės taisyklės nesuteikia teisės ir nenumato pareigos tikrinti medžioklės vadovo darbo, jį kontroliuoti. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad medžioklės vadovas atsakingas už visą medžioklės eigą ir jis yra įvykdęs visas savo pareigas tinkamai, taip pat vykdė visus medžioklės vadovo reikalavimus, tame tarpe išvežti sumedžiotą gyvūną į dorojimo vietą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, kad nėra pažeidęs Medžioklės įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje numatytų medžiotojų pareigų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Kaip nurodyta nutarime, jis padarė administracinį nusižengimą – gabeno neteisėtai sumedžiotą tauriojo elnio patiną dėl nerūpestingumo, nes nenumatė, kad jo neveikimas, pasireiškęs tuo, kad nesiaiškino ar medžioklės vadovas sumedžiotą gyvūną įrašė į medžioklės lapą ir todėl nenumatė, kad tai sukels ANK 290 str. 8 dalyje numatytus padarinius, nors turėjo tai numatyti. Skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pabrėžia, kad jis tinkamai įvykdė savo, kaip medžiotojo pareigas, įsitikino, kad yra informuotas medžioklės vadovas apie sumedžiotą gyvūną ir vykdė medžioklės vadovo nurodymą atvežti gyvūną į dorojimo vietą. H. P. teigimu, jis negalėjo numatyti ir neturėjo numatyti, kad medžioklės vadovas neįvykdys jam priskirtų teisės aktais tiesioginių pareigų – įrašyti sumedžiotą gyvūną į medžioklės lapą, neturėjo pareigos tikrinti medžioklės vadovo, aiškintis ar jis tinkamai įvykdė savo pareigas. Jam nebuvo jokio pagrindo klausti ar medžioklės vadovas atliko savo pareigas – įrašė duomenis apie sumedžiotą gyvūną, nes tai tiesiogiai jį įpareigoja padaryti įstatymai. Jeigu teisės aktai nenumatytų tiesiogiai pareigos medžioklės vadovui įrašyti duomenų į medžioklės lapą, tik tada jis domėtųsi, kas tai turi padaryti, domėtųsi ar tai padaryta. Pažymi, kad buvo įsitikinęs, kad veža teisėtai sumedžiotą gyvūną, įvykdyti teisės aktų reikalavimai, kurie būtini po gyvūno sumedžiojimo – pranešta medžioklės vadovui, todėl buvo įsitikinęs ir turėjo pakankamą pagrindą būti įsitikinusiu, kad gabeno teisėtai sumedžiotą gyvūną. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsniu, H. P. nurodo, kad medžioklės metu tinkamai vykdė savo pareigas, laikėsi teisės aktų reikalavimų ir jam negali būti taikoma atsakomybė, jeigu kiti asmenys (medžioklės vadovas) netinkamai įvykdė savo pareigas.
Institucija atsiliepimo į skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje H. P. bei jo atstovas advokatas A. Kolpertas skundą palaikė jame išdėstytais motyvais.
Institucijos atstovas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.
Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ir 2022 m. spalio 12 d. priimdamas nutarimą joje, surinko įrodymus, ištyrė aplinkybes, nustatė pažeidimo faktą bei administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nepažeisdamas teisės normų reikalavimų.
ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą, šis administracinis pažeidimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. Taigi, šioje normoje nurodyti trys alternatyvūs veiksmai – neteisėtas gyvūno sumedžiojimas, neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas bei neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas. Administracinei atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį pakanka bent vieno iš minėtų veiksmų atlikimo. ANK 290 straipsnyje esančios normos dispozicija yra blanketinė – nukreipianti į kitus teisės aktus, konkrečiau – į medžioklės tvarką reglamentuojančias Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau – Medžioklės taisyklės).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo H. P. nubaustas už vieno ANK 290 straipsnio 8 dalyje nurodytų veiksmų atlikimą – neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą, t. y. kartu su dar dviem medžiotojais pakrovė sumedžiotą gyvūną į automobilį ir vežė jį į apdorojimo vietą, taip pažeidė Medžioklės taisyklių 22, 58.2.3 punktų reikalavimus.
Medžioklių taisyklių 22 punktas numato, kad prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus, iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie buvo sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotų gyvūnų, dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota, o medžiojant medžioklės būdais tykojant arba sėlinant, informacija apie gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimą į medžioklės lapą įrašoma prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas. Sumedžiojus elninių žvėrių patinų, duomenys apie jų ragus (dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius) ir šių gyvūnų sumedžiojimo data įrašomi medžioklės lapo antrojoje pusėje. Sumedžiojus šernų, duomenys apie jų amžių (pirmametis, antrametis, vyresnis nei antrametis) ir lytį nurodomi medžioklės lapo antrojoje pusėje. Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai. Tų pačių taisyklių 58.2.3 punktas įtvirtina asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudimą gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį, o 74.1 punktas skelbia, jog šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai 74.1. pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1–58.3 ir 71.9 papunkčiuose nurodyti draudimai.
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad H. P. administracinio nusižengimo metu turėjo teisę medžioti, t. y. turėjo medžiotojo bilietą, o 2022 m. rugsėjo 7 d. kaip medžiotojas buvo įtrauktas į medžioklės lape nurodytą medžioklės ataskaitą, kaip medžiojantis medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotuose. H. P. neneigia gabenęs D. P. sumedžiotą tauriojo elnio patiną, tačiau nesutinka, kad jis turėjo papildomai įsitikinti, jog gabentas žvėris buvo sumedžiotas teisėtai. Jis nurodo, kad buvo įsitikinęs, jog medžioklės vadovas A. L. atliko jam kaip medžioklės vadovui priskiriamą pareigą, kaip reikalaujama Medžioklės taisyklių 22, 23 punktuose, ir į medžioklės lapą įrašė sumedžiotą žvėrį. Tačiau remiantis rašytiniais bylos duomenimis matyti, kad taurusis D. P. sumedžiotas taurusis elnias prieš pakraunant į transporto priemonę ir jį gabenant, nebuvo pažymėtas medžioklės lape, todėl pagal Medžioklės taisyklių 22 punkto nuostatas laikoma, kad gyvūnas sumedžiotas neteisėtai.
Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas). ANK 7 straipsnyje yra nurodytos administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos, t. y. asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, ANK 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose, atvejai, kai administracinis nusižengimas padarytas tik dėl neatsargumo, nenustatyti, tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, tame tarpe ir numatyti ANK 290 straipsnio 8 dalyje ir Medžiotojų taisyklėse.
Ištyrus byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad H. P. įsitikinimas, kad medžioklės vadovas įrašė į medžioklės lapą sumedžioto žvėries nešalina H. P. atsakomybės, nes nenustatyta kliūčių, dėl kurių asmuo nebūtų galėjęs pats įsitikinti iš D. P. gautos ir jo paties subjektyviai interpretuojamos informacijos apie sumedžioto gyvūno įrašymą į medžioklės lapą tikrumu, taip pat tuo, kad A. L. kaip medžioklės vadovas pareigą atliko tinkamai, ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gabentas gyvūnas buvo sumedžiotas teisėtai t. y. buvo įrašytas į medžioklės lapą.
Kaip matyti iš byloje pateiktų administracinio nusižengimo vietoje buvusio medžioklės vadovo A. L., medžiotojų A. J., D. P. bei administracinėn atsakomybėn traukiamo H. P. metu duotų paaiškinimų, minėtų asmenų rašytinių paaiškinimų bei kitų bylos aplinkybių, nė vienas iš kartu medžiojusių asmenų konkrečiai aplinkybės, ar sumedžiotas taurusis elnias įrašytas į medžioklės lapą, nesiaiškino, o medžioklės vadovas A. L. nurodė, kad apie tai, jog sumedžioto gyvūno į medžioklės lapą neįrašė, kitiems medžioklės dalyviams užsiminęs nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant teisme H. P. parodė, jog medžiokle užsiima daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini) metų buvo (duomenys neskelbtini) medžiotojų draugijos pirmininkas, todėl Medžioklės taisykles žino. Apie pareigą nušautą žvėrį įrašyti į medžioklės lapą taip pat žino, tačiau tikslaus Medžioklės taisyklių reikalavimo neįvardina. Taip pat parodė, kad po skambučio atvykęs pas D. P., pirmiausia pasiteiravęs, ar medžioklės vadovas informuotas apie sumedžiotą gyvūną. Gavęs teigiamą atsakymą iš D. P. buvo pilnai įsitikinęs, kad „viskas tvarkoj“, t. y. kad medžioklės vadovas sutvarkė reikalingus formalumus. Apie galimybę, jog sumedžiotas žvėris gali būti neįrašytas į medžioklės lapą net nebuvo pagalvojęs, nes pasitikėjo medžioklės vadovu. Patikino, kad neturėjo jokio tikslo elgtis neteisėtai, pažeidžiant Medžioklės taisykles.
Remiantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais teismo posėdyje bei byloje pateikta medžiaga, matyti, kad H. P. yra patyręs, daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų medžiokle užsiimantis asmuo, jo teigimu, ne kartą apdovanotas pasiekimais šioje srityje, (duomenys neskelbtini) metų buvęs (duomenys neskelbtini) medžiotojų draugijos pirmininku, todėl jam turėjo būti tiksliai žinomos Medžioklės įstatymo, Medžioklės taisyklių ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę Lietuvos Respublikoje, nuostatos, tame tarpe – ir sumedžiotų gyvūnų įrašymo į medžioklės lapus tvarka prieš juos gabenant, įvertinant tai, kad jų nesilaikymas asmeniui užtraukia neigiamas pasekmes.
Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesiėmė jokių veiksmų, kad įsitikintu D. P. pateiktos informacijos tikrumu, asmeniškai nesikreipė į A. L., kad šis patvirtintų sumedžioto gyvūno įrašymo faktą. Kaip minėta ankščiau, nei H. P., nei kiti kartu medžioję asmenys, nekėlė klausimo dėl paties gyvūno įrašymo į medžioklės lapą fakto, tuo papildomai nesidomėjo ir į medžioklės vadovą, kuris nagrinėjamu atveju yra atsakingas už medžioklės lapo pildymą, nesikreipė. Tiek rašytinė bylos medžiaga, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai teisme liudija, kad medžioklės dalyviai teiravosi tik apie pranešimą medžioklės vadovui apie sumedžiotą gyvūną,
Kaip jau minėta, pagal Medžioklės taisyklių nuostatas, vien pranešimo medžioklės vadovui apie sumedžiotą gyvūną šiuo atveju neužtenka – prieš išvežant sumedžiotą gyvūną iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jis sumedžiotas, tai yra prieš pradedant sumedžioto gyvūno gabenimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės lape turi būti įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota. Medžioklės taisyklių 22 punkte nurodyta, kad jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai. Taigi, minėta teisės norma patvirtina, jog vien tik informacijos apie sumedžiotą gyvūną, neįrašymas į medžioklės lapą, šio gyvūno sumedžiojimą daro neteisėtu, nepaisant to, kad jo medžioklės metu nebuvo pažeisti jokie kiti teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę Lietuvos Respublikos teritorijoje, reikalavimai.
Nors į medžioklės lapą apie sumedžiotus gyvūnus privalo įrašyti medžioklės vadovas, asmuo, sumedžiojęs žvėrį, taip pat ir kiti medžiotojai, dalyvaujantys sumedžioto gyvūno gabenime ar dorojime, turi būti aktyvūs ir pasidomėti, ar medžioklės vadovas tai padarė. Iš Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto nuostatų seka, kad asmuo, būdamas medžiotojas ir vykdydamas savo kaip medžiotojo pareigas, turėjo įsitikinti kokio gyvūno gabenime (ir/ar dorojime) dalyvauja (teisėtai ar neteisėtai sumedžioto), ir užtikrinti, kad nebūtų gabenamas (ir/ar dorojamas) neteisėtai sumedžiotas gyvūnas. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi būti pakankamai atsakingas ir rūpestingas prieš atlikdamas bet kokius veiksmus, susijusius su paties arba kitų medžiotojų sumedžiotais gyvūnais, tame tarpe ir gyvūno gabenimu, bei privalo įsitikinti, kad pagal Medžioklės taisyklių 22 punktą gyvūnas sumedžiotas teisėtai, t. y. įrašytas į medžioklės lapą. Tokia pareiga numatyta formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-433-245/2019 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prieš pradedant sumedžioto gyvūno gabenimo veiksmus, pats nesidomėjo, ar pastarasis gyvūnas įrašytas į medžioklės lapą. Šią aplinkybę H. P. nurodė ir posėdžio metu, teigdamas, kad medžioklėse, kuriose jis dalyvauja, nėra praktikos kiekvienam medžiotojui papildomai atskirai kreiptis į medžioklės vadovą dėl sumedžioto gyvūno įrašymo į medžioklės lapą fakto. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai teismo vertinami kaip H. P. siekis išvengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į jo, kaip medžiotojo, ilgametę patirtį pažymima, toks patyrusio medžiotojo, išmanančio medžioklės taisykles, elgesys negali būti laikomas sąžiningu, apdairiu ir teisėtu. Nei byloje esantys duomenys, nei H. P. parodymai teisme, nenurodo jam turėjus kokių nors kliūčių, dėl kurių jis negalėjo prieš gabenant sumedžiotą gyvūną įsitikinti, ar D. P. sumedžiotas gyvūnas, kurį jis pats gabeno automobiliu, yra tinkamai įformintas dokumentuose. Taigi, turėdamas visas sąlygas ir galimybes patikrinti minėtą informaciją, H. P. to nepadarė, kaip teismo posėdžiu metu nurodė, todėl, kad buvo įsitikinęs tuo, jog medžioklės vadovas atliks savo pareigas tinkamai.
Teismas, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis konstatuoja, kad priešingai, nei teigiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas teigti, jog savo veiksmais H. P. elgėsi nerūpestingai ir toks jo neatsargumas užtraukia jam administracinę atsakomybę pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai Institucijos pareigūno kvalifikuoti teisingai. Neatsargi šio administracinio nusižengimo forma nepašalina H. P. atsakomybės.
Atkreipiamas dėmesys į tai, jog už Medžioklės taisyklių 22 punkte numatytą pareigą – sumedžiotą gyvūną įrašyti į medžioklės lapą, kaip nurodoma to paties teisės akto 23 punkte, atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas. H. P. nagrinėjamu atveju nebuvo nei medžioklės vadovu, nei individualiai medžiojantis medžiotojas, atsižvelgiant į tai, 22 punkto pažeidimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neinkriminuotinas, todėl nuostatos apie 22 punkto pažeidimą iš administracinio kaltinimo šalintinos, konstatuojant, kad H. P. kaltinime nurodytais veiksmais pažeidė tik Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto reikalavimus.
Teismas primena, kad medžioklė pati savaime yra pavojinga, todėl griežtai kontroliuojama veikla, o medžioklėje dalyvaujantis asmuo privalo laikytis visų jam keliamų reikalavimų. Medžioklės įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta medžiotojo pareiga laikytis šio įstatymo, Medžioklės taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, taip pat racionalios ir etiškos medžioklės reikalavimų. Elgesys ignoruojant Medžioklės taisyklėse įtvirtintus privalomus reikalavimus, susiklosčiusioje situacijoje negali būti laikomas nereikšmingu atsakomybės prasme ar pateisinamas tuo, kad galimai kiti asmenys nevykdė savo pareigos įrašyti į medžioklės lapą apie sumedžiotą gyvūną.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad Institucija administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje pagrįstai nustatė visus objektyviuosius ir subjektyviuosius administraciniame kaltinime aprašyto, ANK 290 straipsnio 8 dalyje nurodyto nusižengimo sudėties požymius, todėl panaikinti skundžiamą Institucijos nutarimą ir nutraukti bylą H. P. atžvilgiu nėra pagrindo, nes byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių H. P. kaltę padarius ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą dėl nerūpestingumo.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti mažinama, švelninama arba iš viso neskiriama nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrinamas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, ją sumažinus arba ją švelninant.
Atsižvelgus į administracinėn atsakomybėn traukiamo H. P. asmenybę, kad asmuo nėra teistas ar baustas administracine tvarka dėl medžioklės taisyklių pažeidimų, taip pat nustačius H. P. atsakomybė lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte – asmuo sulaukęs 65 metų, taip pat tai, kad jis iš esmės pripažino administracinio nusižengimo aplinkybes – pripažino dalyvavęs gyvūno gabenime, be to, administraciniame kaltinime nurodytą gyvūną buvo leidžiama sumedžioti, administracinėn atsakomybėn traukiamas H. P. tik gabeno kito medžiotojo jau sumedžiotą gyvūną dėl neatsargumo pakankamai neįsitikinus gyvūno sumedžiojimo teisėtumu, veikdamas neatsargia kaltės forma, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustačius, darytina išvada, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas net minimaliai trukmei šiuo atveju būtų akivaizdžiai neproporcinga administracinio poveikio priemonė, suvaržanti administracinėn atsakomybėn patraukto H. P. teises daugiau negu yra būtina. Nesant duomenų apie ankstesnius medžioklės taisyklių pažeidimų pažeidimus, taip pat nėra pagrindo manyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ateityje darys administracinius nusižengimus, susijusius su medžioklės taisyklių pažeidimais. Teismo nuomone, nėra pagrindo abejoti, kad vien administracinės nuobaudos (baudos) paskyrimas bus pakankamas atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Todėl darytina išvada, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniu neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės medžioti atėmimo. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, mažintina ir H. P. paskirta bauda.
Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su Institucijos padarytomis išvadomis, kad bylos duomenys patvirtina, jog H. P. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, tačiau skundžiamas Institucijos 2022 m. spalio 12 d. nutarimas keistinas, dalyje dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens minėtu nutarimu paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės – vietoje 800 Eur baudos, paskiriant 200 Eur baudą bei netaikant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės medžioti atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
H. P. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto R. R. 2022 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimo, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, vietoje numatytos 800 Eur baudos, paskirti švelnesnę – 200 Eur baudą ir panaikinti H. P. už ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės medžioti atėmimą 3 (trejiems) metams.
Pašalinti iš 2022 m. spalio 12 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) suformuluoto administracinio kaltinimo aplinkybę dėl Medžioklės taisyklių 22 punkto pažeidimo.
Kitoje dalyje, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus specialisto R. R. 2022 m. spalio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistu.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.