Kauno apygardos teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovo E. S. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo, kuriuo A. S. atžvilgiu administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalyje, teisena buvo nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. S. (toliau – A. S.) administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalį buvo surašytas už tai, kad jis, 2018 m. lapkričio 21 d., nuo 16 val. iki 21 val. (duomenys neskelbtini), medžiotojų klubo „G.“ medžioklės ploto vienete sumedžiojo tauriojo elnio patiną. Tauriojo elnio patinas buvo sumedžiotas graižtviniu šautuvu (duomenys neskelbtini). Minėtas žvėris prieš jį pakraunant į transporto priemonę nebuvo atžymėtas medžioklės lape, todėl laikoma, kad gyvūnas sumedžiotas neteisėtai. A. S. dalyvavo neteisėtai sumedžioto tauriojo elnio pakrovime į transporto priemonę ir jo gabenime. Kartu neteisėtai sumedžioto gyvūno pakrovime ir gabenime dalyvavo R. M. ir V. S.. Taurusis elnias buvo gabenamas automobiline priekaba Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančia medžiotojų klubui „G.“, kuri buvo tempiama automobiliu Jeep Grand Cherokee, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais A. S. pažeidė Mežioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklių) 58.2.3 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Skunde Institucija teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko nepagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną A. S. pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį.

9. ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas, užtraukia baudą nuo 800 (aštuonių šimtų) eurų iki 1800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) eurų. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai – gyvūno sumedžiojimas neturint tokios teisės, neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas bei neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno dorojimas yra alternatyvūs, iš ko seka, kad administracinei atsakomybei pagal komentuojamo straipsnio nuostatas kilti pakanka bent vieno iš minėtų veiksmų atlikimo. Analizuojant ANK 290 straipsnio 8 dalies turinį, akivaizdu, jog ji sukonstruota kaip blanketinė, todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą šios normos pagrindu, būtina aptarti ir kitų teisės aktų, į kuriuos nukreipia komentuojamo straipsnio dispozicija, turinį. Pagal 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.3 punktą, asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Sprendžiant iš komentuojamos teisės normos turinio, neabejotina, kad konstatuojant, jog asmuo pažeidė aptariamą taisyklių punktą, būtina nustatyti, jog jis žinojo ar turėjo žinoti apie tai, kad gyvūnas buvo sumedžiotas neteisėtai.

9.1. Nagrinėjamu atveju A. S. administracinio nusižengimo protokolu buvo inkriminuojamas Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto reikalavimų pažeidimas. Minėtas punktas numato, kad asmeniui, turinčiam teisę medžioti, yra draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiama nutarimą nustatė, kad byloje nėra surinkta tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių, kad A. S. protokole nurodytoje vietoje ir laiku, neteisėtai sumedžiojo taurųjį elnią ir dalyvavo neteisėtai sumedžioto tauriojo elnio pakrovime bei gabenime. Išanalizavus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teismas konstatuoja, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas.

9.2. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, matyti, kad 2018 m. lapkričio 21 d. A. S., V. S. ir R. M. pateikė rašytinius paaiškinimus (Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos byla Nr. GAA 40, b. l. 5-7). Tiek pats A. S., tiek V. S. bei R. M. savo pirminiuose paaiškinimuose nurodė, kad medžioklės, vykusios 2018 m. lapkričio 21 d. metu, A. S. sumedžiojo elnio jauniklį. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, šiais rašytiniais įrodymais nesivadovavo, nurodydamas, kad bylos nagrinėjimo metu A. S. paaiškino, kad jis medžioklės dieną jokio žvėries nesumedžiojo. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad minėtą aplinkybę patvirtina ir 2018 m. lapkričio 28 d. paaiškinimas, kuriame A. S. nurodė, kad tą dieną (2018 m. lapkričio 21 d.), jis nieko nesumedžiojo, o elnią sumedžiojo R. M.. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu A. S. nurodė, kad 2018 m. lapkričio 21 d. ir 2018 m. lapkričio 28 d. paaiškinimuose nurodytos aplinkybės skiriasi, kadangi sulaikius policijos pareigūnams jis jautė didelę įtampą ir norėjo pasidalinti atsakomybe su medžioklės vadovu. Teismas taip pat rėmėsi liudytojų V. S. ir R. M. parodymais kuriuose teigiama, kad stirnos patiną ir taurųjį elnią sumedžiojo R. M.. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad teismas rėmėsi ir 2019 m. balandžio 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nutarimu administracinio nusižengimo byloje A11.-196-384/2019, kuriame nurodyta, kad R. M. sumedžiojo taurųjį elnią. Apygardos teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis pažymi, kad minėtoje byloje R. M. buvo nustatyta, jog „Be to R. M. 2018 m. lapkričio 21d. būdamas medžioklės vadovu, medžiotojų klubo „G.“ medžioklės ploto vienete, į medžioklės lapą Nr. J45 neįrašė toje medžioklėje A. S. sumedžioto tauriojo elnio patino“. Minėtas nutarimas yra įsiteisėjęs, kas patvirtina aplinkybę, kad tauriojo elnio patiną sumedžiojo A. S.. Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi 2018 m. gruodžio 19 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad negalima nustatyti ar graižtviniu šautuvu (duomenys neskelbtini) buvo šauta po jo paskutinio valymo. Įvertinęs aukščiau išvardintus įrodymus, apylinkės teismas konstatavo, kad nėra pašalintos abejonės dėl A. S. kaltės, todėl abejonės vertintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir administracinio nusižengimo teiseną A. S. atžvilgiu nutraukė.

9.3. Apygardos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio nusižengimo protokolas A. S. buvo surašytas už tai, kad 2018 m. lapkričio 21 d., nuo 16 val. iki 21 val., (duomenys neskelbtini), medžiotojų klubo „G.“ medžioklės ploto vienete graižtviniu šautuvu (duomenys neskelbtini) sumedžiojo tauriojo elnio patiną. Taurusis elnias prieš jį pakraunant į transporto priemonę nebuvo pažymėtas medžioklės lape, nustatyta, kad žvėris sumedžiotas neteisėtai. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytojas M. U., dirbantis Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate parodė, kad 2018 m. lapkričio 21 d. patruliavo kartu su kolege V. J., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį su priekaba, jį sustabdė, patikrino dokumentus, paėmė telefonus, priekaboje rado sumedžiotus žvėris. Policijos pareigūnai nesiaiškino kas sumedžiojo minėtus žvėris, jie iškvietė gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnus, kurie atvykę surašė protokolus. Kauno valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje dirbantis liudytojas T. K. parodė, kad 2018 m. lapkričio 21 d. kartu su D. J. ir T. G. nuvyko į vietą, buvo trys medžiotojai – R. M., A. S. ir V. S.. Pareigūnai jiems paaiškino, kad sustabdė automobilį su priekaba, į medžioklės lapus nebuvo įrašyti žvėrys, priekaboje buvo tauriojo elnio patinas ir du kiškiai, o automobilyje rado pradėtą apdoroti stirnos patiną. Iš medžiotojų buvo paimti medžiotojų bilietai, ginklai taip pat ir paprašyta pateikti paaiškinimus. Medžiotojai paaiškinimuose nurodė, kad sumedžiojo skirtingus gyvūnus, o vėliau parodymus pakeitė ir nurodė, kad visus žvėris tą vakarą sumedžiojo R. M.. Liudytojo teigimu, didelio sutrikimo tarp medžiotojų įžvelgti nebuvo galima, nes atvykus į vietą V. S. atsipalaidavęs miegojo automobilyje. Kauno valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje dirbantis liudytojas T. G. parodė, kad 2018 m. lapkričio 21 d. gavo pranešimą iš D. J., kad sulaikyti medžiotojai neįrašę žvėrių į medžioklės lapą. Paaiškinimų iš sustabdytų žmonių jis neėmė. Liudytojas T. G. patvirtino, kad medžiotojai jiems nurodė, jog R. M. nušovė stirną, A. S. elnią, o V. S. kiškius. Aukščiau išvardinti parodymai paneigia A. S. nurodytą aplinkybę, kad dėl sumedžioto tauriojo elnio atsakomybę jis prisiėmė norėdamas ja pasidalinti su medžioklės vadovu. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad medžiotojai, sustabdyti policijos pareigūnų, galėjo susitarti kokius būtent parodymus kiekvienas iš jų duos ir už kokius sumedžiotus žvėris kiekvienas iš jų atskirai prisiims atsakomybę. Apygardos teismo vertinimu, pirminiai medžiotojų parodymai patvirtina kas ir kokius žvėris tą dieną sumedžiojo medžioklės metu, o tai, kad vėliau medžiotojai parodymus ėmė keisti, laikytina kaip gynybinė jų versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Žymiai labiau tikėtina, kad asmenys galėjo susitarti kokius parodymus jiems duoti bylą nagrinėjant teisme. Liudytojų parodymai taip pat paneigia tą aplinkybę, kad medžiotojai paaiškinimus pateikė būdami susijaudinę, kadangi iš liudytojų parodymų matyti, jog asmenys bendravo ramiai, neatrodė, kad jie buvo stresinėje būsenoje, todėl apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė pirminiais rašytiniais medžiotojų paaiškinimais, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.

9.4. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. yra medžiotojas selekcininkas. Medžiotojo selekcininko kvalifikacija jam suteikta 2001 m. balandžio 18 d. Nors į medžioklės lapą apie sumedžiotus žvėris privalo įrašyti medžioklės vadovas, tačiau asmuo, sumedžiojęs žvėrį, taip pat yra atsakingas už teisingą duomenų įrašymą. Ta aplinkybė, kad medžioklės metu A. S. turėjo 17 metų medžiotojo selekcininko kvalifikaciją, patvirtina tai, kad jis žinojo, jog sumedžiojo tauriojo elnio patiną, buvo privaloma apie tai įrašyti medžioklės lape. Tai, kad to nepadarė medžioklės vadovas R. M., nepašalina A. S. atsakomybės, todėl laikytina, kad tauriojo elnio patiną jis sumedžiojo neteisėtai. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. lapkričio 21 d. policijos pareigūnai sustabdė automobilį Jeep Grand Cherokee valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Priekaboje buvo vežami du nušauti zuikiai ir tauriojo elnio patinas, o automobilio bagažinėje – išdarinėtas stirnos patinas. Minėtos aplinkybės patvirtina faktą, kad A. S. žinojo, jog sumedžioti gyvūnai buvo gabenami priekaboje. Apygardos teismas sutinka su apeliaciniame skunde Institucijos nurodyta aplinkybe, kad taurusis elnias yra pakankamai didelis gyvūnas ir vienam medžiotojui pakrauti jį į transporto priemonę yra labai sunku ar praktiškai neįmanoma, todėl darytina pagrįsta išvada, kad A. S. dalyvavo pakraunant tauriojo elnio patiną į priekabą. Pagal Medžioklės taisyklių 58.2.3 punktą A. S., būdamas medžiotojas selekcininkas ir vykdydamas savo pareigą, turėjo įsitikinti ką gabena, ir užtikrinti, kad nebūtų gabenami neteisėtai sumedžioti gyvūnai. Teismas daro pagrįstą išvadą, kad pakanka fakto, jog A. S., žinodamas apie neteisėtai sumedžiotą gyvūną, gabeno jį iš sumedžiojimo vietos link dorojimo vietos, o tai leidžia daryti išvadą, kad jis pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto, draudžiančio gabenti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį, reikalavimus.

10. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad A. S. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, kadangi, jis, būdamas medžiotoju selekcininku, gabeno neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį, dėl ko Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas panaikinamas, priimant naują nutarimą – A. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.

11. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

12. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad administracinio nusižengimo padarymo metu A. S. turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, kas leidžia daryti išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys nėra nepriekaištingais ir jis yra linkęs pažeisti nustatytas elgesio normas.

13. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę bei padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltės formą, laiko, kad A. S. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, skirtina straipsnio dispozicijoje numatyta nuobauda – bauda. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes A. S. skiriama minimali – 800 eurų bauda.

14. ANK 290 straipsnio 9 dalis numato, kad už šio straipsnio 4, 5, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. S. savo kaltės nepripažino, nors tokią jo poziciją paneigia byloje esantys įrodymai, skiria jam teisės medžioti atėmimą 2 metų laikotarpiui. Minėto straipsnio 10 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarime, kuriuo R. M. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, teismas konstatavo, kad R. M. gabeno jam priklausančiu automobiliu Jeep Grand Cherokee, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (šiuo automobiliu gabeno neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną), prie kurio buvo prikabinta medžiotojų klubui priklausanti automobilinė priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir šia priekaba gabenamas neteisėtai sumedžiotas taurusis elnias, R. M. priklausantį automobilį konfiskavo, o medžiotojų klubui „G.“ priklausančią automobilinę priekabą grąžino jos savininkui, kadangi byloje nebuvo nustatyta duomenų, patvirtinančių, kad medžiotojų klubui „G.“ buvo žinoma, jog automobilinė priekaba bus panaudota administracinio nusižengimo padarymui (ANK 29 straipsnio 4 dalis). Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartimi buvo nutarta minėtą Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarimą pakeisti dalyje dėl turto konfiskavimo ir panaikinti nutarimo dalį, kuria automobilis Jeep Grand Cherokee, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuotas ir ši transporto priemonė grąžinta teisėtam savininkui – R. M., todėl apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl A. S. atžvilgiu konfiskuojamo turto, automobilio Jeep Grand Cherokee, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei automobilinės priekabos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios medžiotojų klubui „G.“, konfiskavimo klausimo nesprendžia. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. S., jam priklausančiu graižtviniu šautuvu (duomenys neskelbtini), sumedžiojo tauriojo elnio jauniklį, tačiau medžioklės lape to nepažymėjo, todėl laikytina, kad taurusis elnias buvo sumedžiotas neteisėtai. Tai, kad taurusis elnias buvo sumedžiotas A. S., patvirtina jo pirminis rašytinis paaiškinimas. Atžvelgiant į šias aplinkybės, darytina išvada, kad A. S. priklausantis graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini) pripažįstamas nusižengimo padarymo įrankiu, t. y. konfiskuotinu daiktu nagrinėjamoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

pripažinti A. S. padarius ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nubausti jį 800 (aštuonių šimtų) eurų bauda su teisės medžioti atėmimu 2 metams bei graižtviniu šautuvu (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.